Krienai yra aštraus skonio daržovė, tradiciškai vertinama Lietuvos virtuvėje dėl skonio, aromato ir naudingų savybių sveikatai. Iš jų gaminamos įvairios užtepėlės, padažai, naudojami kaip priedas prie mėsos patiekalų, silkės ar tradicinės Velykų virtuvės. Straipsnyje aptarsime krienų pagrindines savybes, jų naudą sveikatai, pateiksime kelis klasikinius krienų ruošimo receptus, praktinius patarimus, įspėjimus dėl vartojimo ir populiariausius mitus apie šią daržovę.
Kas yra krienai?
Krienas (lot. Armoracia rusticana) – daugiametė kryžmažiedžių šeimos daržovė, pasižyminti baltu, aštriu ir sultingu šakniastiebiu. Krienų kilmė siejama su Rytų Europa ir Vakarų Azija, tačiau šiuo metu jie auginami daugelyje pasaulio šalių. Krienų šaknis naudojama tiek maistui, tiek liaudies medicinoje, o intensyvus aromatas ir aitrumas išsiskiria dėl garstytinių aliejų (gliukozinolatų), kurie aktyvuojasi trynimo metu.
Krienų naudojimas virtuvėje
- Prieskonių ar padažų gamyba – trinti krienai derinami su grietine, majonezu ar burokėliais.
- Žuvies, mėsos patiekalų pagardas.
- Konservų priedas – dėl natūralių antimikrobinių savybių, pavyzdžiui, agurkų rauginimui.
- Tradiciniai šventiniai patiekalai (Velykoms ar Kalėdoms).
Naudingos krienų savybės
Krienų cheminę sudėtį sudaro vitamino C, folio rūgšties, kalio, kalcio, sieros junginiai, fitoncidai ir fermentai. Tyrimai rodo, kad šios daržovės aktyvūs junginiai veikia priešbakteriškai, stimuliuoja virškinimą, padeda stiprinti imunitetą ir netgi turi potencialų priešvėžinį poveikį. Pateikiame svarbiausias naudingas krienų savybes pagal medicininių šaltinių duomenis:
- Imuniteto stiprinimas. Dėl didelio vitamino C kiekio ir natūralių fitoncidų krienai padeda organizmui kovoti su peršalimo ligomis.
- Antimikrobinis poveikis. Krienų garstyčių aliejai slopina kai kurių bakterijų, grybelių ir net kai kurių virusų augimą.
- Virškinimo skatinimas. Kartūs ir aitroki krienų junginiai skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą ir gerina apetitą.
- Priešuždegiminės savybės. Krienai turi natūralių antioksidantų, kurie mažina uždegimus organizme.
Tiesa, šios naudingos savybės pagrįstos tiek senosiomis tradicijomis, tiek naujesniais tyrimais, tačiau vartojant reikėtų laikytis saiko ir atsižvelgti į galimą individualų jautrumą.
Pagrindinis krienų receptas – tradiciniai tarkuoti krienai
Vienas paprasčiausių ir populiariausių krienų receptų – tai klasikiniu būdu paruošti, smulkiai tarkuoti krienai. Jie puikiai dera prie šaltienos, velykinės mėsos, žuvies ar į maišymui į kitus padažus. Toliau pateikiamas pagrindinis receptas – su orientaciniais kiekiais ir žingsniais.
Ingredientai
- 200–300 g šviežių krienų šaknų
- ½ arbatinio šaukštelio druskos
- 1 valgomasis šaukštas cukraus
- 60 ml 9 % acto (arba mažiau, pagal skonį)
- 100–150 ml virinto ar mineralinio vandens (pageidautina atšaldyto)
Gaminimo eiga
- Gerai nuplaukite ir nuvalykite krienų šaknį, nulupkite žievę.
- Sutarkuokite krienus kuo smulkesne tarka. Geriausia – lauke arba prie atviro lango, nes aitra gali dirginti akis ir kvėpavimo takus.
