Žemesnė kiemo vieta, kur po lietaus vis susikaupia vanduo, nebūtinai yra problema. Dažnai tai – puiki proga įkurti „lietaus kampą“: plotą, kuriame auga drėgmę mėgstantys augalai. Tinkamai parinkti krūmai, daugiametės gėlės ir vandens augalai sugeria perteklinę drėgmę, sumažina paviršinį nuotėkį ir padeda kiemui atrodyti tvarkingiau be sudėtingų žemės darbų.
Gera žinia ta, kad daug natūralių (vietinių ar seniai prisitaikiusių) rūšių yra tiesiog sukurtos augti šlapioje žemėje. Jos tinka, kai dirva ilgiau išlieka drėgna, kai po stipraus lietaus susidaro balos ar kai žemė prastai praleidžia vandenį. Žemiau – augalai, kurie „nebijo šlapių kojų“, ir praktiniai patarimai, kaip juos sėkmingai auginti.
Drėgnų vietų kieme įvertinimas
Prieš sodinant verta kelias dienas stebėti, kaip elgiasi vanduo po lietaus. Vienur dirva būna tiesiog drėgna, kitur – kelias dienas stovi vanduo. Tai padės parinkti tinkamiausias rūšis.
-
Nuolat drėgna dirva – žemė visada jaučiasi drėgna, bet balos greitai išnyksta. Tinka daugumai drėgmę mėgstančių krūmų ir daugiamečių gėlių.
-
Šlapias plotas su trumpalaikiu užmirkimu – po lietaus vanduo gali stovėti parą ar kelias. Reikia augalų, kurie toleruoja deguonies trūkumą šaknyse.
-
Vandens pakraštys arba vieta, kur vanduo stovi ilgiau – čia tinka rūšys, galinčios augti ir sekliame vandenyje (ne tik pakrantėje).
Augalai, kuriems patinka drėgna dirva
Juodoji aronija
Tai lapus metantis krūmas, dažniausiai užaugantis maždaug iki 1–2 m aukščio ir panašaus pločio. Pavasarį jis pasipuošia ryškiais baltais žiedais, vėliau subrandina tamsias uogas, kurios vilioja paukščius. Rudenį lapija dažnai nusidažo rausvai purpuriniais atspalviais.
Gamtoje šis krūmas auga pelkėtose vietose ir drėgnuose krūmynuose. Jam tinka įvairios dirvos, jei tik drėgmė išlieka tolygi. Kad krūmas neplistų ten, kur nereikia, verta laiku pašalinti atžalas nuo šaknų.
Žieminė bugienė
Šis medėjantis krūmas mėgsta rūgštesnę, priemolio tipo dirvą ir gerai jaučiasi vietose, kur drenažas prastesnis. Priklausomai nuo veislės, gali siekti apie 1–3,5 m aukščio ir panašaus pločio.
Svarbi ypatybė: tai dvinamis augalas, todėl uogoms (vaisiams) susiformuoti paprastai reikia, kad netoliese augtų ir „kitos lyties“ augalas. Formuojamąjį genėjimą patogiausia atlikti anksti pavasarį, dar neprasidėjus aktyviam augimui.
Visžalis bugienės krūmas (inkberis)
Visžalis, tankus krūmas, dažnai siekiantis apie 1,5–2,5 m aukštį ir plotį. Ankstyvą rudenį gali subrandinti tamsias uogas, jei šalia auga atitinkamas kitos lyties augalas.
Paprastai šiam krūmui nereikia daug priežiūros. Jei norisi suteikti formą, genėkite ankstyvą pavasarį, iki naujų ūglių augimo.
Melsvoji vėliavinė vilkdalgė
Vandenį mėgstanti vilkdalgė, dažnai auganti pievose, pelkutėse ir pakrantėse. Paprastai užauga apie 60–75 cm aukščio ir panašaus pločio, o vėlyvą pavasarį pražysta įspūdingais melsvai violetiniais žiedais.
Dirva turi išlikti drėgna – net ir nedidelis stovinčio vandens kiekis dažnai netrukdo. Tačiau augalą verta stebėti: jis gali būti pažeidžiamas kai kurių kenkėjų.
Kardinolinė lobelija
Ryškiai žydintis daugiametis augalas, geriausiai augantis derlingoje dirvoje ir mėgstantis pastovią drėgmę. Natūraliai dažnai aptinkamas prie upelių, pelkutėse ir drėgnuose miško pakraščiuose. Tinka sodinti prie tvenkinio ar drėgname gėlyne. Įprastas aukštis – apie 60–120 cm, plotis – maždaug 30–60 cm.
