Bordo mišinys – tai vienas seniausių ir plačiausiai naudojamų fungicidų, skirtų augalų apsaugai nuo įvairių grybelinių ligų. Ši priemonė jau daugiau kaip šimtmetį taikoma tiek profesionaliose, tiek ir mėgėjiškose sodininkystės bei daržininkystės praktikose. Teisingai parinktas purškimo laikas ir sąlygos lemia Bordo mišinio efektyvumą bei saugumą augalams ir aplinkai. Straipsnyje aptarsime, kada purkšti Bordo mišiniu, kokie yra svarbiausi aspektai, į ką verta atkreipti dėmesį, kad priemonė veiktų maksimaliai naudingai bei nekeltų rizikų.
Kas yra Bordo mišinys ir kaip jis veikia?
Bordo mišinys – tai vario sulfato (mėlynosios akmens druskos) ir gesintų kalkių vandeninės suspensijos mišinys. Pagrindinė veiklioji medžiaga yra vario jonai, kurie būdami ant augalo paviršiaus naikina įvairius grybus ir apsaugo augalo audinius nuo naujų infekcijų. Gesintos kalkės sumaišius su variu neutralizuoja mišinį ir padeda išvengti vario sukeliamos fitotoksiškos žalos, todėl mišinys tampa palyginti saugus.
Šis fungicidas veikia kontaktiniu būdu: ant augalo paviršiaus susidaręs vario junginių sluoksnis stabdo patogeninių grybų sporas ir hifus, užkertant kelią jų vystymuisi ir plitimui. Bordo mišiniu galima saugiai apdoroti daugelio rūšių medžius – vaismedžius, uogienojus, daržoves, dekoratyvinius augalus.
Kokias ligas padeda kontroliuoti Bordo mišinys?
Bordo mišinys dažniausiai naudojamas kovai su šiomis augalų ligomis:
- Obelų, kriaušių šašai
- Vynuogių miltligė
- Augalų dėmėtligės (pvz., rūdys, alternariozė, septoriozė)
- Kagavinės bakterinės ligos
- Bulvių maras (vėlyvasis puvinys), pomidorų ligos
- Vilnoneji pelėsiai, kerpės ant medžių žievės
Moksliniai tyrimai bei agronomų praktika rodo, kad Bordo mišinys efektyviausias, kai naudojamas prevenciškai – prieš ligos įsisiūbavimą arba ankstyvosiose stadijose (šaltiniai – augalų apsaugos vadovai, agronomų rekomendacijos).
Kada optimaliausia purkšti Bordo mišiniu?
Pavasarinis purškimas
Bene svarbiausias ir dažniausiai taikomas Bordo mišinio panaudojimas – ankstyvas pavasaris, kai augalai dar neišsprogo arba tik pradeda sprogti pumpurai. Pagrindinės priežastys:
- Pavasarį, dar prieš prasidedant aktyviam vegetacijos laikotarpiui, sunaikinama didžioji dalis peržiemojusių ligų pradai
- Nepatirštinusi lapijos fazėje Bordo mišinys lengviau ir tolygiau padengia šakas, kamieną, pumpurus
- Obelims, kriaušėms, šilauogėms, vynuogėms ir uogakrūmiams rekomenduojama purkšti vos nuritėjus šalnoms, oro temperatūrai esant apie +5–8°C
Purškimas vegetacijos metu
Bordo mišinys kartais taikomas ir vėliau – per vegetaciją, ypač jei orai lietingi ir stebimas aktyvus ligų plitimas. Tokiu atveju svarbu laikytis šių principų:
- Purkšti anksti ryte arba vakare, vengiant kaitrios saulės ir karščio
- Stengtis nepurkšti mišinio prieš numatomas lietaus dienas – stiprus lietus nuplaus apsauginį sluoksnį
- Nepurkšti žydinčių augalų, kad nepažeistumėte žiedų bei nekenktumėte naudingiems vabzdžiams
- Jei reikia papildomo purškimo – laikytis pertraukų, kad neapkrautumėte augalo vario pertekliumi
Rudeninis purškimas
Kai kuriais atvejais Bordo mišiniu purškiama rudenį, po derliaus nuėmimo, kai medžiai meta lapus. Tokia priemonė padeda sunaikinti ant žievės ir šakų išgyvenusias patogenų liekanas ir sumažina ligų atsinaujinimo riziką kitą sezoną.
Klimato ir aplinkos įtaka purškimo laikui
Purkšdamas Bordo mišiniu būtina atkreipti dėmesį į šias aplinkybes:
- Oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip +4°C, augalas turi būti aktyviai išdžiūvęs (ne po lietaus ar rasos)
- Nepurkšti vėjuotu oru – mišinys blogai pasiskirstys, rizikuosite nudeginti augalų lapus
- Pasirinkti dieną be lietaus ar kritulių, kad Bordo mišinys galėtų suformuoti apsauginį sluoksnį ir nenuplautų
- Bordo mišinys netinka, jei orai ypač karšti ir sausi – didėja fitotoksiškumo pavojus, gali išsivystyti rūdys ar lapų nudegimai
Kiek kartų per sezoną galima purkšti Bordo mišiniu?
Pavasarį dažniausiai pakanka 1–2 purškimų Bordo mišiniu, tačiau daug kas priklauso nuo augalo rūšies, ligų spaudimo bei orų. Daržovėms ar uogakrūmiams intensyviai plintant grybinėms ligoms galima purkšti 2–4 kartus, laikantis 10–14 dienų intervalo.
