Kodėl nereikėtų užberti žemėmis ant išsikerojusių medžio šaknų

Kodėl nereikėtų užberti žemėmis ant išsikerojusių medžio šaknų

Matomos medžių šaknys gali kelti nemažai rūpesčių daugybei namų savininkų. Tokios šaknys ne tik gadina vaizdą sode, bet ir sukelia įvairių praktinių nepatogumų. Štai keli pavyzdžiai, kodėl išlindę šaknys laikomos problema:

  • Jos trukdo kasant arba pjaunant veją – atsitiktinai užkabinus šaknį galima pažeisti vejapjovės peilį.
  • Ant išlindusių šaknų lengva užkliūti, todėl jos kelia traumų riziką šeimos nariams ir svečiams.
  • Tokios šaknys gali iškelti takus, plyteles ar kitą kiemo dangą, sukelti papildomas išlaidas ir nepatogumus.
  • Net pramoginėms veikloms ar ramiai poilsiui po medžiu jos ne visada leidžia tinkamai išnaudoti erdvę.

Tam tikros medžių rūšys, pavyzdžiui, klevai ar kai kurie gluosniniai, dažniausiai sukelia tokio pobūdžio sunkumų, nes jų šaknys dažnai auga paviršiuje.

Ar galima užpilti žemėmis ant matomų šaknų?

Kai kyla klausimas, ar uždengti matomas šaknis žemėmis, neretai atrodo, kad tai paprasta ir nekenksminga išeitis. Galų gale atrodo logiška: juk šaknys natūraliai turėtų augti dirvoje, tad šiek tiek žemių negali pakenkti, ar ne?

Iš pirmo žvilgsnio sprendimas atrodo saugus. Vis dėlto storas žemių sluoksnis dažnai gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Paviršiuje matomos šaknys dažnai yra pridengtos specialiomis porėtomis struktūromis – lenticelėmis, kurios leidžia šaknims kvėpuoti. Užkasant šias šaknis storu žemių sluoksniu, galima padaryti rimtą žalą – jos ima dusti, nes negauna pakankamai oro.

Gana dažnai šaknys išlenda į paviršių dėl per tankios ar suslėgtos žemės, kuri riboja deguonies patekimą į gilesnius dirvos sluoksnius. Tokiu būdu šaknys „ieško“ geresnių sąlygų, todėl kyla į viršų.

Kiek žemių galima supilti?

Nedidelis žemių sluoksnis kartais gali būti naudingas, jei yra poreikis šiek tiek sulyginti paviršių ar pagerinti estetinį vaizdą. Tačiau tai reikėtų daryti atsargiai, pilti žemes mažomis porcijomis, kad šaknys spėtų prisitaikyti. Planuojant užsodinti po medžiu pavėsinį gėlyną ar daržą ir naudojant storą žemių sluoksnį, yra rizika rimtai pakenkti visam medžiui.

Kaip apsaugoti išlindusias šaknis?

Išlindusių šaknų nereikia dengti žeme, nebent gresia didelis mechaninis pažeidimas – pavyzdžiui, jei dažnai naudojama vejapjovė ar žoliapjovė. Tokios žalos pasekmes medžiui gali būti labai sunku atstatyti. Jeigu šaknys yra rizikos zonoje, rekomenduojama jas užberti plonu organinės mulčiavimo medžiagos sluoksniu: užteks 5 cm storio.

Mulčias – saugus sprendimas, nes neužgniaužia oro mainų, šaknys gali laisvai kvėpuoti ir išlieka apsaugotos tiek nuo drėgmės praradimo, tiek nuo mechaninės žalos. Svarbu mulčiuoti tik tiek, kiek reikia – užteks užberti tiek, kad šaknys būtų vos pridengtos, o ne palaidotos po storu sluoksniu.

Ką daryti, jei šaknys labai kyšo?

Jeigu matomos šaknys smarkiai pakilusios virš žemės paviršiaus (daugiau nei 5 cm), geriausia palikti juos ramybėje. Priverstinis dengimas ar bandymai jas pašalinti gali dar labiau pakenkti tiek šaknų sistemai, tiek pačiam medžiui. Nors tokia situacija nebūtinai džiugina, dažnai vienintelis išeitis – susitaikyti su natūraliomis sąlygomis. Jei šaknys tampa dideliu kliuviniu ar pavojumi, reikia apsvarstyti galimybę persodinti ar šalinti patį medį, tačiau toks žingsnis visuomet turėtų būti paskutinis pasirinkimas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *