Vasaros metu vos keli širšės gali kaip reikiant sugadinti lauko šventę. Šios vabzdžiai yra žymiai agresyvesni nei bitės, ypač jei jaučia pavojų, o jų įgėlimas ne tik skausmingas, bet ir dažnai stipresnis už bičių. Net jei širšės vaidina svarbų vaidmenį ekosistemoje – apdulkina augalus ir naikina kenkėjus, šalia namų jų tikrai nesinorėtų matyti.
Kas pritraukia širšes
Pavasario ir vasaros pradžioje širšės itin pamėgsta baltyminius produktus: ieško kitų vabzdžių, mėgsta sumuštinius, užkandžius su mėsa ar net kepsnius. Jos dažnai zuja prie atidarytų šiukšliadėžių tikėdamosi rasti baltymų šaltinių.
Artėjant vasaros pabaigai, širšių interesai keičiasi – vis labiau jas vilioja saldūs dalykai. Jos skraido prie žydinčių augalų nektaro, tradiciškai traukia vaisiai bei žmogaus palikti saldūs maisto produktai ir gėrimai.
Sode augančios nokstančios vaismedžių gėrybės ar ant žemės nukritę pernokę vaisiai ypač patrauklūs širšėms.
Nektarą mėgstančios širšės dažnai lanko baltas ar geltonas gėles – panašios spalvos drabužiai taip pat domino jas. Įdomu, kad raudonos spalvos širšės visai „nemato“, todėl ji jų netraukia.
Saldūs kvapai – tiek natūralūs gėlių aromatai, tiek žmogaus naudojami kvapūs muilai ar parfumerija – vilioja širšes. Jų puikiai išvystytas uoslės pojūtis padeda atpažinti saldžius kvapus, kuriuos jos dažniausiai sieja su maisto šaltiniais.
Širšės ieško prieglobsčio – lizdams renkasi šviesias, šiltas ir nuo klimato apsaugotas vietas. Juos apsaugo ne tik stogas ar sienos, bet ir įvairūs gyvūnai: paukščiai, varliagyviai, ropliai ar žinduoliai.
Vanduo širšėms reikalingas ne tik gerti. Jos jį naudoja statydamos ir vėsindamos lizdus, todėl dažnai galima pamatyti sklandančias virš baseinų, tvenkinių, lauko čiaupų ar paukščių girdyklų. Kartais vandenį unmittelbar parneša tiesiai į lizdą.
Lizdo statybai širšės naudoja neapdorotos medienos plaušus – jas vilioja sausuoliai, išlindusi lentų ar malkų dalis, senos terasos, kur galima lengvai pasiekti reikalingų plaušų.
Jeigu sode susikaupė daug kitų vabzdžių (kenkėjų), jos bus natūralus masalas širšėms. Socialinės ir vienišės drevinės širšės vabzdžius maitina baltymų reikalaujančias lervas.
Suaugusios lervos vabzdžių neėda – jos maitinasi tik saldžiu skysčiu, todėl amarų išskiriama lipni medžiaga yra išimtis ir ypač patraukli.
Kur širšės dažniausiai įsikuria
Atsižvelgiant į širšių poreikius maistui ar priedangai, dažniausiai jų lizdus rasite šiose vietose:
- Po stogais, palėpėse ar pastatų plyšiuose
- Senose medienos krūvose, malkų stirtose
- Tankiuose krūmuose ar tuščiuose gyvūnų urvuose
- Po terasomis, balkonais ar pavėsinėmis
Kaip atsikratyti širšių
Efektyviausia – pašalinti širšių lizdą, taip sunaikinant visą koloniją. Didesnių lizdų atveju rekomenduojama naudotis specialiais insekticidų purškikliais, kuriuos galima naudoti saugiu atstumu (iki kelių metrų). Mažus naujai pradedamus kurti lizdus galite nupurkšti savos gamybos tirpalu: indų ploviklio ir vandens mišiniu. Purškimui rinkitės tik naktį, kai širšės neaktyvios.
Specialios gaudyklės – tiek įsigytos, tiek savos gamybos – humaniškesnis sprendimas, tačiau gaudyklės nesunaikina visos kolonijos, tad jas tenka naudoti visą sezoną. Dėkite jas toli nuo lizdų ir žmonių poilsio zonų, bet ten, kur širšės mėgsta lankytis.
Kad kieme širšės neįsikurtų, būtina nuolat rinkti nukritusius vaisius ir daržoves (pavyzdžiui, paprikas, pomidorus), kompostą laikykite uždarytą, o amarus naikinkite dar neprasidėjus invazijai.
Kada verta kreiptis į specialistus
Jei lizdas labai didelis ar sunkiai prieinamoje vietoje (po stogo kraštu, palėpėje), šalinimą palikite profesionalams. Jei turite alergiją vabzdžių įkandimams, nesiimkite lizdo šalinimo patys – geriau patikėti šį darbą specialistams.
Natūralios ir kitos priemonės
Širšėms nemalonius kvapus skleidžia kai kurie eteriniai aliejai, pavyzdžiui, gvazdikėlių, pelargonijų, levandų ar mėtos. Taip pat naudingi kai kurie augalai, pavyzdžiui, mėtiniai ar eukaliptai.
Neutralios spalvos, pavyzdžiui, chaki, smėlio ar tamsios, nėra atstumiamos širšių, tačiau jos jas mažiau vilioja nei ryškūs atspalviai.
Gaudyklėms tinkamiausias jaukas priklauso nuo vyraujančios širšių rūšies aplinkoje. Kai kurios reaguoja į vaisių sultis, o kitos – į saldžiai kvepiančias medžiagas, pavyzdžiui, heptilo butiratą, kuris natūraliai randamas obuoliuose ir slyvose ir yra naudojamas specialiose širšių gaudyklėse.