Labai svarbu – neviršyti gamintojų ir augalų apsaugos rekomendacijų dėl maksimalių purškimo skaičių ir koncentracijos. Per dažnas arba per koncentruotas purškimas gali kelti fitotoksinį pavojų – žaibiškai geltonuoti, kristi lapai, stabdyti fotosintezę, mažėti derlius.
Bordo mišinio paruošimas ir naudojimo sauga
Paruošimo žingsniai
Bordo mišinį rekomenduojama ruošti šviežiai prieš purškimą:
- Vario sulfato milteliai arba tirpalas sumaišomi su gesintomis kalkėmis, laikantis tikslios proporcijos, dažniausiai – 1% arba 3% stiprumo tirpalą (1% tirpalui: 100 g vario sulfato ir 100 g gesintų kalkių ištirpinti ir įmaišyti į 10 litrų vandens)
- Proporcijas privalu griežtai laikytis – netinkamai subalansuotas tirpalas gali būti nuodingas tiek augalams, tiek aplinkai
- Premišinio paruoštą tirpalą reikia sunaudoti tą pačią dieną – jis nestabilus, su laiku praranda efektyvumą
Saugumo priemonės
- Purškimo metu rekomenduojama dėvėti apsauginius drabužius, pirštines, akinius
- Perdirbto tirpalo ar nuplovimo likučių nepilti į vandens telkinius, kanalizaciją
- Laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje, nenaudoti prie gėlo maisto, gyvūnų pašaro
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
- Purkšti Bordo mišiniu esant vėjui, karščiui, tiesioginei saulei – gresia lapų nudegimai ir neefektyvus apsauginio sluoksnio susidarymas
- Naudoti per stiprią arba blogai sumaišytą koncentraciją, nesilaikant rekomendacijų
- Purkšti aktyviai žydinčius augalus – galimi žiedų pažeidimai bei neigiamas poveikis bitėms, kitiems naudingiems vabzdžiams
- Palikti nepanaudotą tirpalą ar likučius, kadangi vario junginiai ilgainiui oksiduojasi ir praranda veiksmingumą
- Bordo mišiniu bandyti gydyti jau stipriai pažeistus ar žūstančius augalus – šis fungicidas veiksmingiausias profilaktiškai arba tik ligos pradžioje
Mokslinių tyrimų ir ekspertų rekomendacijos
Nacionalinių augalų apsaugos tarnybų, Europos augalų sveikatos biurų, universitetinių žemės ūkio mokslo centrų duomenimis, Bordo mišinys tebėra viena iš pagrindinių priemonių kovai su grybinėmis augalų ligomis, jei laikomasi šių principų:
- Naudoti tik profilaktiškai, prieš patogenams įsigalint
- Pilnai laikytis rekomenduojamų koncentracijų ir normų, visada tiksliai maišyti komponentus
- Bordo mišinio nenaudoti pernelyg dažnai – pernelyg didelės vario sankaupos kenkia mikroorganizmams ir pačiai dirvai
- Laikytis nacionalinių teisės aktų dėl pesticidų naudojimo – kai kuriose šalyse Bordo mišinio naudojimas ribojamas ar kontroliuojamas
Mitai ir faktai apie Bordo mišinį
- Mitas: Bordo mišinys padeda nuo visų ligų.
- Faktas: Veiksmingas tik prieš tam tikrus grybus, tačiau neveikia virusų, kai kurių bakterijų, kenkėjų ir netinka augalų žaizdoms gydyti.
- Mitas: Bordo mišinys visiškai nekenksmingas aplinkai.
- Faktas: Nepalankiai naudojamas mišinys gali didinti vario sankaupas dirvoje, trikdyti naudingų mikroorganizmų balansą, todėl svarbu laikytis poveikio dozių ir laikotarpio.
- Mitas: Galima purkšti bet kada ir bet kaip.
- Faktas: Efektyvumui itin svarbios oro sąlygos, tinkamas etapas ir taikymo būdas.
Išvados ir rekomendacijos sodininkui
Bordo mišinys – patikima ir laiko patikrinta augalų apsaugos priemonė, kuri, teisingai naudojama, stipriai sumažina daugelio grybinės kilmės ligų riziką. Svarbiausia laikytis šių rekomendacijų:
- Purkšti tik ankstyvą pavasarį (prieš pumpurų sprogimą), rečiau – vegetacijos metu ar rudenį, atsižvelgiant į ligų spaudimą ir aplinkybes
- Griežtai laikytis ruošimo taisyklių ir koncentracijos, kad išvengtumėte žalos augalams ir aplinkai
- Neviršyti purškimų skaičiaus bei vengti naudoti žydėjimo metu
- Stebėti orus ir pasirinkti dienas be lietaus, be stipraus vėjo, esant vidutinei temperatūrai
- Bordo mišinį naudoti profilaktiškai arba pirmiesiems ligų požymiams pasirodžius, o ne sunkiai pažeistiems augalams gydyti
Atsakingas Bordo mišinio naudojimas užtikrins sveikesnius sodą, vaismedžius ir gausesnį, kokybišką derlių be didesnio neigiamo poveikio gamtai. Esant klausimų ar neaiškumų, rekomenduojama pasikonsultuoti su augalų apsaugos specialistu ar agronomu.
Mėgstanti stebėti gamtos ritmus ir užrašyti augalų paslaptis, ji kiekviename žolelės lapelyje mato istoriją, o kiekviename recepte – protėvių išmintį. Jos tekstuose susipina senolių žinios ir šiuolaikinė virtuvė, o skaitytojus žavi gebėjimas paprastus ingredientus paversti mažais kasdienybės stebuklais. Įkvėpta Lietuvos pievų, miškų ir daržų, ji dalijasi ne tik receptais, bet ir pagarba gamtai.
