Celiozijos (lot. Celosia) yra vienos iš įspūdingiausių dekoratyvinių augalų rūšių, žavinčių neįprastomis, ryškiomis spalvomis, įmantriomis žiedų formomis ir lengva priežiūra. Šie augalai paplitę visame pasaulyje, dažniausiai sutinkami soduose, gėlynuose bei puokštėse. Dėl plataus rūšių ir veislių pasirinkimo celiozijos tapo populiariu pasirinkimu tiek pradedantiems, tiek patyrusiems augintojams. Straipsnyje aptarsime pagrindines celiozijų rūšis, jų biologines savybes, auginimo ypatybes, priežiūros patarimus, praktinius pritaikymo būdus bei dažniausiai pasitaikančius mitus ir problemas.
Kas yra celiozijos?
Celiozijos priklauso špinatinių (Amaranthaceae) šeimai. Šis genties pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio „keleos“, reiškiančio „degančias“, ir tai puikiai atspindi celiozijų žiedynų ryškumą ir formą, primenančią liepsnas. Celiozijos natūraliai auga tropinėse Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos srityse, o dekoratyvinės veislės auginamos visame pasaulyje.
Pagrindinės celiozijų rūšys
- Celosia argentea (sidabrinė celiozija) – dažniausia rūšis, iš kurios išvestos pagrindinės dekoratyvinės veislės.
- Celosia argentea var. cristata (gaidžio šukė) – ryškūs, šukos ar smegenų formos žiedynai.
- Celosia argentea var. plumosa (plunksninė celiozija) – tankūs, plunksną primenantys žiedynai.
- Celosia spicata (smailiažiedė celiozija) – cilindro formos, iškilus žiedynai.
Visos rūšys ir veislės vertinamos dėl ilgai išliekančios spalvos ir formos, tiek šviežios, tiek džiovintos būklės (šaltiniai: Royal Horticultural Society, Missouri Botanical Garden).
Biologinės ir dekoratyvinės savybės
Augalo išvaizda
Celiozijos – vienmečiai žoliniai augalai, siekiantys nuo keliolikos centimetrų iki maždaug 1 metro aukščio priklausomai nuo veislės. Lapai dažniausiai siauri, lancetiški, žalios, bronzinės ar purpurinės spalvos. Žiedynai – pagrindinė dekoratyvinė vertė: jie būna ryškiai raudoni, rožiniai, oranžiniai, geltoni, balti ar net dvispalviai. Celiozijų žydėjimas paprastai trunka nuo birželio iki pirmųjų šalnų.
Žiedynų tipai
- Šukos formos – primena gaidžio šuką ar žmogaus smegenis, paviršius banguotas, dažnai tankus ir aksominis.
- Plunksnos formos – į viršų kylantys, purus, plunksną primenantys žiedynai.
- Smailūs (žvakidės) žiedynai – siauri, vertikalūs, dažnai tankūs žiedai.
Būtent žiedynų įvairovė ir neįprastos formos lėmė celiozijų populiarumą dekoratyviniame gėlininkystėje.
Celiozijų auginimas ir priežiūra
Vieta ir dirvožemis
Celiozijos mėgsta šiltą, saulėtą vietą – tik intensyvios saulės spinduliuose jos atskleidžia ryškiausią žiedų spalvą ir augimo potencialą. Rekomenduojama auginti celiozijas derlingoje, gerai drenuotoje, purioje dirvoje, kurios pH – nuo silpnai rūgštinio iki neutralio (pH 6.0–7.0). Sunkios, molingos, užmirkusios dirvos pakenkia celiozijų šaknims (šaltinis: RHS Gardening Advice).
Laistymas ir tręšimas
- Celiozijos jautrios užmirkimui, todėl reikalingas nuosaikus, reguliarus, bet ne per gausus laistymas. Dirvai truputį pradžiūvus, laistoma rytais ar vakarais, ypač sausromis.
- Tręšti rekomenduojama kas 3–4 savaites kompleksiškai subalansuotomis trąšomis arba natūraliomis trąšomis (pvz., kompostu), bet vengti perteklinio azoto, nes jis skatina lapų, o ne žiedynų augimą.
Sėja ir dauginimas
- Celiozijos sėjamos anksti pavasarį (vasario–kovo mėn.) namuose į daigyklas ar šiltnamiuose, kad išaugintumėte daigus, arba tiesiogiai į grunto vietą po šalnų grėsmės.
- Sėklos labai smulkios, todėl jų negalima per daug užberti žemėmis – pakanka jas lengvai įspausti į dirvos paviršių ir palaistyti.
- Daigai persodinami į nuolatinę vietą, kai lauke naktimis nusistovi 10–15°C temperatūra, paliekant 20–30 cm atstumą tarp augalų.
Celiozijos taip pat gali daugintis sėklomis pačios, jei rudenį dalį žiedynų paliksite savaiminiam išsibarstymui.
Ligos ir kenkėjai
Celiozijos dažniausiai atsparios tipinėms ligoms, tačiau gali nukentėti nuo šaknų puvinio, jeigu dirva nuolat peršlapusi. Kartais pasitaiko grybinės ligos (milgliagrybis, fuzariozė), ypač per vėsią, drėgną vasarą. Iš kenkėjų dažniausi – amarai, tripsai, voratinklinės erkutės. Apsaugai naudokite biologinius arba ekologiškai leidžiamus insekticidus, laiku šalinkite pažeistas augalo dalis. Venkite pesticidų pertekliaus, ypač žydėjimo metu (šaltinis: The American Phytopathological Society).