- Užpilkite krienus atvėsintu virintu vandeniu, išmaišykite, kad masė nebūtų per tiršta.
- Pagardinkite druska, cukrumi, supilkite actą – viską kruopščiai sumaišykite.
- Sugrūskite masę sandariame stikliniame inde (pavyzdžiui, mažame stiklainyje). Laikykite šaldytuve.
- Krienai įgauna pilną skonį jau po kelių valandų arba per naktį.
Pagal skonį proporcijas galima keisti – jei mėgstate rūgštesnius, daugiau acto; norite švelnesnio skonio – daugiau vandens. Galima pridėti obuolio, grietinės ar burokėlio (žr. kitus receptų variantus žemiau).
Kiti populiarūs krienų receptų variantai
Lietuviškoje virtuvėje neretai gaminami krienai su įvairiais pagardais ir priedais. Žemiau aptariame kelis dažniausiai naudojamus variantus.
Krienai su burokėliais
- 100–150 g trintų krienų
- 1 nedidelis virtas burokėlis (nuluptas ir smulkiai sutarkuotas)
- Druska, cukrus, acto pagal skonį
Klasikiniai Velykų stalą puošiantys krienai su burokėliais – švelnesnės spalvos ir skonio variacija. Pagaminimo principas toks pat kaip ir pagrindiniame recepte, tik pabaigoje įmaišomas burokėlis.
Krienai su obuoliais
- 100–150 g tarkuotų krienų
- 1 vidutinio dydžio obuolys (geriausia – rūgštus, pvz., ‘Antaninis’)
- Druska, cukrus, kelis lašai citrinos sulčių, šlakelis vandens
Tarkuoti obuoliai sumaišyti su krienais sušvelnina aitrumą ir pagyvina skonį. Puikiai dera prie žuvies.
Krienai su grietine
- 100 g tarkuotų krienų
- 200 ml riebios grietinės
- Druska, žiupsnelis cukraus
Sumaišykite visus ingredientus iki vientisos masės. Minkštesnė užtepėlė puikiai tinka prie šaltų užkandžių. Rekomenduojama vartoti kuo šviežesnę, nes laikant ilgiau skonis praranda intensyvumą.
Krienai su medumi
- 100 g tarkuotų krienų
- 2–3 arbatiniai šaukšteliai medaus
- Druska, žiupsnelis acto ar citrinos sulčių
Medus suteikia šiek tiek saldumo, kuris subalansuoja krienų aitrumą. Šis variantas tinka mėsos patiekalams arba kaip neįprastas padažas užkandžiams.
Patarimai ruošiant ir laikant krienus
- Paruošimo vieta. Krienus smarkiai tarkuojant ar smulkinant gali kaitinti akis bei nosį – geriau tai daryti lauke arba prie praverto lango.
- Šviežumas. Rinkitės tvirtas, be dėmių ir sausos išvaizdos krienų šaknis. Sultingesni jie būna rudenį ir pavasarį.
- Laikymas. Šviežiai paruošti krienai šaldytuve sandariame inde išsilaiko iki 2 savaičių, tačiau ilgiau laikant gali prarasti intensyvų skonį bei aromatą.
- Acto ar citrinos rūgštis. Šios rūgštys padeda prailginti krienų galiojimo laiką ir „užkonservuoja“ aitrumą.
- Porcijų dydis. Krienus rekomenduojama ruošti nedideliais kiekiais, nes laikui bėgant jie natūraliai silpnėja skonyje.
- Naudojimas konservavimui. Nedidelis krienų šaknies gabalėlis pridedamas prie raugintų ar marinuotų daržovių – natūralus konservantas.
Krienų vartojimo įspėjimai
Nors krienai pasižymi naudingomis savybėmis, vartojant juos reikia žinoti galimas rizikas.
