Citrinžolė (lot. Cymbopogon citratus) yra aromatinis žolinis augalas, kilęs iš Pietryčių Azijos. Šis augalas garsėja ne tik savo išraiškingu citrusiniu kvapu ir skoniu, bet ir plačiai taikomas kulinarijoje, tradicinėje medicinoje, kosmetikoje bei aromaterapijoje. Citrinžolė pastaraisiais dešimtmečiais vis sparčiau populiarėja ir Europoje, vertinama dėl potencialios naudos sveikatai bei universalaus pritaikymo. Šiame straipsnyje aptarsime citrinžolės botaniką, cheminę sudėtį, naudingąsias savybes, taikymą, galimą riziką ir įdomius faktus.
Kas yra citrinžolė?
Citrinžolė – daugiametis, greitai augantis žolinis augalas, priklausantis miglinių (Poaceae) šeimai. Šio augalo gimtinė laikomos Indijos, Šri Lankos, Tailando ir kitų Pietryčių Azijos šalių tropinės teritorijos, kur citrinžolė natūraliai auga drėgnose, saulėtose vietose. Botaniškai išskiriamos kelios citrinžolės rūšys, tačiau dvi pagrindinės yra Cymbopogon citratus (valgomosios, dažniausiai naudojamos kulinarijoje) ir Cymbopogon flexuosus (daugiau taikomos eterinių aliejų gamyboje).
Augalo išvaizda primena aukštą, tankų žolės kupstą žydinčiomis smulkiomis varpomis. Stiprus, citrinas primenantis kvapas sklinda iš stiebų ir lapų, nes juose gausu eterinių aliejų. Citrinžolė populiari Azijos virtuvėje, ypač tailandietiškuose, vietnamietiškuose, indoneziečių patiekaluose, taip pat kaip prieskonis arbatai.
Cheminė sudėtis
Citrinžolė vertinama dėl biologiškai aktyvių junginių. Pagrindiniai komponentai yra:
- Citralis (suminis pavadinimas dviem aldehidams – geranialui bei neralui), atsakingas už stiprų citrusų kvapą ir skonį.
- Mišrūs eteriniai aliejai – limonenas, nerolis, geraniolas, citronelolis, mircenas, linalolis.
- Fenoliniai junginiai ir flavonoidai, pasižymintys antioksidaciniu poveikiu.
- Mineralai ir vitaminai – geležis, magnis, cinkas, folio rūgštis, vitaminas C.
Tokia sudėtis nulėmė platų citrinžolės taikymą farmacijoje, aromaterapijoje, kosmetikoje ir funkcinėje mityboje.
Naudingosios savybės ir taikymas
Kulinarija
Dėl šviežio, gaivaus skonio citrinžolė ypač populiari Azijoje ruošiant sriubas, padažus, marinatus, įvairius troškinius, taip pat gardinant žuvies, jūros gėrybių, paukštienos patiekalus. Citrinžolės stiebai naudojami švieži, džiovinti, smulkinti, kartais susmulkinami į pastą. Citrinžolės arbata žinoma kaip tonizuojantis, imuninę sistemą stiprinantis gėrimas.
Tradicinė medicina
Citrinžolės panaudojimas liaudies medicinoje žinomas nuo seno: nuo uždegimo mažinimo iki stiprinančiųjų arbatų peršalimo simptomams lengvinti. Pietų Azijos šalyse ji naudojama virškinimo sistemai tonizuoti, esant karščiavimui, galvos skausmui, mėšlungiui.
Aromaterapija ir kosmetika
Šio augalo eteriniai aliejai – dažnas masažo, inhaliacijų, maudynių komponentas, pasižymintis raminančiu ir atpalaiduojančiu kvapu. Dėl antibakterinių ir dezodoruojančių savybių citrinžolės ekstraktai plačiai taikomi kosmetikoje, burnos higienos priemonėse, prausikliuose ir dezodorantuose.
Farmakologinės savybės (remiantis tyrimais)
Pastaraisiais dešimtmečiais citrinžolės ekstraktai vis dažniau tyrinėjami mokslininkų. Preliminarūs tyrimai su gyvūnais ir ląstelių kultūromis (žr. „Journal of Ethnopharmacology“, „Phytomedicine“) atskleidžia keletą galimų citrinžolės efektų:
- Antimikrobinis poveikis – citralis ir citrinžolės eteriniai aliejai gali slopinti bakterijų, grybelių ir kai kurių pirmuonių augimą.
- Priešuždegiminis ir antioksidacinis poveikis – dėl polifenolių ir flavonoidų (teorinis mechanizmas).
- Galimas cholesterolio kiekio mažinimas – tyrimai su gyvūnais rodė teigiamą poveikį kraujo lipidams, tačiau trūksta kokybiškų žmonių klinikinių tyrimų.
- Raminamasis, lengvai spazmus mažinantis poveikis – tai pagrįsta tradicine vartojimo patirtimi.
Reikia pažymėti, kad dauguma aukščiau minėtų tyrimų atlikta in vitro arba su gyvūnais, todėl rezultatai gali neatitikti poveikio žmonėms, o vartojant didesnes dozes būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Nauda sveikatai
- Virškinimo veiklos stimuliavimas – liaudies medicinoje citrinžolė naudojama gerinti apetitui, mažinti pilvo pūtimą, palengvinti virškinimą.
- Imuninės sistemos stiprinimas – citrinžolės arbata dėl vitamino C, antioksidantų, gali būti naudinga kaip papildas peršalimo sezono metu.
- Prakaitavimą ir temperatūrą mažinantis poveikis – tradiciškai kai kuriuose regionuose citrinžolės užpilai naudojami esant karščiavimui.