Pritaikymas ir panaudojimo būdai
Sodininkystė ir gėlininkystė
- Celiozijos puikiai tinka gėlynams, vazonams, alpinariumams, įvairioms kompozicijoms.
- Jų dekoratyvios formos išlieka net ir džiovinant, todėl tinka džiovintoms puokštėms bei kompozicijoms.
- Mažesnės veislės sodinamos kaip apvadas, aukštesnės – kaip akcentinės augalų grupės sode.
Ryškių spalvų žiedynai pritraukia drugius ir naudingus vabzdžius.
Kulinarija ir etninė tradicija
Nors Lietuvoje celiozijos naudojamos tik dekoratyviniais tikslais, tropinėse šalyse (ypač Afrikoje ir Azijoje) kai kurios rūšys (pvz., Celosia argentea) vartojamos kaip valgomos daržovės. Lapai ir jauni augalo ūgliai ruošiami troškiniuose, sriubose, priskiriami prie lapinių daržovių su dideliu mineralų ir vitaminų kiekiu (šaltinis: „Plant Resources of Tropical Africa”).
Celiozijų nauda ir reikšmė
Ekologinė nauda
- Celiozijų žiedai traukia apdulkintojus: bites, drugelius, kamanes, taip prisidedama prie biodinamikos sode.
- Augdamos soduose celiozijos padeda mažinti dirvos eroziją, nes turi tankią šaknų sistemą.
Estetinė ir kultūrinė reikšmė
Dėl savo spalvingumo ir egzotiškų formų celiozijos dažnai naudojamos šventinėse puokštėse, vestuvių dekoracijose, viešųjų erdvių želdiniuose. Kai kuriose kultūrose žiedai simbolizuoja gyvybę, ugnį, sėkmę ir ilgaamžiškumą (šaltinis: The Flower Expert Guide).
Celiozijų mitai ir faktai
Dažniausi mitai
- Celiozijos – labai lepios ir sunkiai auginamos. Iš tiesų, jos gana nereiklios ir puikiai tinka net pradedantiesiems – svarbiausia vengti perteklinio laistymo.
- Celiozijos tinka tik gėlynams, o ne vazoms. Priešingai, mažai augančios veislės puikiai jaučiasi vazonėliuose, o džiovinti žiedynai ilgai išlieka puošnūs kompozicijose.
- Visos celiozijos nenuodingos ir be alergijų. Dauguma celiozijų nėra toksiškos, bet labai retais atvejais itin jautriems žmonėms gali sukelti alerginę reakciją – ypač dulkėtumo padidėjimo laikotarpiu.
Praktiniai patarimai ir rekomendacijos augintojams
- Auginant lauke stenkitės, kad celiozijos negautų skersvėjų – jos gali pažeisti jaunus augalus.
- Sodinant šiltnamyje ar viduje, reguliariai vėdinkite patalpas, kad išvengtumėte ligų plitimo.
- Apsaugokite nuo stipraus lietaus ar krušos: tankūs, sunkūs žiedynai linkę lūžti.
- Džiovinti žiedynus patartina vos pradėjus vysti, pakabinus juos vėsioje, sausoje, gerai vėdinamoje vietoje žemyn žiedynais. Tokiu būdu jie nepraranda spalvos ir išlieka dekoratyvūs ištisus metus.
Įdomūs faktai apie celiozijas
- Celiozijų žiedynai kai kuriose Azijos šalyse laikomi laimės ir džiaugsmo simboliu – jie dažnai dovanojami per šventes, vestuves, gimtadienius.
- Senovės Kinijoje ir Indijoje celiozija buvo auginama ne tik kaip maistas, bet ir kaip gydomoji žolė, nors moksliniais tyrimais įrodyto gydomojo poveikio nėra.
- Dėl išskirtinio atsparumo sausroms celiozijos kartais vadinamos „nedidelio priežiūros grožiu“ – tinka net naujokams ar tiems, kas neturi daug laiko sodininkystei.
Išvados
Celiozijos – universalūs, lengvai prižiūrimi ir itin dekoratyvūs augalai, puikiai tinkantys gėlynams, puokštėms ir net virtuvei kai kuriuose pasaulio regionuose. Jų spalvingi, originalių formų žiedynai suteikia sodams ir namams išskirtinio grožio bei jaukumo. Laikantis pagrindinių auginimo ir priežiūros rekomendacijų, celiozijos gali džiuginti akį visą vasarą ir net rudenį. Pasirinkite jums patinkančią veislę, atsižvelkite į pagrindinius patarimus ir išbandykite šį išraiškingą augalą praktiškai!
Mėgstanti stebėti gamtos ritmus ir užrašyti augalų paslaptis, ji kiekviename žolelės lapelyje mato istoriją, o kiekviename recepte – protėvių išmintį. Jos tekstuose susipina senolių žinios ir šiuolaikinė virtuvė, o skaitytojus žavi gebėjimas paprastus ingredientus paversti mažais kasdienybės stebuklais. Įkvėpta Lietuvos pievų, miškų ir daržų, ji dalijasi ne tik receptais, bet ir pagarba gamtai.
