Požeminė vejos ir želdinių laistymo sistema iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti paini. Visgi supratus, kaip ji sudėta ir kaip dalys „kalbasi“ tarpusavyje, daugumą dažnų gedimų tampa gerokai lengviau atpažinti ir sutvarkyti. Dažnai smulkūs remontai įmanomi savarankiškai – svarbiausia pirmiausia tiksliai nustatyti, iš kur kyla problema.
Geriausias būdas pradėti – rankiniu būdu paleisti vieną pasirinktą laistymo zoną kelioms minutėms ir stebėti, kas vyksta: ar purkštukai pakyla, ar vandens srovė pakankama, ar nėra vandens kaupimosi, ar zona apskritai įsijungia. Tokia trumpa „diagnostika“ dažnai iškart parodo, kurioje vietoje ieškoti gedimo.
Kaip veikia požeminė laistymo sistema
Tipinė į gruntą įrengta laistymo sistema turi kelias pagrindines dalis. Vanduo nuo pagrindinio įvado pirmiausia patenka į vožtuvų dėžę (dažniausiai ji yra žemės lygyje). Ten srautas padalijamas į atskiras požemines laistymo zonas. Kiekvieną zoną valdo atskiras zonos vožtuvas.
Vožtuvai paprastai valdomi automatiniu valdikliu, kuris nustato, kada ir kiek laiko laistyti. Impulsai į vožtuvus perduodami žemos įtampos laidais. Daugumoje namų būna bent dvi ar trys zonos, nors mažesniuose sklypuose kartais pakanka ir vienos.
Pats zonos vožtuvas dažniausiai turi membraną, reguliuojančią vandens tekėjimą. Membrana atsidaro arba užsidaro gavusi signalą iš solenoido (elektromagneto), pritvirtinto prie vožtuvo. Solenoidas valdo spyruoklinį metalinį stūmoklį, kuris atidaro arba uždaro vandens kanalą vožtuvo viduje.
Kai kuriuose sprendimuose papildomai naudojamas antisifoninis (nuo atgalinės tėkmės saugantis) įtaisas. Jis gali būti integruotas pačiame vožtuve arba sumontuotas atskirai ant vandens vamzdžio, prieš jam pasiekiant vožtuvų dėžę.
Kai zona įjungiama, vanduo teka požeminiais plastikiniais vamzdeliais iki purkštukų. Purkštuko galvutė pakyla, paskleidžia vandenį pagal nustatytą kryptį ir spindulį, o zonai išsijungus – vėl nusileidžia.
Greita patikra prieš ardant
Prieš imantis remonto, verta trumpai susisteminti požymius ir iš karto atmesti paprasčiausias priežastis. Paleiskite vieną zoną ir stebėkite:
- ar purkštukai pakyla ir ar purškia tolygiai;
- ar kur nors vanduo kaupiasi, „veržiasi“ į paviršių ar susidaro šlapios dėmės;
- ar slėgis visur panašus, ar vieni purkštukai purškia silpnai;
- ar zona įsijungia iš viso (pagal garsą vožtuvų dėžėje, purkštukų reakciją);
- ar vanduo neteka ten, kur neturėtų (pvz., tolimiausiame purkštuke po išjungimo lieka balutė).
Dažniausios problemos ir ką daryti
Neveikia atskiri purkštukai
Viena dažniausių situacijų – neveikia vienas ar keli purkštukai, o likusi zona veikia normaliai. Dažnai priežastis būna mechaninis pažeidimas, ypač jei purkštukas įrengtas per aukštai ir jį užkliudo vejapjovė ar automobilis.
Kaip atpažinti, kad kaltas būtent purkštukas:
- matosi nulaužta ar įskilusi purkštuko galvutė;
- vanduo purškia ne ten, kur turėtų (į šoną, į vieną tašką, „šluoja“ nestabiliai);
- aplink purkštuką vanduo veržiasi iš šono, o ne per purškimo angą;
- purkštukas nepakyla, nors kiti toje pačioje zonoje pakyla.
Pirmiausia purkštuką verta nuvalyti nuo smėlio, žemių ir kitų nešvarumų, o tada iš naujo sureguliuoti purškimo kryptį ir spindulį. Per kitą laistymo ciklą stebėkite, ar situacija pagerėjo.
Jei po valymo ir sureguliavimo purkštukas vis tiek neveikia, dažniausiai paprasčiausia išeitis – jį pakeisti. Praktikoje tai neretai daroma atsukant galvutę nuo stovo (riserio) ir prisukant naują, tokio paties tipo ir sriegio.
Silpnas vandens slėgis: purkštukai vos purškia arba net nepakyla
Silpnas slėgis pasireiškia tuo, kad purkštukai purškia labai silpnai, trumpu atstumu, o kartais net nepakyla. Priežasčių gali būti kelios, todėl verta eiti nuo paprasčiausių patikrų link sudėtingesnių.
1) Ne iki galo atidaryti uždarymo vožtuvai
Jei sistemoje yra atgalinės tėkmės apsaugos mazgas virš žemės (dažnai ten, kur pagrindinis vamzdis leidžiasi žemyn į vožtuvų dėžę), pirmiausia įsitikinkite, kad jo vandens vožtuvai yra pilnai atidaryti.
2) Požeminio vamzdyno pratekėjimas
Didesnę slėgio problemą dažnai sukelia nuotėkis vienoje iš požeminių linijų. Tokiu atveju galima pastebėti nuolat šlapią vejos plotą, vandens kaupimąsi ar vietą, kur vanduo tarsi „burbuliuoja“ į paviršių. Ten paprastai ir reikia atkasti bei taisyti pažeistą vietą.