- Vabzdžių atbaidymo savybės – eterinis aliejus dažnai įtraukiamas į natūralius vabzdžių repelentus.
Šios naudos pagrįstos tiek biocheminėmis savybėmis, tiek ilga žmonių vartojimo tradicija, tačiau šiuolaikiniai klinikiniai tyrimai dažniausiai dar tik formuojasi, tad reikia pagrįsto atsargumo.
Galimos rizikos ir įspėjimai
Nors citrinžolė paprastai yra laikoma saugia vartoti maistiniais kiekiais, kai kuriais atvejais reikalingas atsargumas:
- Alerginės reakcijos – retais atvejais gali pasireikšti padidėjusio jautrumo reakcijos, ypač naudojant eterinį aliejų tiesiogiai ant odos.
- Didelės dozės ar ilgalaikis vartojimas – per didelis kiekis gali dirginti skrandį, sukelti galvos svaigimą ar mieguistumą.
- Nėštumas ir žindymas – trūksta patikimų duomenų, tad patariama vengti ar vartoti labai saikingai, tik pasitarus su gydytoju.
- Vaistų sąveikos – galimas poveikis pacientams, vartojantiems antihipertenzinius ar raminamuosius vaistus, todėl būtina konsultuotis su sveikatos priežiūros specialistu.
Naudojant citrinžolės eterinį aliejų, svarbu jo nepraryti, nevartoti neatskiesto – gryni eteriniai aliejai gali sukelti stiprią dirginamąją ar toksišką reakciją.
Populiariausi vartojimo būdai
- Arbata – užpilama šviežia, džiovinta ar milteliais malta citrinžolė, kartais derinama su kitais augalais (imbieru, pipirmėte, medumi).
- Prieskonis – supjaustyti stiebai dedami į karštus patiekalus, sriubas, troškinius, marinuojant mėsą ar žuvį.
- Eterinis aliejus – naudojamas aromaterapijai, inhaliacijoms ir (atskiedus) išorinei odos priežiūrai.
Mitų paneigimas apie citrinžolę
- Citrinžolė stebuklingai gydo visas ligas – tai dažnas klaidingas įsitikinimas. Nors ji turi naudingų savybių, kol kas nėra mokslinių įrodymų, kad būtų veiksminga gydant rimtas ligas (pvz., vėžį, diabetą, sunkias infekcijas). Ji labiau tinkama kaip maistinis papildas ar bendros savijautos palaikymo priemonė.
- Natūralu – reiškia visiškai saugu – net ir gamtinės kilmės preparatai, ypač koncentruoti eteriniai aliejai, gali kelti pavojų, jei vartojami netinkamai ar per daug.
- Citrinžolė tinka visiems – žmonės, kuriems būdingi jautrumo požymiai, nėščios ar žindančios moterys, mažiems vaikams turėtų vengti arba vartoti tik pasikonsultavę su gydytoju.
Įdomūs faktai
- Citrinžolė sudaro apie 50–70 skirtingų Cymbopogon rūšių gentį, tačiau būtent Cymbopogon citratus yra dažniausiai naudojama kulinarijoje.
- Pietų Azijoje citrinžolės šaka dažnai dedama kaip kvėpavimo takus valantis kambario aromatizatorius.
- Lotyniškas pavadinimas „Cymbopogon“ kilo iš graikų kalbos, reiškiančios „valtį“ ir „barzdą“ – tai nusako augalo žiedyno formą.
- Citrinžolės ekstraktai naudojami natūraliuose insekticiduose ir net naminės augintinių priežiūros produktų gamyboje kaip kvapiklis ir atbaidanti priemonė nuo parazitų.
- Šis augalas labai lengvai auginamas šilto klimato šalyse, sparčiai plinta ir gali tapti invazine rūšimi.
Rekomendacijos vartojant citrinžolę
- Rinkitės tik kokybišką, švarią citrinžolę: švieži stiebai turi būti tvirti, žalsvos spalvos, be stipraus vytimo požymių.
- Norėdami stipresnio aromato, augalo apatinę dalį prieš dedant į patiekalą šiek tiek pašluokite peiliu.
- Nerekomenduojama vartoti didesnių nei tipiškų kulinarinių dozių be gydytojo ar vaistininko patarimo.
- Eterinį aliejų vartokite tik išoriškai, jį būtinai atskieskite neutraliu aliejumi (pvz., migdolų ar kokosų), venkite sąlyčio su akimis ir gleivinėmis.
- Jei turite polinkį į alergijas ar vartojate receptinius vaistus, prieš reguliariai įtraukdami citrinžolę į mitybą ar naudojimą, pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.
Išvada
Citrinžolė yra daugiametis, vertingas žolinis augalas, kuris pasaulyje vertinamas už gaivų skonį ir aromatą, galimą naudą sveikatai bei platų pritaikymą kasdienybėje. Šio augalo naudojimas siūlo daug skonio įvairovės, o jo bioaktyvios savybės sudomina ir mokslininkus. Vis dėlto rekomenduojama laikytis saiko, pagrįstai vertinti galimą naudą bei atsižvelgti į individualias sveikatos būkles. Saugus vartojimas ir pagarba tradicijoms leidžia visapusiškai išnaudoti citrinžolės teikiamas galimybes kasdieniame gyvenime.
Mėgstanti stebėti gamtos ritmus ir užrašyti augalų paslaptis, ji kiekviename žolelės lapelyje mato istoriją, o kiekviename recepte – protėvių išmintį. Jos tekstuose susipina senolių žinios ir šiuolaikinė virtuvė, o skaitytojus žavi gebėjimas paprastus ingredientus paversti mažais kasdienybės stebuklais. Įkvėpta Lietuvos pievų, miškų ir daržų, ji dalijasi ne tik receptais, bet ir pagarba gamtai.
