Vasarinėmis dienomis dažnas susiduria su širšėmis ir vapsvomis, tačiau daugelis šių vabzdžių – ypač gyvenančių sode – iš tiesų neturi polinkio pulti ar kelti grėsmę. Dauguma vapsvų padeda kontroliuoti kenkėjus ir išlaikyti natūralią sodo pusiausvyrą. Visgi kai tam tikros vapsvų rūšys, pavyzdžiui, geltonosios širšės, įsikuria itin arti namų ar kitose nepatogiose vietose, jos gali kelti daugiau rūpesčių nei naudos.
Kaip išvengti vapsvų lizdų arti namų
Norint sumažinti tikimybę, kad vapsvos įsikurs prie pat namų, verta vadovautis keliomis paprastomis, tačiau veiksmingomis prevencijos priemonėmis. Šie metodai padeda išvengti netikėtų susidūrimų ir sumažina galimą pavojų kasdienėje aplinkoje.
Pašalinkite lengvai pasiekiamus maisto šaltinius
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl vapsvos renkasi konkrečias vietas lizdo statybai, yra daugybė lengvai randamų maisto šaltinių. Kad jos nesusidomėtų jūsų aplinka, reguliariai uždaromomis dangčiu laikykite atliekų, komposto ir perdirbimo konteinerius. Nepamirškite surinkti ant žemės nukritusių vaisių, ypač po obelimis ar kitais derančiais medžiais, kol jie nepradėjo pūti.
Jei auginate vynuoges ar kitus sultingus vaisius, verta pasirūpinti specialiais apsauginiais maišeliais, kad vapsvos neturėtų priėjimo prie produkto, o jūs galėtumėte mėgautis užaugintais vaisiais patys.
Užsandarinkite tarpus ir angas išorėje
Vapsvos, ypač labiau teritorinės rūšys, neretai ieško vietų po laisvu apdailos sluoksniu ar šalia namų sienų esančiuose plyšiuose. Jausdamos grėsmę, jos gali gintis. Kad sumažintumėte lizdų įkūrimo riziką, patikrinkite namų išorę ir užtaisykite galimus tarpus ar angas, naudodami sandarinius ar putų užpildą. Jei namuose ar pastate yra ventiliacijos angų, apsaugokite jas tvirtu tinkleliu.
Užkimškite apleistus graužikų urvus
Tam tikros vapsvų rūšys, pavyzdžiui geltonosios širšės, linkusios lizdus kurti po žeme, dažnai panaudoja tuščius graužikų urvus. Tokius urvus atpažinę kieme ar sode, vėlyvą rudenį ar žiemą užpilkite žemėmis ir užlūkite – taip neleisite vapsvoms įsikurti ateinantį sezoną. Paprastai kiekvienais metais geltonosios širšės grįžta statyti naujų lizdų kitose vietose, tad pašalinus ankstesnius urvus rizika, kad jos vėl įsikurs toje pačioje vietoje, sumažėja.
Kabinkite imitacines lizdų dekoracijas
Teritorinės, grupėmis gyvenančios vapsvos linkusios vengti sričių, kuriuose, jų manymu, jau yra kitos šeimos. Tai galima panaudoti prevencijai – pakabinkite popierinį ar naminį tuščiavidurį maišelį, atrodantį panašiai kaip vapsvų lizdas. Tokios „apgaulės“ dažnai atbaido vapsvas nuo lizdo statybos netoliese. Nors šis būdas ne visuomet garantuoja sėkmę, kai kurios vapsvų rūšys vengia tokiose vietose kurti lizdus, o kitos gali net panaudoti popierinį maišelį kaip statybinę medžiagą.
Sodininkystėje rinkitės natūraliai atbaidančius augalus
Daugelis aromatingų žolelių, pavyzdžiui, mėta, bazilikas ar citrininė melisa, atbaido vapsvas jų kvapu. Sodinant jas didesniais plotais palei namų sienas ar daržuose, sumažinama rizika, kad vapsvos pasirinks tą vietą lizdui. Be to, kai kurias vietas, kur vapsvų nesinori matyti, galima apipurkšti savo gamybos tirpalu su vandeniu bei gvazdikėlių, pelargonijų arba citrinžolės eteriniais aliejais. Tokius purškalus naudokite atsargiai: venkite purkšti ten, kur mėgsta būti jūsų augintiniai, ir niekada nepurkškite tiesiai ant vabzdžių ar lizdų.
Išmokite gyventi kartu su vapsvomis
Nors gali kilti pagunda pašalinti kiekvieną pastebėtą vapsvą, dauguma jų atlieka svarbų darbą gamtoje. Kai kurios vapsvos, pavyzdžiui, popierinės rūšys, naikina didelius kiekius vikšrų – vienas jų lizdas per sezoną gali sumedžioti šimtus šių kenkėjų. Jos taip pat maitinasi amarais, musėmis, vabalais, o kai kurios net apdulkina žiedus.
Todėl jei vapsvos nesikuria ten, kur dažnai būnate ar ten, kur kyla tikimybė būti įgeltam, dažnai nauda jų gyvenimui aplinkoje ženkliai pranoksta galimą riziką. Tačiau jei lizdas randasi itin judrioje vietoje – pavyzdžiui, prie įėjimo ar terasos – tuomet saugumo sumetimais verta ieškoti humaniškų būdų jį pašalinti.
