Ne vienam pažįstama situacija, kai pro takelio plyšius, tarpams tarp grindinio trinkelių ar net automobilių stovėjimo aikštelės paviršiuose užsispyrę dygsta žolės ir piktžolės. Tokios vietos tampa tikru iššūkiu šeimininkams – augalai lengvai įsitvirtina ten, kur susikaupia truputis žemių ar drėgmės, ir įsikibę auga net ir atšiauriomis sąlygomis. Nors piktžoles galima tiesiog pašalinti rankomis ar su žoliapjove, bet jei neatrasite ir neištrauksite šaknų, jos netrukus ataugs. Pasidalinsime įvairiais veiksmingais būdais, kaip saugiai ir efektyviai kovoti su piktžolėmis tarp plytelių ar kitoje kietoje dangoje.
Efektyvi rankinė piktžolių kontrolė
Rankinis ravėjimas išlieka viena patikimiausių piktžolių kontrolės priemonių. Šis būdas ypač sėkmingas, kai pavyksta išrautį augalą su visa šaknimi – tuomet nauji ūgliai nebepasirodys.
Geriausia piktžoles rauti po lietaus arba palaistant plotą – tada žemė suminkštėja, o šaknis lengviau pašalinti nesulaužius. Patogu tam naudoti mažą atsuktuvą – jis padeda pakelti augalą, o švelniai judinant į šalis lengviau įveikti net stiprias šaknis. Jei piktžolė palikta šaknimi, po kurio laiko ji vėl išdygs.
Verdančio vandens metodas
Karštą vandenį, likusį po maisto gaminimo, galite panaudoti piktžolių naikinimui. Nors kai kurie augalai mėgsta šilumą, verdantis vanduo sudegina net užsispyrusius piktžolių ūglius ir šaknis, todėl jie nebeatsistato. Svarbu naudoti tik švarų vandenį, be riebalų ar maisto likučių.
Mūvėkite apsaugines pirštines, atsargiai neškite indą su verdančiu vandeniu į lauką ir lėtai pilkite tiesiai ant piktžolės, kad vanduo kuo giliau pasiektų šaknis. Stipresnėms šaknims gali prireikti kelis kartus pakartoti procedūrą, tačiau dažniausiai užtenka 2–3 kartų, kad augalas sunyktų.
Acto ir druskos mišinys nuo piktžolių
Gana efektyvus būdas – paprastas acto ir druskos mišinys. Į didelį plastikinį indą įpilkite acto (paprastai naudojamas buityje turintis apie 5 proc. rūgštingumo), o acetum su didesniu rūgštingumu ar net specialus sodininkams skirtas actas (20 proc.) bus dar veiksmingesnis. Pridėkite šiek tiek druskos ir lašelį skysto indų ploviklio be fosfatų – šis mišinys greičiau įsigers į augalą. Turėkite omenyje, kad šį mišinį naudokite atsargiai, saugokite akis ir rankas nuo acto patekimo.
Piktžolių deginimas liepsna
Naujausių piktžolių naikinimo priemonių asortimente rasite ir specialių degiklių, kurie skleidžia aukštą, apie 2000 laipsnių siekiančią temperatūrą. Trumpai pakaitinus piktžolę liepsna, jos audiniai sugrumba ir augalas žūsta. Šis metodas itin efektyvus didelei daliai įprastų piktžolių, nes tokio karščio jos neatlaiko.
Po naikinimo, kai dangos veja ataušta, galite išvalyti susidariusias nuolaužas su mentele ar dulkių siurbliu, o tą plyšį užpildyti sandarinimo pasta arba asfalto glaistu – taip apsaugosite plyšį nuo tolimesnio piktžolių plitimo.
Piktžolių naikinimas chemikalais
Herbicidai turėtų būti naudojami tik tada, kai kitos priemonės nepadeda. Jei reikia, ant piktžolių užpurkškite nedidelį kiekį specialaus preparato su glifosatu, kuris sunaikina tiek antžeminę, tiek požeminę augalo dalį. Būtina laikytis visų saugumo priemonių – dėvėkite apsauginę kaukę ir pirštines, o tirpalą maišykite tiksliai pagal gamintojo nurodymus.
Purškite mišinį tiesiai ant matomos piktžolės dalies ir palikite keletui dienų, kol pamatysite, kad augalas visai nudžiūvo. Tada dar kartą sudrėkinkite plotą, kad šaknys būtų minkštesnės, ir nuimkite likusias šaknų dalis su siauru atsuktuvu ar specialiu įrankiu, o plyšius užpildykite glaistu – tokiu būdu užkirsite kelią naujam dygimui.
Kada efektyviausia šalinti piktžoles?
Norint nuolat turėti tvarkingą dangą, verta bent kartą per savaitę skirti laiko apžiūrėti plyšius ir pašalinti augančias piktžoles iškart, kai pasirodo jų daigai. Pastebėsite, kad skirtingi augalai atsiras nevienodu metų laiku: pavasarį paprasta juos rauti rankomis, kai dirva šlapia, o sausais vasaros mėnesiais greičiau padės cheminės priemonės.
Piktžolių rūšys tarp plytelių ir trinkelių
Tarp grindinio plyšių dažniausiai kaltininkai būna tie augalai, kurių sėklos plinta vėjui pučiant ar paukščiams jas pernešant. Tokioms sąlygoms itin prisitaikę įvairių rūšių žolės ir piktžolės, jos greitai įsišaknija bet kokiame dirvožemyje ar net menkiausiame dulkėtame plyšyje.
Vienos dažniausių – dirvinė svidrė, paprastoji našlaitė, kiaulpienės, plantakai ir kitų piktžolių rūšys su ilgomis šaknimis. Asfalto paviršius, ypač tamsus, sugeria šilumą ir pavasarį grunte po juo ilgiau išsilaiko šiltesnė temperatūra, todėl augalai dygsta sparčiau.
Atminkite – net spaudžiant dideliu slėgiu nuplautas dangos paviršius pašalina tik viršutinę piktžolės dalį, o šaknys lieka gyvybingos ir toliau dygsta. Todėl taikykite kompleksinius sprendimus ir nuolat stebėkite plotus tarp plytelių – tik taip pasieksite ilgalaikę tvarką.