Karščiausiu metų laiku praverčia popietinis pavėsis. Jei dirva greitai džiūsta, padeda mulčio sluoksnis, sulaikantis drėgmę.
Pusiaužiedė gluosnė (blindė)
Drėgnas vietas mėgstantis krūmas, gamtoje sutinkamas pievose, pelkutėse, prie vandens telkinių. Nors teikia pirmenybę drėgmei, kai kuriais atvejais gali pakęsti ir sausesnę dirvą.
Esant tinkamoms sąlygoms, gali užaugti apie 2–4,5 m aukščio, o plotis svyruoja maždaug nuo 1,2 iki 3,5 m. Jei reikia, genėkite žiemos pabaigoje arba anksti pavasarį.
Asiūklis (žieminis asiūklis)
Asiūkliai toleruoja labai įvairias sąlygas, įskaitant ir nuolat šlapią žemę. Gamtoje jie auga drėgnuose miškuose ir vandens telkinių pašonėje. Dažnai pasiekia apie 60–120 cm aukštį, o plotis gali varijuoti nuo maždaug 30 cm iki 1,8 m.
Šis augalas gali agresyviai plisti. Jei norite jį suvaldyti, svarbu laiku iškasti ir pašalinti šakniastiebius (požeminius stiebus), iš kurių lengvai atželia nauji ūgliai.
Kvapnusis vasaržiedis krūmas
Drėgnose vietose augantis krūmas, dažnas drėgnuose miškuose, pelkutėse, prie upelių, taip pat pakrantėse. Paprastai užauga apie 1–2,5 m aukščio ir 1,2–1,8 m pločio. Vasarą suformuoja ilgus kvapnių žiedų „šepetėlius“, kurie traukia bites ir drugelius.
Žemė aplink krūmą turėtų išlikti nuolat drėgna – tiek nuo kritulių, tiek nuo papildomo laistymo. Genėti patogu žiemos pabaigoje.
Raudonšakis sedulas
Puikus pasirinkimas lietaus sodui ar drėgnai sklypo vietai, nes jam patinka nuosekliai drėgna dirva. Gali užaugti maždaug iki 2,5–3 m aukščio ir panašaus pločio. Ypač vertinamas dėl dekoratyvios, ryškios raudonos žievės.
Kad krūmas išliktų vešlus, anksti pavasarį galima pašalinti apie ketvirtadalį seniausių stiebų – tai paskatina naujų ūglių augimą. Jei norisi šviesesnių, gelsvų šakų efekto, galima rinktis geltonšakę formą.
Geltonoji dantytė (upėtakio lelija)
Šešėlį mėgstantis pavasarinis augalas, natūraliai augantis drėgnuose miškuose ir prie upelių. Žydi ryškiais geltonais žiedais pavasarį, o vėliau, vasarai įsibėgėjus, dažnai nunyksta iki kito sezono.
Galima auginti iš sėklų, tačiau iki pirmo žydėjimo gali prireikti maždaug penkerių metų. Dėl to dažnai pasirenkamas dauginimas atžalomis nuo subrendusio augalo.
Liguliarija (leopardinis augalas)
Efektingas augalas lietaus sodams ir vietoms šalia vandens. Ankstyvą vasarą sužydi ryškiai geltonais, į ramunes panašiais žiedais, o dideli lapai pasižymi tamsiai purpuriniu atspalviu su žalsvomis tonacijomis. Paprastai užauga apie 60–90 cm, o plotis kiek mažesnis.
Dirva neturėtų išdžiūti, todėl laistyti verta reguliariai ir gausiau. Karštomis dienomis labai padeda bent dalinis pavėsis.
Pelkės puriena
Pavasarį drėgnose vietose šis augalas gali sudaryti tikrus geltonų žiedų kilimus. Sode jis ypač gražiai atrodo šalia vandens telkinių, tvenkinio pakraščiuose ar drėgname gėlyne.
Purienos gali augti net ir sekliai užmirkusioje vietoje. Įprastai siekia apie 30–45 cm aukščio ir panašaus pločio. Priežiūra nesudėtinga, tik vasaros karščiais praverčia dalinis pavėsis.
Aukštasis daugiametis augalas lietaus sodui (Eupatorium)
Jei reikia aukštesnio augalo saulėtai, drėgnai vietai, verta rinktis šią daugiametę rūšį. Dažniausiai užauga apie 1,2–1,5 m (kartais ir iki 2 m), o į plotį plečiasi maždaug iki 60 cm. Vasarą suformuoja kvapnius rausvai violetinius žiedynus, kurie labai patinka drugeliams.