- Virškinimo sistemos dirginimas. Dėl aitrumo ir stiprių eterinių aliejų krienai didesniais kiekiais gali dirginti skrandį, stemplę ar jau esamas opas. Ypač atsargiai turėtų vartoti sergantys gastritu, skrandžio opalige, žarnyno uždegimais.
- Alerginės reakcijos. Nors retos, gali pasireikšti burnos, gerklės dirginimas, odos perštėjimas.
- Vaikams ir jautriems asmenims. Mažiems vaikams, nėščiosioms ir jautriems žmonėms rekomenduojama krienus vartoti itin saikingai.
- Suderinamumas su vaistais. Krienų aktyvūs junginiai teoriškai galėtų paveikti kraujospūdį ar sąveikauti su kai kuriais vaistais, todėl sergant lėtinėmis ligomis ar vartojant kraują skystinančius preparatus, dėl krienų vartojimo patariama pasitarti su gydytoju.
Populiariausi mitai apie krienus
- Krienai gydo peršalimą ar gripą. Nors krienų vartojimas gali padėti palengvinti kai kuriuos kvėpavimo takų simptomus, nėra mokslinių duomenų, kad jie būtų tikrai veiksmingi kovojant su virusinėmis infekcijomis.
- Kuo aitresni krienai, tuo sveikiau. Sveikatai naudingos savybės priklauso ne nuo aitrumo, bet nuo biologinių junginių. Per didelis krienų kiekis gali sukelti diskomfortą ar net pakenkti sveikatai.
- Krienus galima laikyti neribotai ilgai. Net ir su actu ar druska paruošti krienai ilgainiui praranda skonį, spalvą ir maistines savybes.
Įdomūs faktai apie krienus
- Krienai auginami daugiau nei 2000 metų – istoriniai šaltiniai mini jų naudojimą tiek kaip maisto, tiek kaip medicinos priemonę Senovės Romoje.
- Krienų aitrumas „atsiranda“ tik juos tarkuojant ar trinant – dėl cheminių medžiagų sąveikos su oru.
- Dėl stiprių fitoncidinių savybių, krienų šaknis istoriškai naudota kaip natūrali priemonė nuo įvairių bakterijų ir pelėsių.
- Krienai yra kilę iš Europos, tačiau itin populiarūs ir Japonijoje – ten išgauta krienų masė vadinama vasabi (nors tikrieji vasabi – visai kita rūšis).
Išvados ir praktiniai patarimai
- Krienai – tradicinė ir naudinga daržovė, tinkama įvairiems patiekalams gardinti.
- Klasikiniai tarkuotų krienų, krienų su burokėliais ar grietine receptai yra neatsiejama lietuviškos virtuvės dalis.
- Vartojant krienus svarbus saikas, atidumas ir pasirūpinimas, kad nebūtų kenkiama virškinimui ar jautrioms gleivinėms.
- Namie pagaminti krienų užkandžiai turėtų būti vartojami švieži, neperlaikomi ilgiau kaip kelias savaites.
Bendrai krienų receptas – paprastas, tačiau šią prieskoninę daržovę galima derinti su įvairiais produktais ir prieskoniais, atrandant naujų skonio derinių. Svarbiausia – pasirinkti kokybiškas šaknis, laikytis higienos bei pasirūpinti kiekvieno valgančiojo sveikata, o tradiciniai krienų valgymo papročiai gali praturtinti ne tik stalą, bet ir kasdienį racioną.
Mėgstanti stebėti gamtos ritmus ir užrašyti augalų paslaptis, ji kiekviename žolelės lapelyje mato istoriją, o kiekviename recepte – protėvių išmintį. Jos tekstuose susipina senolių žinios ir šiuolaikinė virtuvė, o skaitytojus žavi gebėjimas paprastus ingredientus paversti mažais kasdienybės stebuklais. Įkvėpta Lietuvos pievų, miškų ir daržų, ji dalijasi ne tik receptais, bet ir pagarba gamtai.
