Svogūnus galima skinti įvairiais augimo etapais, tačiau norint gauti ilgai laikomų svogūnų derlių ir juos sėkmingai laikyti žiemai, svarbu laikytis keleto esminių taisyklių. Tinkamai nuimtas ir paruoštas derlius išliks gardus ir tinkamas vartoti gerokai pasibaigus sodininkavimo sezonui.
Kada derliaus nuėmimui tinkamiausias metas
Norint, kad svogūnai būtų ilgaamžiai ir neprarastų skonio, jie turėtų būti skinami sausomis dienomis. Drėgna dirva ir karštis gali išprovokuoti ligas ar puvimą. Kuo ilgiau leidžiama svogūnams sunokti, tuo daugiau sausojo produkto sukaupia, todėl jų skonis tampa intensyvesnis, o laikymas – sėkmingesnis.
Apie artėjantį skinimo laiką signalizuoja du aiškūs požymiai:
- Didžioji dalis viršūnių yra pageltusios ir nulinkusios ant žemės.
- Stiebų kakleliai suminkštėja, tampa ploni ir sausi.
Kaip tinkamai nuimti svogūnus
Skynimo metu reikėtų būti itin atsargiems – sumuštas ar pažeistas svogūnas lengvai pradeda gesti laikymo metu. Jei dirva yra purus ir minkštas, svogūnus galima švelniai ištraukti už lapų. Jei žemė sukietėjusi ar svogūnai stipriau prigiję, verta pasitelkti šakėmis ar specialiu įrankiu, atsargiai atlaisvinant gumbo šonus ir tik tada traukiant už viršūnių. Reikėtų vengti pjauti svogūnus aštriu peiliu, nes įpjovimai didina gedimo riziką.
Iškeptus svogūnus galima lengvai nupurtyti arba švelniai išvalyti dirvą specialia pirštine ar minkštu šepečiu.
Svogūnų džiovinimas ir paruošimas laikymui
Iš karto po derliaus nuėmimo svogūnai turi būti išdžiovinti. Tam tinkamiausia temperatūra – tarp 24 ir 32°C, procesas paprastai trunka 2–4 savaites. Kad apsaugotumėte svogūnus nuo drėgmės ar kenkėjų, laikykite juos sausai, gerai vėdinamoje patalpoje.
Džiovinimo pabaigoje svarbu, kad svogūno kaklelis būtų visiškai sausas ir plonas, o išoriniai lukštai – popieriniai ir trapūs. Ne iki galo išdžiūvę, su atsidariusiais kakleliais svogūnai laikymo metu greitai pradės gesti. Džiovinimo metu svogūnai ne tik sustiprėja, bet ir įgauna ryškesnę spalvą – jų išoriniai sluoksniai yra tarsi apsauginiai lapai, sulaikantys drėgmę.
Baigus džiovinti viršūnes kirpkite palikdami apie 2,5 cm nuo svogūno. Šis procesas vadinamas „galvučių nupjovimu“.
Kaip laikyti svogūnus žiemai
Prieš sudėdami svogūnus ilgalaikiam laikymui, išrūšiuokite ir pašalinkite pažeistus, dygstančius, su įbrėžimais ar sutrūkęs kakleliu svogūnus. Tokie svogūnai netinka saugojimui, nors juos galima greitai suvartoti. Pažeisti svogūnai dažnai siunčia drėgmę ir bakterijas šalia laikomiems, todėl gali sugadinti visą derlių.
Svogūnai nemėgsta būti laikomi šalia kitų daržovių ar vaisių. Ypač vengti reikia bulvių ir obuolių, nes jų išskiriamos dujos skatina svogūnų dygimą, pelijimą ir net skonio pasikeitimus.
Laikymo trukmė priklauso ir nuo veislės, ir nuo sąlygų. Prieš sodindami ar pirkdami svogūnų sėklas ar daigus, pasidomėkite jų savybėmis ir laikymo rekomendacijomis.
Sėklų rinkimas iš svogūnų
Svogūnai – dvimečiai augalai, todėl sėklų galima tikėtis tik antraisiais jų augimo metais. Jei auginote svogūnus iš smulkių svogūnėlių, dalį jų galima palikti kitam sezonui pražysti ir subrandinti sėklas.
Nepalikite svogūnų žemėje per ilgai – kai nudžiūsta daugiau nei 80% augalų viršūnių, juos derėtų nuskinti per artimiausias dvi savaites, nes priešingu atveju rizikuojama, kad jie pradės pūti. Jei svogūnėliai bus palikti žemėje, jie gali leisti stiebus ir pražysti, o tokio rezultato siekiama tik sėklų rinkimo atveju.
Klaidingi patarimai, kurių reikėtų vengti
Nusistovėjęs mitas, kad svogūno lapų užlenkimas ar lenkimas padidins galvutės dydį, neturi pagrindo. Lapų lankstymas trukdo kaupti medžiagas, lemiančias svogūno brendimą ir dydį, todėl svogūnai užauga tik mažesni.
Taip pat nereikėtų anksčiau laiko nupjauti žaliųjų svogūno dalių – jas palikite, kol daržovė visiškai subręs. Tik tada galima nupjaustyti lapus ir naudoti juos kaip žaliuosius svogūnus.
Paprastai svogūnai būna tinkami nuimti derlių vėlyvą liepą, rugpjūtį ar net rugsėjį, priklausomai nuo oro, veislės ir sodinimo laiko.
