Daržovių sėjomaina – raktas į sėkmingą daržą

Daržovių sėjomaina – raktas į sėkmingą daržą

Kad daržovės augtų sveikos, rekomenduojama toje pačioje vietoje kiekvienais metais nesodinti tų pačių augalų. Šis būdas vadinamas sėjomaina. Tokia praktika padeda išvengti tam tikroms daržovėms būdingų ligų ir kenkėjų kaupimosi dirvoje. Perkeliant augalus į kitą vietą, ligų ir kenkėjų vystymosi rizika sumažėja, nes nesusidaro tinkama aplinka jiems daugintis. Idealus pasirinkimas – kiekvienus metus kiekvienos augalų šeimos atstovą sodinti naujoje lysvės vietoje, tą pačią vietą parenkant tik kartą per trejus metus.

Sėjomaina

Dideliuose daržuose įvairių daržovių kaitaliojimas yra paprastesnis nei ankštose erdvėse. Mažoms lysvėms planuoti sėjomainą sudėtingiau, tačiau net ir minimalus augalų vietos keitimas gali padėti išvengti problemų. Jeigu auginama pakeliamose lysvėse ir žemės mišinys keičiamas kas dvejus ar trejus metus, sėjomainos laikytis nereikia taip griežtai. Daržovių auginant vazonuose, užtenka kasmet keisti substratą, kad nereiktų rūpintis augalų keitimu. Optimaliems rezultatams tinka kokybiškas substratas.

Pradėti patariama pasidarius paprastą daržo planą – schematiškai nusibraižykite lysves ir užrašykite datas sodo užrašuose. Pakanka pažymėti vietą ženklu, kuris nurodo, kas ir kada buvo sodinta. Jeigu daržovės sėjamos kelis kartus per sezoną – pavasarį, vasarą ar rudenį – verta kiekvieną kartą pasižymėti augalus. Peržiūrint praėjusių metų planą, bus lengviau išvengti pasikartojančių sodinimo vietų.

Turėdami brėžinius ar schemas popieriuje, tiksliai suplanuosite, kiek ir kokių rūšių augalų norėsite sodinti. Pažymėjus veislės pavadinimus, vėliau lengviau prisiminsite, kurios buvo parankiausios. Tai praverčia, jei iš atminties iškrenta geriausių veislių pavadinimai.

Norėdami patikrinti, ar pasirinkta vieta gauna pakankamai šviesos, stebėkite saulės kiekį dienos metu. Esant daliniam apšvietimui, stebėkite, kiek laiko saulėta, tada įvertinkite, ar vieta augalams tinkama.

Sėjomaina pagal augalų šeimas

Daržovės, priklausančios tai pačiai augalų šeimai, dažnai pažeidžiamos tų pačių ligų ir kenkėjų. Todėl verta kasmet toje pačioje vietoje auginti skirtingų šeimų augalus. Pavyzdžiui, pomidorus sodinkite ten, kur ankstesniais metais augo pupelės, o moliūgus – ten, kur buvo žirniai.

Pomidorų šeima

Pomidorų šeimai priklauso pomidorai, baklažanai, paprikos ir bulvės. Šių augalų poreikiai maistingųjų medžiagų atžvilgiu yra dideli – jie geriausiai auga derlingoje žemėje. Pomidorų šeimos augalai dažnai pažeidžiami panašių ligų. Nerekomenduojama pomidorų sodinti po bulvių, nes bulvės gali būti užkrėstos vėlyvuoju puviniu, kuris lieka dirvoje iki kitų metų.

Pupinių šeima

Šios grupės augalai praturtina dirvą azotu. Pupiniams priskiriamos pupelės, žirniai, pietinės pupos, jicama, žemės riešutai, taip pat dobilai ir vikiai, kurie dažnai sodinami kaip žalioji trąša vėsesniu sezonu.

Moliūginių šeima

Moliūginiai yra maistingųjų medžiagų mėgėjai ir pageidauja itin derlingos žemės. Į šią šeimą įeina vasariniai ir žieminiai moliūgai, aguročiai, moliūgai, agurkai, melionai ir arbūzai.

Kopūstinių šeima

Lapinės daržovės geriausiai auga azotu praturtintoje žemėje. Jas sodinti tinka ten, kur iki tol buvo auginti pupiniai. Kopūstinių šeimai priklauso kopūstai, brokoliai, žiediniai kopūstai, lapiniai kopūstai, lapiniai kopūstai ir ropių lapai.

Sėjomaina nėra sudėtinga, jei skiriate laiko planui sudaryti ir pasinaudojate augalų šeimų sąrašu. Šis darbas atneš ilgalaikių rezultatų ir padės išvengti daugelio sunkumų.
Pupelės ir žirniai pagerina dirvos savybes, todėl iš karto po jų verta sodinti daugiau maistingų medžiagų reikalaujančius augalus, tokius kaip pomidorai ar moliūgai. Tokia seka padės daržui vystytis sėkmingai ir užtikrins derlingumą ateinančiais metais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *