Saldžiųjų bulvių vijoklis (Ipomoea batatas) yra itin sparčiai augantis ir puošnus vienmetis augalas, puikiai tinkantis auginti vazonuose ar pakabinamuose krepšiuose. Jo vešlūs, įvairių atspalvių – nuo sodriai žalios iki violetinės ir burgundiškos – lapai dekoratyviai krinta per talpyklos kraštus, tad tokios gėlės dažnai naudojamos kaip pagrindinis akcentas kuriant spalvingas kompozicijas. Nors šiltuose kraštuose vijoklis gali augti daugiamečiu augalu, dažniausiai jis pasodinamas vienam sezonui. Svarbu žinoti: šie dekoratyviniai vijokliai yra auginami tik dėl lapų grožio, jų šakniagumbiai valgymui netinka – jie kartūs ir neskoningi.
Augimo sąlygos ir poreikiai
Saldžiųjų bulvių vijoklis mėgsta šiltą, drėgną orą ir gerai auga tiek saulėkaitoje, tiek pusiau pavėsyje, o kartais net ir šešėlyje. Tačiau kuo daugiau saulės gauna augalas, tuo ryškesnė bus lapų spalva. Dirvai geriau rinktis gerai drenuotą, rūgštesnio pH terpių žemę, papildytą organinėmis medžiagomis. Pavasaris yra geriausias metas sodinti šį augalą – svarbiausia, kad oro temperatūra nenukristų žemiau 10 laipsnių šilumos. Optimaliausia temperatūra – apie 24°C, tokiomis sąlygomis vijoklis klesti ir labai greitai auga.
Priežiūra ir laistymas
Šie vijokliai mėgsta drėgną, bet neužmirkusią žemę. Perlaistymas, ypač vazonuose be pakankamo drenažo, gali sukelti šaknų puvinį. Norint to išvengti, renkantis vazoną, būtina atkreipti dėmesį ar jis turi pakankamai išleistuvių skylių. Laistyti reikia tiek, kad žemė būtų nuolat drėgna, bet ne per šlapia – išsausėję arba nuvytę lapai signalizuoja, kad augalui trūksta vandens. Nors vijoklis toleruoja trumpalaikį sausros periodą, reguliarus laistymas leis jam vešėti nepalyginamai geriau.
Karštomis dienomis, ypač kai temperatūra nuolat pakyla virš 24°C, verta augalą laikyti šiek tiek pavėsingoje vietoje, kad žemė greitai neišdžiūtų. Nors šiems vijokliams patinka šiluma, per didelis karštis gali juos paveikti neigiamai.
Tręšimas
Jei norite džiaugtis kuo vešlesniu vijoklio augimu, verta augalą tręšti. Tam tinka subalansuotos sudėties skystos trąšos, ypač auginimo sezono metu. Tręšimas kartą per savaitę ar dvi užtikrins gerą augimą, tačiau atminkite, kad vijoklis ir be papildomo tręšimo įgauna stebėtiną jėgą – dažniau tręšiant gali tekti dažniau jį genėti.
Genėjimas
Norint, kad vijoklis būtų dailus ir kompaktiškas, reikia laiku pašalinti sulūžusias ar pažeistas šakas bei nukirpti per toli nuaugusias šakneles. Genėjant rekomenduojama pjūvį atlikti šiek tiek aukščiau lapų pumpuro – tai paskatins naujų ūglių formavimąsi, o augalas liks tankesnis. Švariomis, dezinfekuotomis žirklėmis apdorokite kiekvieną augalą, kad nesukeltumėte ligų plitimo. Kuo dažniau genėsite, tuo stipriau vijoklis stos augti iš naujo.
Dauginimas
Saldžiųjų bulvių vijoklį nesudėtinga padauginti. Dažniausiai dauginama auginiais, tačiau galima išbandyti ir šakniagumbių sodinimą pavasarį. Auginiai kerpami iki pirmųjų šalnų, rugsėjo–spalio mėnesiais. Tam prireiks aštrių žirklių, indelio vandens ir šviesios, šiltos vietos. Nukirptą ūglį įstatykite į vandenį ir laikykite, kol pasirodys šaknys – taip galėsite vijoklius išsaugoti visą žiemą ir pasodinti pavasarį. Taip pat galima iškasti šakniagumbius ir žiemą laikyti juos sausoje, vėsioje vietoje įberiant į durpes ar vermikulitą. Pavasarį atšilus orams juos galima sodinti į vazonus ar lysves.
Persodinimas ir vazonų pasirinkimas
Vijokliams rinkitės aukštesnius vazonus ar pakabinamus krepšius – tuomet jų ilgi ūgliai galės gražiai krintant puošti jūsų balkoną ar terasą. Vazonas turėtų turėti daug drenažo skylių, juo užpildykite kokybišku substratu, paįvairintu kompostu. Po pasodinimo laistykite tol, kol vanduo pradės sunktis pro drenažo angas: taip šaknys prisitaikys prie naujos aplinkos. Laikykite vazoną kuo šviesesnėje vietoje, nes taip lapai bus ryškesni ir augalas greičiau vystysis.
