Kalendras (lot. Coriandrum sativum) yra vienas seniausių žmonijai žinomų prieskoninių ir vaistinių augalų. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime kalendro augalo kilmę, botaniką, kulinarinį ir medicininį panaudojimą, naudingąsias savybes, galimą riziką bei įdomius faktus, kuriuos verta žinoti kiekvienam dominuisiam šiuo augalu.
Kalendro kilmė ir paplitimas
Kalendro istorija siekia tūkstančius metų. Archeologiniai radiniai rodo, kad kalendras buvo žinomas jau Senovės Egipte, kurio kapavietėse rasta kalendro sėklų. Kalendra buvo plačiai naudojama Graikijoje, Romoje ir artimųjų Rytų šalyse ne tik kaip prieskonis, bet ir kaip vaistas. Šiuo metu kalendras auginamas beveik visuose žemynuose, o jo populiarumas pasaulyje nuolat auga.
Botaninės savybės ir išvaizda
Kalendro augalo aprašymas
Kalendras priklauso salierinių (Apiaceae) šeimai ir yra vienmetis žolinis augalas. Užauga iki 30–70 cm aukščio. Lapai plunksniškai skaldyti, primenantys petražoles, tačiau viršutiniai lapai smulkesni ir siauresni. Kalendro žiedai maži, balti arba švelniai rausvi, susitelkę į skėtinius žiedynus. Vaisiai – apvalios, gelsvai rudos, stipraus kvapo ir specifinio skonio sėklos.
Kokias dalis vartojame?
Kalendro naudinga žalia lapija, sėklos bei net šaknys. Skirtingose pasaulio vietose skiriasi įprastas naudojimas – kai kur labiau vertinami švieži lapai (kaip Azijoje ar Lotynų Amerikoje), kitur – džiovintos sėklos (Europoje, Indijoje).
Cheminė sudėtis ir veikliosios medžiagos
Kalendras yra išskirtinai praturtintas įvairiomis organizmui reikalingomis medžiagomis. Augalo lapuose gausu vitaminų (ypač A, C, K), mineralų (kalcio, kalio, magnio, geležies), antioksidantų ir fitochemikalų. Sėklos ypač žinomos dėl eterinio aliejaus (geriausiai žinomas linalolis) bei flavonoidų, kurie suteikia prieskoniui aromatą ir naudingas savybes.
Kulinarinis kalendro panaudojimas
Lapai
Švieži kalendro lapai (vadinami „cilantro“ ispanų ar anglų kalbose) yra būdinga dalis daugelio Azijos, Lotynų Amerikos, Viduržemio jūros regiono patiekalų. Jie dedami į salotas, sriubas, gardinami ryžių patiekalai, salsos, marinuotos žuvys, meksikietiški, indiški, tailandietiški ir kiniški patiekalai.
Sėklos
Kalendro sėklos pasižymi švelniu citrusiniu, saldžiai aitraus skonio aromatu. Dažniausiai naudojamos sausai apkepintos ir sumaltos, pagardina troškinius, marinuojamą mėsą, dešreles, duonos gaminius, prieskoninius mišinius. Indijos virtuvėje kalendros sėklos yra būtinas kari (curry) prieskonių komponentas. Europoje jos dedamos į marinuotas daržoves, paštetus, kai kurių alkoholių, pvz., džino, gamybą.
Šaknys
Nors rečiau, tačiau Azijoje kalendros šaknys dedamos į sriubas ir troškinius, nes jos pasižymi itin intensyviu aromatu.
Nauda sveikatai
Kalendras nuo seno vertinamas ne tik dėl skonio, bet ir dėl galimų teigiamų poveikių sveikatai. Šią informaciją grindžia mokslinė literatūra, tačiau reikia pažymėti, kad šiuolaikiniai tyrimai dar tebevyksta ir nėra pakankamai įrodymų visiems tradiciniams teiginiams patvirtinti.
Antioksidacinis poveikis
Lapų ir sėklų sudėtyje esantys antioksidantai gali apsaugoti ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Antioksidantai siejami su mažesne lėtinių ligų, tokių kaip širdies ligos ar vėžys, rizika (šaltinis: „Journal of Food Science“).
Virškinimo sistema
Kalendros preparatai tradiciškai naudojami virškinimo gerinimui. Yra duomenų, kad kalendras gali sumažinti pilvo spazmus, pūtimą, skrandžio diskomfortą (šaltinis: „Phytotherapy Research“).
Antimikrobinis poveikis
Eterinis aliejus ir kai kurios kalendros sudėtinės dalys turi antimikrobinių savybių. Kai kurios studijos rodo, kad kalendras gali slopinti kai kurių bakterijų ir grybelių (pvz., Salmonella, Escherichia coli, Candida) augimą. Taip pat jis naudojamas natūraliems maisto konservantams (šaltinis: „International Journal of Food Microbiology“).
Cukraus kiekio kraujyje reguliavimas
Kai kurie eksperimentiniai tyrimai rodo, kad kalendras gali padėti palaikyti sveiką gliukozės kiekį kraujyje, tačiau šie tyrimai daugiausia atlikti su gyvūnais. Dėl šios priežasties žmonės, vartojantys vaistus cukraus kiekiui reguliuoti, turėtų pirmiausia pasitarti su gydytoju.