Nors augalas mėgsta saulę, per didelius karščius jam gali prireikti popietinio pavėsio. Žiemos pabaigoje stiebus galima nukirpti beveik iki žemės, kad pavasarį greičiau atželtų.
Pelkės hibiskas
Sumedėjančiais stiebais daugiametis augalas, vasaros viduryje–rudenį žydintis skaisčiai raudonais, į dedešvas panašiais žiedais. Tai gana aukštas augalas, todėl kai kuriose vietose, ypač kai auga daliniame pavėsyje, jam gali prireikti atramų.
Dideliuose drėgnuose plotuose šis hibiskas ypač įspūdingai atrodo sodinamas grupėmis, kad „užpildytų“ erdvę.
Atsparusis hibiskas
Drėgnoms vietoms tinka ne tik klasikinė rūšis, bet ir įvairūs hibridai, kurie dažnai geriau pakelia vėsesnį klimatą. Šie daugiametės formos hibiskai vasaros viduryje ir rudenį užaugina didelius, ryškius rožinius ar raudonus žiedus.
Šaltesniuose regionuose rudenį ar žiemai artėjant stiebus įprasta nupjauti iki pat žemės.
Didžialapės kolokazijos (drambliaausiai)
Norint tropinio įspūdžio nuolat drėgname sodo kampelyje, kolokazijos gali tapti tikru akcentu. Jos išaugina didžiulius širdiškus arba strėliškus lapus. Kai temperatūra krenta gerokai žemyn, antžeminė dalis gali sunykti.
Šiems augalams patinka pastovi drėgmė, taip pat jie geriau auga reguliariai papildant maisto medžiagas. Pavasarį pasirodantys gelsvai balti žiedai dažnai pasislepia po įspūdinga lapija.
Pelkės klemalapė (pienėžolė, asclepias)
Puikus pasirinkimas, jei norite pritraukti apdulkintojus. Švelniai rožiniai žiedai vilioja bites ir drugelius. Augalas dažniausiai užauga apie 1,2–1,5 m ir formuoja kupstus drėgnose vietose.
Pasodinus geriau jo nejudinti: šis daugiametis augalas nemėgsta persodinimo, o tinkamoje vietoje leidžia gilesnes šaknis ir ilgainiui tampa vis tvirtesnis.
Pontederija (pickerelweed)
Tai nereikli ir dekoratyvi pakrančių gėlė, žydinti varpą primenančiais violetiniais žiedynais nuo vasaros iki rudens. Geriausiai auga šlapynėse, o jos šaknys gali įsitvirtinti ir po vandeniu.
Ryški žiedų spalva ypač patinka apdulkintojams. Be to, šio augalo lapuose kiaušinėlius gali dėti laumžirgiai ir kiti panašūs vabzdžiai, kurie minta uodais. Taip vanduo kieme gali tapti draugiškesnis – uodų populiaciją subalansuoja jų natūralūs „medžiotojai“.
Augalai, kurie gali augti tiesiai vandenyje
Ne visi augalai turi augti tik vandens pakraštyje. Kai kurios rūšys puikiai jaučiasi ir pasodintos taip, kad šaknys būtų nuolat po vandeniu. Prie tokių dažnai priskiriami vandens salotos, vadinamasis laimingasis bambukas (iš tiesų tai ne tikras bambukas) ir pontederija.
Krūmai ir medžiai, kuriems patinka „šlapios kojos“
Jei norite struktūros ir aukščio, drėgnam dirvožemiui dažnai tinka ir sumedėję augalai. Iš dažniau pasirenkamų – sagainiai, upiniai beržai, visžalės bugienės tipo krūmai, aronijos ir žieminės bugienės. Jie ypač praverčia, kai reikia ne tik žiedų, bet ir tankesnės žalumos, vėjo užuovėjos ar natūralios uždangos nuo kaimynų.
Kaip išnaudoti nuolat drėgną kiemo vietą
Jeigu sklype yra zona, kuri vis išlieka šlapia, dažnai lengviausia ne kovoti su ja, o ją „įdarbinti“. Drėgmę mėgstantys augalai būna labai įvairūs: vieni klesti saulėje, kiti – pavėsyje; vieni vilioja apdulkintojus ryškiais žiedais, kiti suteikia vešlią, dekoratyvią lapiją.
Tinkamai parinkus rūšis, kiemo priežiūra paprastai tampa paprastesnė: sodinate tai, kas gerai jaučiasi esamose sąlygose, ir leidžiate gamtai padėti suvaldyti perteklinę drėgmę.