Žiemojimas
Jei norite vijoklį išsaugoti per žiemą, galima įsišaknijusius auginius laikyti vandens stiklinėje ant palangės – jie sėkmingai ištvers iki pavasario. Taip pat galima iškasti šakniagumbius ir laikyti juos tamsioje, sausoje vietoje iki sodinimo. Pavasarį gumbus išdyginus, galima grąžinti atgal į vazoną ar lysvę.
Dažniausi kenkėjai ir ligos
Saldžiųjų bulvių vijoklis vilioja įvairius vabzdžius. Ypač dažni – aukso vabalai, kurių sugraužtos lapų skylutės primena sūrį. Taip pat vijoklius neretai puola amarai, vikšrai ar baltasparniai, kurie silpnina augalą ir mažina jo augimą. Kenkėjų užpuolus, lapai gali pageltonuoti, sudžiūti ar suplonėti.
Svarbu kasmet keisti vijoklių auginimo vietą, kad išvengtumėte grybinių ligų, tokių kaip verticiliozė ar fuzariozė, kurios gali pasireikšti augalo pagrindo geltimu. Norint to išvengti, sodinkite augalus retokai, kad užtikrintumėte oro cirkuliaciją.
Baltasparniai (sidabriniai baltasparniai) ypatingai pavojingi – jie gali pernešti virusus ir yra atsparūs daugumai pesticidų. Geriausia nuo jų saugotis profilaktiškai: sunaikinti užkrėstus augalus, atsisakyti perteklinio laistymo ir tręšimo, o šiltnamiuose naudoti tinklą.
Žydėjimas
Saldžiųjų bulvių vijokliai žydi labai retai, dažniausiai tuo metu, kai dienos trunka ne ilgiau nei 11 valandų – tokių sąlygų mūsų platumose pasitaiko nedažnai. Jei gėlės vis tik pasirodo, jas galite išvysti pavasario ar vasaros pradžioje. Žiedai paprastai būna violetinio arba rožinio atspalvio, primenantys ryto šlovės žiedus. Kvapo jie neskleidžia, o augalo pagrindinis grožis ir vertė lieka ryškiuose lapuose. Norint paskatinti žydėjimą, verta naudoti specialias, žydėjimą skatinančias trąšas (su mažesniu azoto kiekiu) ir reguliariai šalinti nužydėjusias žiedus.
Dažniausios problemos ir jų sprendimai
- Jei vijoklio lapai ruduoja, juoduoja ar vysta – tikėtina, kad kaltas perlaistymas ar šaknų puvinys. Svarbiausia laistyti taip, kad žemė būtų drėgna, tačiau niekada neužmirkti. Užkrėstus augalus reikia pašalinti, o kito sezono augalus sodinti ten, kur dar nebuvo vijoklių.
- Saldžiųjų bulvių vijokliai jautrūs šalnoms – jeigu lapai patamsėja ar pasidaro gležni, gali būti, kad juos paveikė šaltis. Tokiu atveju, augalą reikia pašalinti.
- Susiraitę ar vystantys lapai dažnai reiškia vandens trūkumą – laistykite, kad drėgmė pasiektų bent 15 cm gylį.
- Lapuose atsiradusios skylutės – ženklas, kad augalą užpuolė vabalai. Juos pašalinti galima nuplėšiant ir sumetant į muiluotą vandenį, aplink augalą pabarstant diatomitinės žemės arba apipurškiant neemų aliejumi. Augalinių veikliųjų medžiagų insekticidus naudokite tik kraštutiniu atveju, nes jie gali paveikti naudingus vabzdžius.
Kokie augalai dera šalia vijoklio?
Saldžiųjų bulvių vijoklis puikiai auga kartu su kitais saulę mėgstančiais ir drėgmei, bet ne stovinčiam vandeniui jautriais augalais. Šalia jo ypač dera šalavijai, špinatai ar medetkos. Norint išnaudoti augimą ne tik pločiu, bet ir aukščiu, pravartu šalia įstatyti groteles – vijoklis tuomet galės laipioti į viršų ir bus lengviau prižiūrėti jo lapus.
Papildoma informacija
- Saldžiųjų bulvių vijoklis priklauso tai pačiai rūšiai kaip ir valgoma saldžioji bulvė, tačiau dekoratyvinių vijoklių šakniagumbiai yra kartūs ir netinkami vartoti maistui.
- Šiltesniuose kraštuose vijokliai gali atgyti kiekvienais metais, tačiau dažniausiai mūsų platumose jie auginami kaip vienmečio augalai.
- Esant palankioms sąlygoms, vijoklis gali klestėti daugelį metų – ypač jei žiemą išsaugosite jo auginius ar šakniagumbius.