3) Suspaustas ar užspaustas vamzdis
Jei ryškaus nuotėkio nematyti, vandens tėkmę gali riboti suspaustas vamzdis – pavyzdžiui, jį gali deformuoti medžių šaknys arba transporto priemonės svoris. Tokiu atveju dažniausiai tenka nuosekliai atkasinėti trasą, kol randamas pažeistas ruožas, o tada jį keisti.
Laistymo zonos visai neįsijungia
Jei konkreti zona neįsijungia, dažniausiai problema susijusi su elektrine dalimi: signalas nuo valdiklio nepasiekia vožtuvo solenoido. Rečiau pasitaiko, kad kaltas pats vožtuvas (užstrigęs, užteršta membrana ar pan.).
1) Per maža įtampa iš valdiklio
Gali būti, kad į gnybtus, kurie maitina konkrečios zonos laidus, ateina per maža įtampa. Patikrinimui naudojamas multimetras: matuojama tarp bendro (common) gnybto ir zonos gnybto. Jei rodmenys per žemi (pvz., mažiau nei 24 V), dažnai tenka keisti patį valdiklį.
2) Pažeisti arba atsijungę žemos įtampos laidai
Laidai nuo valdiklio iki solenoido gali būti nutrūkę, pažeisti arba prastai sujungti. Patikrinkite, ar jie neatsikabinę ties valdikliu ir ties vožtuvu, ar izoliacija nėra pažeista, ar sujungimai tvirti.
3) Sugedęs solenoidas
Jei laidai tvarkingi, gali būti sugedęs pats solenoidas. Įprastai daroma taip: nustatomas valdiklis į išjungtą padėtį, atjungiami solenoido laidai, solenoidas atsukamas nuo vožtuvo ir pakeičiamas nauju, tuomet laidai vėl prijungiami.
4) Užterštas arba susidėvėjęs vožtuvas
Kartais pakanka vožtuvą išardyti ir išvalyti membraną nuo nešvarumų. Kitais atvejais padeda membranos ir spyruoklės pakeitimas. Jei vožtuvas stipriai nusidėvėjęs, gali tekti keisti jį visą.
5) Problema maitinimo bloke
Jei valdiklis maitinamas per transformatorių, gedimas gali būti būtent ten. Patikrinimui multimetru matuojami gnybtai, dažniausiai pažymėti „24-vac“. Jei rodmenys mažesni nei 22 V, transformatorių paprastai reikia keisti.
Vanduo bėga aplink zonos vožtuvą
Jei drėgmė ar balutė formuojasi ties vožtuvų dėže arba aplink patį vožtuvą, priežastys gali būti kelios – nuo paprastų iki rimtesnių.
1) Atsilaisvinę dangtelio varžtai
Jei vožtuvas turi integruotą antisifoninį elementą, kartais pakanka priveržti varžtus, kurie laiko vožtuvo dangtelį prie korpuso.
2) Pažeista membrana
Kita dažna priežastis – įplyšusi arba deformuota membrana vožtuvo viduje. Tokiu atveju vožtuvas išardomas ir perrenkamas, įdedant naują membraną.
3) Įskilęs vožtuvo korpusas
Jei pats korpusas įtrūkęs, vanduo bėgs net ir tvarkingai veikiant membranai. Tokiu atveju dažniausiai reikia keisti visą vožtuvą.
Vanduo telkšo arba sunkiasi ties tolimiausiu purkštuku
Jei po laistymo vanduo lieka stovėti arba vis pasirodo ties purkštuku, kuris yra toliausiai nuo zonos vožtuvų, verta įvertinti kelis scenarijus.
1) Nešvarus arba pažeistas purkštukas
Kartais problema paprasta: purkštukas praleidžia vandenį dėl užsikimšimo ar mechaninio pažeidimo. Apžiūrėkite galvutę, išvalykite, o jei reikia – pakeiskite.
2) Vožtuvas iki galo neužsidaro
Susidėvėjęs zonos vožtuvas gali nevisiškai užsidaryti, todėl vanduo po išjungimo lėtai „prasunkia“ į liniją ir pasirodo tolimiausiame taške. Dažnai padeda vožtuvo išardymas, išvalymas ir membranos atnaujinimas; jei nepadeda – vožtuvą gali tekti keisti.
3) Vožtuvas sumontuotas atbulai
Jei vožtuvas sumontuotas priešinga srauto kryptimi, sistema gali veikti nenuspėjamai. Patikrinkite, ar srauto kryptis atitinka žymėjimą ant vožtuvo.
Kada verta kreiptis į specialistą
Žmogus, kuris supranta sistemos sandarą ir turi bent minimalių santechnikos ar elektros įgūdžių, dažnai gali pašalinti nemažai tipinių gedimų. Tačiau yra situacijų, kai saugiau ir protingiau darbus patikėti meistrui.
- Jei randate nutrūkusį laidą tarp valdiklio ir solenoido ir nesate tikri, kaip saugiai atkurti jungtį.
- Jei įtariate įskilusį vožtuvą, kurį reikia keisti (ypač jei darbai vožtuvų dėžėje reikalauja ardymo ir sandarinimo).
- Jei problema atrodo susijusi ir su elektra, ir su vandeniu vienu metu, o diagnozė neaiški.
Laistymo sistemose vanduo ir elektros komponentai veikia greta, todėl neapgalvoti veiksmai gali sukelti papildomų gedimų. Jei abejojate, geriau pasirinkti sprendimą, kuris užtikrina ir taisymo kokybę, ir saugumą.
