Pomidorų auginimas yra populiarus pasirinkimas daugelyje namų daržų, nes šie augalai puikiai prisitaiko prie vasariškos šilumos ir dovanoja gausų, gardų derlių. Tačiau net ir kruopščiai prižiūrint pomidorų lysves, kartais galima stebėti, kaip sveikas ir vešlus augalas staiga pradeda vysti. Tokie pakitimai gali kilti dėl pačių įvairiausių priežasčių – nuo paprasčiausio drėgmės trūkumo iki sudėtingų ligų ar aplinkos veiksnių.
Tipinės priežastys, kodėl vysta pomidorai
Norint apsaugoti pomidorų derlių ir kitus sodinukus, svarbu laiku identifikuoti vystimo priežastis. Vystančių pomidorų problema gali būti nulemta šių pagrindinių veiksnių:
- Nepakankamas laistymas
- Grybinės ligos
- Virusinės infekcijos
- Juodojo riešutmedžio toksiškumas
- Ardantys kenkėjai
Nepakankamas laistymas
Pomidorai, kurie auga atvirame grunte, paprastai per savaitę turi gauti bent 2,5 cm vandens, o auginami vazonuose – net ir litrą per dieną. Jei augalui stinga drėgmės, jo lapai greitai vysta. Tokiu atveju, trūkstant tik vandens, pomidorai atsigauna vos juos palaistę.
Norėdami užtikrinti nuolatinę drėgmę, laistykite tiesiai į dirvą, venkite palikti lapus šlapius. Geriausia naudoti laistymo žarną arba specialų laistymą lašelinę sistema. Tikrinti drėgmę paprasta: įkiškite pirštą į žemę prie augalo. Jei dviejų pirštų ilgio gylyje dirva drėgna, laistyti dar nereikia, jei sausa – augalą palaistykite gausiai taip, kad vanduo skverbtųsi į gilesnius sluoksnius. Naudodami purkštuvus, laistykite tik ryte, kad lapai greitai nudžiūtų – tai mažina ligų tikimybę.
Grybinės ligos
Verticiliozė ir fuzariozė – dažnos pomidorų grybinės ligos, kurių simptomai – staigus sveikų sodinukų vystimas ir mirimas per kelias dienas. Infekciją sukelia dirvoje gyvenantys grybų sporos, kurios per šaknis patenka į augalą ir blokuoja vandens bei maisto medžiagų patekimą. Dėl to imama vysti, augalas gelsta ir galų gale žūsta.
Kitos grybinės ligos, pavyzdžiui, ankstyvoji dėmėtligė ar pietinė puvinio rūšis, paprastai nepribaigia augalų visiškai, tačiau smarkiai mažina derlingumą.
Veiksmingos priemonės nuo šių ligų nėra. Užsikrėtusius sodinukus būtina pašalinti su visomis šaknimis ir išmesti, jokiu būdu nekompostuoti, nes ligų sukėlėjai gali išlikti dirvoje. Labai svarbu kasmet keisti lysvų vietą ir kelerius metus iš eilės toje pačioje žemėje neauginti pomidorų, bulvių, baklažanų ar paprikų. Apsimoka rinktis atsparias veisles su specialiais žymėjimais, pavyzdžiui, „VF“.
Virusinės infekcijos
Pomidorai nėra apsaugoti ir nuo įvairių virusų, kurie ne tik lėtina augimą, bet ir lemia lapų vystimą ar siaubią deformaciją. Dažniausiai pasitaiko dėmėtojo vytulio ir mozaikinis virusas – jų simptomai ryškūs: prastas augimas, deformuoti ar dėmėti vaisiai, gelstantys ar besivystantys lapai.
Virusai į pomidorus gali patekti per sėklas, kenkėjus ar tiesiog kontaktuojant su užsikrėtusiais augalais juos prižiūrint. Deja, gydymo nėra – užkrėstus augalus privaloma išrauti ir sunaikinti, kad virusas neplistų. Sodinant naujus pomidorus, dėmesį atkreipkite į virusams atsparias veisles, laikykitės sėjomainos ir kruopščiai plaukite rankas bei įrankius po kontakto su ligotais augalais.
Juodojo riešutmedžio toksiškumas
Pomidorai ypač jautrūs šalia augančių juodųjų riešutmedžių kenksmingoms medžiagoms – juglonui. Visos riešutmedžio dalys į žemę išskiria šį nuodingą junginį, kuris stabdo augalų vystymąsi, sukelia lapų vytimą ir lemia jaunų daigų žūtį. Nuodingos medžiagos koncentracija didžiausia arčiausiai medžio, todėl patartina pomidorus sodinti bent už 6–8 metrų nuo jo lajos krašto.
Juglono iš žemės pašalinti neįmanoma ir net nupjovus medį, toksiškumas dar kurį laiką išliks šaknyse. Mažesniuose soduose ar kiemuose patikimas sprendimas – pomidorų auginimas vazonuose.
Kenkėjai, pažeidžiantys stiebą
Tam tikros rūšies vikšrai, dažnai atpažįstami iš purpurinių ir šviesių dryžių, graužia stiebus ir sukelia augalų vystimą. Įsilindę per mažą skylutę, jie ardo audinius iš vidaus, todėl sodinukas gali staiga stipriai nukentėti ir žūti.
Deja, efektyvaus insekticido kovojant su šiais kenksmingais vikšrais nėra. Jei pastebite pažeistą augalą, jį reikėtų kuo greičiau pašalinti. Norint sumažinti pažeidžiamų vietų riziką, aplink pomidorų lysves nuolat pjaukite žolę ir naikinkite piktžoles.
Kaip išvengti pomidorų vystimo
Užtikrinkite pakankamą ir nuolatinį drėkinimą bei pasirinkite tinkamą vietą sodinimui, venkite sodinti pomidorų šalia riešutmedžių ar tose pačiose vietose, kur pernai augo bulvės ar kiti bulviniai augalai. Taip pat rinkitės atsparias pomidorų veisles ir laikykitės geros daržo higienos: reguliariai dezinfekuokite įrankius, šalinkite ligotus augalus ir stebėkite, kad aplink lysves nebūtų žolių ar šiukšlių, kuriose gali žiemoti ligas ar kenkėjus platinantys organizmai.
