Langų rasojimas vasarą daugeliui kelia nuostabą – juk šis reiškinys dažniausiai pastebimas šaltuoju metų laiku. Tačiau kondensato lašeliai ant stiklo gali atsirasti ir šiltesniais mėnesiais. Kodėl taip nutinka ir kada tai gali byloti apie rimtesnes problemas namuose?
Kas lemia kondensato susidarymą ant langų
Kondensatas ant stiklo paviršiaus susidaro tuomet, kai šiltas, drėgnas oras atsimuša į šaltesnį paviršių – šiuo atveju į lango stiklą. Atvėsęs oras nebegali išlaikyti tiek vandens garų, todėl perteklinė drėgmė iškrenta lašeliais. Žiemą šis dažnas reiškinys nestebina, tačiau vasarą rasoja tada, kai viduje susikaupia daug drėgmės arba langai praranda sandarumą.
Drėgmės perteklius patalpose
Kai namų oras būna drėgnas, gerokai padidėja langų rasojimo tikimybė. Vandens garai į namus patenka dėl kasdienės veiklos: virimo, skalbimo, dušo, net blogai vėdinamo rūsių. Kartais rytą galima pastebėti, kad kondensatas susidaro ant išorinės lango pusės. Esant tokioms aplinkybėms – tai natūralus procesas ir jis išnyksta, temperatūrai pakilus. Tačiau jeigu drėgmė kaupiasi stiklo viduje vasarą, greičiausiai namuose per daug drėgmės ir trūksta oro apykaitos.
Neefektyvi langų izoliacija
Silpnai izoliuoti langai apsunkina tinkamą barjerą tarp lauko temperatūros ir vidaus aplinkos. Ypač ryškus reiškinys ryte, kai saulė kyla, o lauko oras dar vėsus. Jei pro langų sandūras ar medžiagą prasiskverbia drėgmė ir šiluma, viduje daugėja kondensato. Dažnai tai nutinka senesniems, vienkameriams ar aliuminio rėmo langams, kurie prastai sulaiko šilumą. Gerai izoliuojantys langai su dvigubu ar trigubu stiklu ir specialia danga sumažina kondensato riziką bei padeda reguliuoti patalpų klimatą.
Oro tarpai, plyšiai ir nesandarumai
Langai atlieka svarbią funkciją – saugo nuo išorinės drėgmės ir šilumos patekimo. Tačiau jei langų rėmuose ir aplink juos yra nesandarumų, vasaros drėgmė nesunkiai skverbiasi į vidų net uždarius langą. Tokiais atvejais per vėsų stiklo paviršių persiduodanti šiluma suformuoja kondensatą. Norint išspręsti šią situaciją, svarbu užsandarinti visus plyšius aplink langus, duris, palėpės liukus ir panašiai – taip sumažinsite nepageidaujamų drėgmės srautų ir kondensato kiekį.
HVAC sistemų ventiliacijos angų užblokavimas
Kartais kondensato priežastimi būna ne pats langas, o arti langų esančios uždarytos arba užblokuotos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (HVAC) sistemos angos. Uždarius ventiliacijos angas šalia langų gali susidaryti šalti taškai, kurie pritraukia ore esančią drėgmę. Šiltas, drėgnas oras virsta vandens lašeliais, kai susiduria su atvėsusiu stiklu.
Norint išvengti šios problemos, derėtų visada laikyti angas atviras, o jei jų veikla sutrikusi – išvalyti jas pačiam ar pakviesti specialistą, kad vėl atsirastų pakankamas oro srautas.
Langų sandarinimo pažeidimai
Jei lango sandariklis pažeistas arba nutrūkęs, kondensatas gali susidaryti ir stiklo viduje, ir tarp dvigubo ar trigubo paketo stiklų. Tokiu atveju kondensacija dažniausiai yra ženklas, jog namuose per didelė drėgmė ir trūksta vėdinimo. Jeigu ūkanotumas atsiranda tarp stiklų, dažniausiai tai reiškia, kad sandariklis nebesandarus – atėjo laikas pasirūpinti langų remontu ar keitimu.
Neužtikrinta ventiliacija ir prastas oro judėjimas
Kondensato kaupimąsi ant langų dažnai lemia bloga oro apykaita. Jei oras namuose stovi, jis ilgainiui prisipildo drėgmės iš kasdienės veiklos – maudynių, indų plovimo ar skalbimo. Padeda lubų ventiliatoriai, virtuvės ar vonios ištraukimo ventiliatoriai, atviros durys ir kiti būdai pagerinti oro judėjimą. Taip sumažinsite drėgmės perteklių viduje ir kondensato pavojų ant langų.
Pasenę ar pažeisti langai
Langų būklė ir amžius – svarbūs faktoriai, kai namuose pastebite nuolatinį rasojimą, pratekėjimą ar skersvėjus. Seni ar apgadinti langai leidžia šilumai ir drėgmei lengviau patekti į patalpas. Tai lemia perteklinę drėgmę, o kartu ir ryškesnį kondensato kaupimąsi, ypač jei patalpos vėsinamos vasarą. Šiuo atveju dažniausiai visas problemas išsprendžia langų pakeitimas naujais.
Keisti langus derėtų, jei atsirado nesandarumas, dažnai pastebite ūkanotumą tarp stiklų, jautriai reaguojate į šaltas oro sroves, langų rėmai pažeisti, turite senuosius vienos kameros modelius ar pastebite didėjančias šildymo/šaldymo sąskaitas.
Kada verta pagalvoti apie langų keitimą?
Norint išlaikyti namų saugumą bei komfortą, svarbu žinoti, kokį laiką tarnaus jūsų langai ir kada juos verta pakeisti. Kokybiški langai vidutiniškai puikiai funkcionuoja 15–30 metų – tam įtakos turi medžiagų kokybė, montavimo darbų lygis, aplinkos veiksniai. Pastebėję požymius, kad langai praranda sandarumą ar tampa neefektyvūs, vertėtų apsvarstyti jų atnaujinimą. Tai padės užtikrinti optimalų vidaus klimatą, sumažinti drėgmės perteklių ir išvengti vasariško kondensato problemų.
