Žiemą sodas gali išlikti gyvas ir spalvingas, jei parenkami tinkami krūmai. Tam nebūtina laukti žiedų. Daug vertės suteikia uogos, dekoratyvi žievė ar visžaliai lapai. Tai ypač svarbu vietovėse, kur žiemos būna atšiauresnės.
Krūmai, kurie žiemą suteikia spalvų
Vieni augalai išsiskiria ryškiomis uogomis. Kiti patraukia akį forma arba lapų spalva. Yra ir tokių, kurie žiemą net pražysta. Todėl verta rinktis ne vien klasikinę žalumą, o įvairesnius sprendimus.
Ryškios uogos ir žaluma
Eglūnas su oranžinėmis uogomis žiemą atrodo labai gyvybingai. Jo vaisius mėgsta paukščiai, o patys krūmai džiugina ir kiemo savininkus. Šiltesniuose regionuose šis dygliuotas lapuotis išlaiko žalią lapiją per visą žiemą.
Kamelija tinka ten, kur žiemos nėra labai šaltos. Tai visžalis krūmas, galintis žydėti būtent šaltuoju metu. Dėl to ji tampa išskirtiniu akcentu kieme, kai dauguma augalų ilsisi.
Juodavaisis bugienis taip pat priklauso visžaliams krūmams. Iš kitų bugienių jis išsiskiria juodomis uogomis. Toks kontrastas žiemą atrodo neįprastai ir įdomiai.
Dar vienas bugienis turi tradiciškesnį vaizdą. Jo lapai yra melsvai žali, standūs ir dygūs, o uogos raudonos. Būtent toks derinys dažnai siejamas su kalėdinėmis puošmenomis.
Žieminis bugienis yra kitoks. Tai ne visžalis, o lapus metantis augalas. Tačiau šią savybę atperka gausus uogų kiekis. Jis gerai pakenčia drėgną dirvą, bet šalčiui stiprėjant uogos gali susiraukšlėti. Dėl to gražiausiai atrodo žiemos pradžioje.
Stulpinis bugienis išsiskiria forma. Jo laja auga siaurai ir stačiai. Dėl to toks krūmas dažnai sodinamas po vieną iš abiejų įėjimo pusių.
Gulsčiasis kirmėlinis raugerškis, nors dažnai naudojamas kaip žemę dengiantis augalas, užauga gana aukštas. Rudenį jis subrandina raudonas uogas, kurios laikosi iki žiemos. Taip kiemas ilgiau išlieka spalvingas. Be to, įsitvirtinęs augalas gana gerai pakelia sausras.
Juodavaisė aronija taip pat vertinama dėl uogų. Jos vaisiai tamsiai violetiniai, beveik juodi. Jie išlieka ant šakų iki žiemos ir tampa naudingu maistu laukiniams paukščiams, kai kitų šaltinių sumažėja.
Žievė, kuri puošia net be lapų
Ne visi krūmai žiemą stebina uogomis. Kai kurie išsiskiria žieve. Įdomiai besilupanti ar ryškiai nuspalvinta žievė tampa svarbiausiu akcentu tada, kai augalai netenka lapų.
Ąžualalapė hortenzija turi dekoratyvią žievę, kuri žiemą atrodo labai patraukliai. Panašų efektą suteikia ir kai kurie medžiai, kurių žievė sluoksniuojasi. Tokia savybė leidžia krūmui išlikti pastebimam net ir tuščioje gėlyno erdvėje.
Raudonšakis sedulas žiemą vertinamas dėl ryškiai raudonų ūglių. Žievė čia nesilupa, bet spalva pati savaime tampa pagrindiniu puošybos elementu. Pilkame peizaže toks krūmas atrodo ypač ryškiai.
Geltonšakis sedulas sodinamas dėl tos pačios priežasties. Jo ūgliai švyti gelsvu tonu ir suteikia kiemui šiltesnį atspalvį. Tai geras pasirinkimas, kai norisi daugiau šviesos tamsiuoju sezonu.
Pūslenis žiemą taip pat gali atrodyti įdomiai. Kaip ir hortenzija, jis turi žievę, kuri dalinai lupasi. Be to, šie krūmai gali būti įvairaus dydžio, o jų lapai būna skirtingų spalvų. Populiariausi yra purpuriniai ir auksiniai atspalviai.
Visžaliai krūmai ir jų formos
Kelis augalus verta rinktis vien dėl tankios visžalės lapijos. Tokie krūmai padeda išlaikyti struktūrą sode ir užpildo tuščias vietas. Kai kurie jų dar ir keičia spalvą priklausomai nuo sezono.
Žemaūgė kalninė pušis išlaiko žalią vaizdą visą žiemą. Ji tinka ir kaip žemas foninis augalas, ir kaip žemę dengiantis akcentas. Vis dėlto gausus sniegas gali sumažinti jos dekoratyvumą, nes krūmas yra gana žemas.
Žemaūgė kanadinė eglė dažnai sodinama poromis prie įėjimo. Iš jos galima formuoti ir žiemos puošmeną lauke. Dėl tankių spyglių ji atrodo tvarkingai ir išlieka dekoratyvi net šaltuoju metu.
Geltonasis kūginis kiparisas turi ne įprastai žalią, o auksinę lapiją. Spygliški lapeliai išlaiko spalvą per žiemą, todėl augalas atrodo šviesesnis nei daugelis kitų visžalių.
Paprastasis buksmedis vertinamas dėl smulkių, tankių lapų. Jis dažnai sodinamas eilėmis ir kerpamas į gyvatvores. Žiemą lapai kartais įgauna bronzinį atspalvį, kuris suteikia papildomo gylio.
Mėlynalapis ožekšnis yra visžalis krūmas su margais lapais. Vienos jo formos turi žalią kraštą ir šviesesnį vidurį, kuris gali būti gelsvas ar kreminis. Toks raštas kieme atrodo gyvai net ir be žiedų.
Kita populiari ožekšnio veislė turi priešingą spalvų derinį. Lapų kraštai būna auksiniai, o vidurys žalias. Dėl šio kontrasto krūmas lengvai tampa ryškiu žiemos tašku.
Tuja taip pat gali būti labai įvairi. Vienos veislės auga žemai ir apvaliai, kitos formuoja aukštesnę sienelę. Kompaktiškos formos dažnai atrodo kaip maži žalios, auksinės ar bronzinės spalvos rutuliai.
Koloninė tuja užauga aukštesnė ir siauresnė. Dėl to ji dažnai sodinama eilėmis, kai norima uždengti vaizdą ar sukurti natūralią užuovėją. Tai praktiškas pasirinkimas prie sklypo ribos arba palei taką.
Dar keli augalai, kuriuos verta prisiminti
Žiemą žydėti gali ir burtmedis. Tai vienas iš tų krūmų, kurie praskaidrina šaltą sezoną net be lapų gausos. Jo žiedai pasirodo tada, kai jų labiausiai pasigenda kiemas.
Šaltam sezonui tinka ir kai kurie daugiamečiai augalai. Žieminis erantis bei kalėdinė plukė gerai auga ir gali žydėti net šaltyje. Tokie augalai padeda išlaikyti sodą gyvesnį ne tik vasarą, bet ir žiemą.
