Česnakai vertinami dėl gausybės įrodytų naudų žmogaus sveikatai, tačiau pastaruoju metu vis dažniau diskutuojama, ar šis augalas gali būti naudingas ir kitoms augalų rūšims. Dėl savo kompaktiško dydžio ir atsparumo šalčiui česnakai puikiai tinka įvairių daržovių sėjomainai ir papildo daržą kaip palankus augalų kaimynas.
Česnakų vandens naudojimas augalų priežiūrai
Neretai socialiniuose tinkluose aptinkama daugybė patarimų, kaip į dirvą supilti česnakų su vandeniu tirpalą ir taip tariamai pagyvinti žemę bei apsaugoti augalus nuo kenkėjų. Vienas iš populiariausių patarimų – sutrinti česnako skilteles, užpilti jas vandeniu ir gautą mišinį supilti į augalų vazonus ar daržo lysves, tarsi pasitelkiant natūralią trąšą.
Nors česnakai iš tiesų turi įvairių augalams būtinų medžiagų, tačiau siekiant aprūpinti jais augalus šio kiekio dažniausiai nepakanka. Kai kurie česnakuose randami junginiai gali skatinti dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų veiklą šalia augalų šaknų, tačiau mokslininkai labiau rekomenduoja kitas natūralias trąšas, pavyzdžiui, mėšlo užpilą, kaulų miltus ar žuvies emulsiją.
Česnakų nauda kenkėjų kontrolei
Daug daugiau įrodymų rodo, kad česnakai gali padėti apsaugoti augalus nuo įvairių kenkėjų. Visgi šis natūralus metodas turėtų būti vertinamas kaip papildoma, o ne universali priemonė – jos efektyvumas priklauso nuo situacijos. Pasirenkant tinkamą koncentraciją ir purškimo laiką, rezultatai gali skirtis.
Vienas iš paprasčiausių būdų – sodinti česnakus tarp kitų daržovių lysvių, kad būtų sumažintas vabzdžių plitimas. Pavyzdžiui, kai kuriuose tyrimuose nustatyta, kad česnaką auginant greta baklažanų sumažėjo voratinklinių erkių kiekis, tačiau kitoms kultūroms toks efektas gali būti mažiau ryškus.
Tiems, kas nori sumažinti cheminių pesticidų naudojimą, rekomenduojama pasigaminti naminį purškiklį: susmulkinkite tris–penkias česnako skilteles arba įlašinkite kelis lašus česnako eterinio aliejaus į maždaug 300 ml vandens ir apipurkškite šiuo mišiniu augalus. Tačiau vengti reikėtų naudoti gryną eterinį aliejų bei purkšti karštos dienos metu, nes per didelė koncentracija ar šiluma gali pakenkti lapams. Tyrimai rodo, kad tokius purškimus rekomenduojama atlikti vakare.
Naminių receptų autoriai dažnai siūlo į mišinį įlašinti indų ploviklio ar augalinio aliejaus, kad preparatas geriau priliptų prie lapų. Visgi verta žinoti, kad šiuolaikiniai indų plovikliai nėra skirtingi senovinėms muilo formulėms ir gali turėti aplinkai ar augalams kenksmingų cheminių medžiagų.
Ką dar svarbu žinoti apie česnaką augalų apsaugai?
Tyrimų apie česnako veiksmingumą vis dar nėra daug, todėl sunku aiškiai atsakyti, kokiems augalams ir kenkėjams toks purškiklis gali būti naudingas bei kuriame jų vystymosi etape efektyviausias. Eksperimentuojant svarbu laikytis vidutiniškų proporcijų ir nepersistengti. Be to, pažymėtina, kad kai kuriais atvejais natūralios priemonės, pavyzdžiui, neem aliejus, gali būti efektyvesnės už česnaką.
Dažniausiai česnakas gali padėti apsisaugoti nuo šių kenkėjų:
- Voratinklinės erkės
- Amarai
- Kopūstų kirmėlės
- Sraigės ir šliužai
- Kukurūzų kenkėjai
- Lapgraužiai
Apibendrinant, česnakas gali tapti natūraliu sąjungininku kovojant ne tik už sodininko sveikatą, bet ir už sodą. Visgi jo poveikis kiekvienoje situacijoje gali skirtis, todėl verta stebėti rezultatus ir taikyti įvairias augalų apsaugos priemones kartu.
