Duobės kieme paprastai reiškia nemalonumus: jos kelia grėsmę saugumui, reikalauja dar įdėti laiko bei išlaidų, siekiant jas užlyginti ir atsėti žolę. Dažniausiai visi sutaria, kad gyvūnų išrausti urvai kieme – nepageidaujami. Tačiau ką daryti, jei kiemo duobes kasa vaikai žaisdami, pavyzdžiui, apsimesdami piratais?
Kiemo problemos dėl kūrybiškų vaikų fantazijų
Vienas namų savininkas, gyvenantis ramioje priemiestyje, tapo tokios situacijos liudininku. Kol su kaimynais sutaria draugiškai, idilė baigėsi, kai netoliese apsigyvenęs maždaug dešimties metų berniukas ėmėsi įgyvendinti pirato nuotykius. Spėjęs apsirengti pirato atributais, jis į rankas paėmė kartoninį kardą ir įsijautė į vaidmenį – net voverėms grasino išgalvotomis piratų prakeiksmėmis.
Iš pradžių namų šeimininkas pastebėjo prie tvoros atsiradusias mažas duobutes ir manė, kad jas išrausė koks nors gyvūnas. Visgi laikui bėgant duobės plėtėsi, o vieną dieną šeimininkas pats pamatė piratą-berniuką smagiai kasinėjantį žemę už pašiūrės. Žolė buvo išversta, žemė sumindžiota, o prie medžio, įsmeigtu pagaliu, kybojo „lobio žemėlapis“.
Paklaustas, ką veikia, vaikas atsakęs, kad laidoja savo „lobį“. Šeimininkas mandagiai priminė berniukui, kad tai privati teritorija – šioje vietoje kasti negalima. Vaikas pabėgo namo.
Kitą dieną šeimininkas rado jau gerokai didesnę duobę, kurioje buvo pusiau užkastas pietų dėžutės dydžio „lobis“. Suradęs šį radinį, jis nunešė jį berniuko mamai ir paaiškino, kad kūrybiškumas džiugina, bet svetimame kieme duobių kasti nederėtų.
Šeimos požiūris į svetimą nuosavybę
Berniuko mama su šia nuomone nesutiko. Pasak jos, vaikas tiesiog pasinaudojo savo fantazija ir kodėl gi neduoti jam pasidžiaugti? Mama negailėjo kritikos: „Jūsų žolė gal ir ne pati gražiausia, gal galėtumėte leisti pasijausti laisvai bent jau žaidžiant?“
Namu šeimininkas liko prie savo nuomonės – privačiame kieme žaisti galima tik laikantis tam tikros pagarbos. Vėliau vakare jis sulaukė žinutės iš kaimynės, kurioje ši teigė, kad vaikas stipriai įsižeidė ir labai išgyveno – esą jo kūrybiškumui buvo „sudaužyti sparnai“, o šeimininkas tapo „blogiečiu vaiko istorijoje“.
Kaip turėti ribas ir išsaugoti pagarbą
Ši istorija sukėlė nemenką diskusijų bangą. Dauguma komentuojančiųjų pritarė, jog ne šeimininkas elgiasi netinkamai, o priešingai – vaiko tėvai turėtų paaiškinti vaikui esamus ribas. Svetimos nuosavybės gerbimas yra esminė socialinio bendravimo dalis. Kūrybiškumą galima atskleisti įvairiais būdais, bet nepažeidžiant kitų interesų, pvz., vaikas galėtų ieškoti „lobio“ savo šeimos kieme ar susikurti nuotykius ten, kur galima nevaržomai žaisti.
Buvo išsakytas ir toks pasiūlymas: jei mažylis trokšta nuotykių, jis gali įsivaizduoti, kad užkasė lobį svetimame kieme, bet iš tikrųjų leidimas svetimą teritoriją keisti savo nuožiūra nėra priimtina. Net jei žolė nėra ideali, tai nėra argumentas jos niokojimui – kiekvienas šeimininkas turi teisę į tvarką savo žemėje.
- Kūrybiškumas nereikalauja pažeisti kitų ribų.
- Gerbdami kitų nuosavybę mokome vaikus atsakomybės.
- Bendruomenėje svarbu atvirai kalbėtis apie tarpusavio lūkesčius ir teisę į asmeninę erdvę.