Kitos galimos naudos
- Cholesterolio lygio mažinimas
- Skausmo malšinimas
- Priešuždegiminis poveikis
- Raminamasis poveikis (tradicinis vartojimas)
Visos šios savybės iš dalies pagrįstos tyrimais, tačiau platesnis klinikinis patvirtinimas dar reikalingas.
Galima rizika ir atsargumo priemonės
Alerginės reakcijos
Nors kalendras yra saugus daugumai žmonių, retais atvejais gali pasireikšti alerginė reakcija. Dažniau alergija pasireiškia žmonėms, jautriems kitiems salierinių šeimos augalams (pvz., salierams, petražolėms, kmynams).
Sąveika su vaistais
Yra duomenų, kad dideli kalendro kiekiai gali stiprinti kai kurių vaistų poveikį – ypač tų, kurie mažina cukraus kiekį kraujyje ar veikia centrinę nervų sistemą.
Specialios grupės
- Nėščiosioms ir žindančioms moterims – įprastas vartojimas laikomas saugiu, tačiau didesniais kiekiais geriami preparatai ar stiprūs užpilai nerekomenduojami be gydytojo patarimo.
- Kūdikiams ir mažiems vaikams – dėl nepakankamų tyrimų patariama vartoti saikingai.
Pagrindiniai mitai apie kalendrą
„Kalendras – tik paprastas prieskonis“
Nors dažnai kalendras laikomas tik virtuvės ingredientu, tačiau jis turi ilgą naudojimo liaudies medicinoje istoriją bei potencialą turėti naudingų sveikatai savybių.
„Visi mėgsta kalendrą“
Iš tiesų kalendras yra vienas tų prieskonių, kurių skonis kai kuriems žmonėms nepatinka. Mokslininkai turi įrodymų, kad tai gali būti susiję su individualiais genetiniais skirtumais – kai kuriems žmonėms kalendras kvepia „muilu“ dėl tam tikro geno (OR6A2).
„Žali kalendro lapai ir sėklos – tas pats“
Nors tai tas pats augalas, tačiau lapų ir sėklų aromatas, skonis ir net naudingos savybės gali labai skirtis. Lapai yra šviežesni ir stipresnio kvapo, sėklos – džiovintos, švelniai salstelėjusios.
Patarimai laikymui ir naudojimui
- Švieži kalendro lapai greitai vysta, todėl rekomenduojama juos laikyti šaldytuve, sandariame inde, suvyniotus į drėgną popierinį rankšluostį.
- Šaldyti arba džiovinti galima, tačiau tuomet lapai praranda dalį aromato. Sėklos sandarioje pakuotėje išsilaiko ilgai.
- Prieš dedant į karštus patiekalus, užbaikite gaminimą – tuomet išliks daugiau aromato.
- Nemėgstantiems specifinio lapų kvapo rekomenduojama naudoti kalendros sėklas, kurių kvapas visai kitoks.
Kalendras tradicinėje medicinoje
Kalendras buvo naudojamas tradicinėse medicinos sistemose, tokiose kaip ajurveda ar tradicinė kinų medicina (TKM), virškinimui gerinti, kaip raminamoji priemonė, nuo kosulio, galvos skausmo. Dauguma tradicinių panaudojimų nėra pilnai patvirtinti šiuolaikiniais klinikiniais tyrimais, tad bet kokias gydymo priemones su kalendru reikėtų naudoti atsargiai ir tik pasitarus su medicinos specialistu.
Kultūrinė reikšmė ir įdomūs faktai
- Senovės Egipte kalendras buvo naudojamas ir kapavietėse – tikėta, kad jis saugo nuo blogio.
- Kalendras mini mas kaip „piktų demonų“ atbaidymo priemonę Kinijos liaudies mitologijoje.
- Viduramžių Europoje kalendras buvo laikomas meilės eliksyrų sudėtine dalimi.
- Pagal Tarptautinę žolelių organizaciją, kalendras dažniausiai maišomas su petražolėmis, dėl išvaizdos galima juos painioti, tačiau kvapas išduoda skirtumą.
- 2012 m. atlikta tarptautinė apklausa parodė, kad iki 15% žmonių nemėgsta kalendro būtent dėl stipraus geno nulemtos skonio interpretacijos.
Išvados ir rekomendacijos
Kalendras yra išskirtinis augalas, pasižymintis ne tik gastronominiu universalumu, bet ir potencialiomis naudingomis savybėmis sveikatai. Tiek švieži lapai, tiek sėklos tinka įvairiems patiekalams gardinti, o saikingas vartojimas dažniausiai laikomas saugiu. Vis dėlto, didesni kiekiai ar medicininis naudojimas turėtų būti aptarti su gydytoju. Vertinant kalendrą, svarbu ne tik skonio ar kvapo pojūčiai, bet ir augalo įvairovė, turtinga istorija ir kultūrinė reikšmė.
Mėgstanti stebėti gamtos ritmus ir užrašyti augalų paslaptis, ji kiekviename žolelės lapelyje mato istoriją, o kiekviename recepte – protėvių išmintį. Jos tekstuose susipina senolių žinios ir šiuolaikinė virtuvė, o skaitytojus žavi gebėjimas paprastus ingredientus paversti mažais kasdienybės stebuklais. Įkvėpta Lietuvos pievų, miškų ir daržų, ji dalijasi ne tik receptais, bet ir pagarba gamtai.
