Japoninė kamelija (Camellia japonica) yra viena iš įspūdingiausių žydinčių augalų, išsiskirianti savo grakščiais žiedais ir blizgiais tamsiai žaliais lapais. Šis augalas – visžalis krūmas arba nedidelis medis, kilęs iš Japonijos, Korėjos ir Kinijos. Dėl žiedų grožio ir ilgai trunkančio žydėjimo kamelija yra ypač mėgstama tiek patalpose, tiek lauke želdinimo entuziastų visame pasaulyje. Lietuvoje japoninė kamelija dažniausiai auginama kambaryje arba oranžerijoje, tačiau pasitaiko bandymų ją auginti ir lauke švelnesnio klimato regionuose. Straipsnyje apžvelgsime pagrindinius japoninės kamelijos auginimo reikalavimus ir subtilybes, aptarsime priežiūrą, dauginimą, svarbiausius pavojus ir pateiksime naudingų patarimų sėkmingam šio augalo auginimui.
Japoninė kamelija: augalo charakteristika
Botaniniai ypatumai
Japoninė kamelija – visžalis krūmas, natūralioje aplinkoje galintis pasiekti 6–8 metrų aukštį, tačiau auginamas vazonuose paprastai būna gerokai mažesnis. Lapai ovalūs, odiški, tamsiai žali ir blizgūs. Žiedai įvairuoja nuo balto iki tamsiai raudono, dažnai išmarginti dailiais raštais. Žydėjimo laikas priklauso nuo veislės ir aplinkos, įprastai žiedus galima grožėtis nuo sausio iki gegužės mėnesio. Japoninės kamelijos žiedai užauga dideli, iki 10 cm skersmens, ir ilgai laikosi ant augalo.
Ar kamelija tinkama auginti mūsų klimato sąlygomis?
Nors japoninė kamelija yra gana jautri šalčiui (paprastai pakenčia iki -10°C trumpalaikes šalnas), dauguma veislių nėra visiškai pritaikytos žiemoti atvirame lauke vidutinio klimato zonoje. Dėl to Lietuvoje kamelijos dažniausiai auginamos vazonuose patalpose ar šildomose oranžerijose, bet švelnesnių žiemų metu kai kuriuos egzempliorius galima sėkmingai laikyti lauke pavėsingoje vietoje, kruopščiai apsaugant nuo šalčių.
Auginimo sąlygos ir vietos parinkimas
Apšvietimas
Japoninė kamelija mėgsta šviesias vietas, tačiau tiesioginiai saulės spinduliai, ypač karštomis vasaros dienomis, gali nudeginti lapus ir silpninti žiedų spalvą. Todėl geriausia ją laikyti rytinės ar vakarinės saulės apšviestoje vietoje, o dieną pasaugoti nuo kaitros. Žiemą, kai šviesos trūksta, papildomas apšvietimas naudingas, tačiau neperkraukite augalo per stipriais šaltiniais.
Temperatūra
Ištisus metus optimaliausia kamelijai palaikyti vidutinę temperatūrą – vasarą 18–22°C, o žiemą – 6–12°C. Žemesnė temperatūra žiemą padeda paskatinti žiedų formavimąsi. Esant aukštesnei temperatūrai užsimezgę žiedpūčiai gali nukristi, todėl šaltose, bet neperšąlančiose patalpose augalas jausis geriausiai.
Oro drėgmė ir vėdinimas
Kamelija mėgsta didesnę oro drėgmę, todėl rekomenduojama augalą dažnai apipurkšti minkštu drungnu vandeniu. Jei oras labai sausas, ypač žiemos metu, naudinga padėti šalia indą su vandeniu arba naudoti drėkintuvus. Tuo pat metu reikėtų pasirūpinti gera vėdinimo sistema, bet vengti skersvėjų.
Dirvožemis ir sodinimas
Dirvos tipas
Kamelijos šaknims būtina rūgšti terpė – optimalus pH 4,5–6. Labiausiai tinka specialus rododendrams arba rūgščią mėgstantiems augalams skirtas substratas, kuriame daug durpių ir šiek tiek smulkaus žievės ar perlito. Svarbu, kad dirva būtų puri, puikiai praleidžianti orą ir vandenį. Stagnuojantis vanduo lemia šaknų puvinį ir dažną augalo žūtį, tad geras drenažo sluoksnis vazonų dugne – būtinybė.
Sodinimas ir persodinimas
Naujai įsigytą arba persodinamą kameliją įstatykite į truputį didesnį vazoną su šviežiu substratu. Nepamirškite padėti storą keramzito, žvyro ar kito drenažinio sluoksnio. Persodinama vidutiniškai kas 2–4 metus, pavasario pradžioje, laikantis šaknų vientisumo. Nepersodinkite žydinčių ar žiedų pumpurus formuojančių augalų, nes tai gali išprovokuoti žiedų kritimą.
Laistymas ir tręšimas
Laistymo ypatumai
Kamelija labai jautriai reaguoja į perlaistymą ir vandens užsistovėjimą, tačiau išdžiūvus šaknų gumulėliui žiedai ir pumpurai nukrinta, lapai vysta. Laistyti reikia nuolat stebint dirvos drėgmę: ji turi būti šiek tiek drėgna, tačiau ne šlapia. Rekomenduojama naudoti lietaus, virintą ar distiliuotą vandenį, nes kietame vandenyje esantis kalcis neutralizuoja dirvos rūgštumą. Vasarinis dažnesnis laistymas keičiamas žiemos metu retesniu, tačiau neleidžiama žemei išdžiūti visiškai.
Tręšimas
Maistinių medžiagų deficitą kamelija rodo menkai augindama lapus, blogai formuodama ar meždama pumpurus. Tręšti rekomenduojama specialiomis trąšomis rūgščiai mėgstantiems augalams nuo pavasario iki vasaros vidurio kas 2–3 savaites, vėliau iki rudens – kartą per mėnesį. Rudenį ir žiemą tręšiama minimaliai arba visai nutraukiama. Nepatartina naudoti trąšų su kalkėmis.
Dauginimas ir formavimas
Dauginimo būdai
Japoninę kameliją galima dauginti sėklomis, tačiau tai sudėtinga ir reikalaujanti daug laiko (kartais pirmieji žiedai išauga tik po 5–7 metų). Dažniausiai dauginama pusiau sumedėjusiais auginiais vasarą. 7–10 cm ilgio auginiai kerpami nuo jaunų, bet jau subrendusių šakelių. Jie panardinami į įsišaknijimo stimuliatorių ir sodinami į smėlio bei durpių mišinį, laikant didelę oro drėgmę ir apie 20–23°C šilumą. Laikaantis visų sąlygų, įsišaknija per 2–3 mėnesius.
Karpymai ir formavimas
Daugelis kamelijų turi tankią, simetrišką lają, tačiau norint skatinti vešlesnį augimą ir geresnį žiedų formavimą, po žydėjimo rekomenduojama lengvai patrumpinti per ilgas ar tarpusavyje kertančias šakeles. Pašalinami ir silpni, pažeisti ūgliai. Nenupjaukite pažastinių pumpurų, nes iš jų dažnai formuojasi žiedai.
Bene dažniausi kenkėjai ir ligos
Ligos
Japoninė kamelija nėra labai lepni nei kenkėjams, nei ligoms, tačiau netinkamos sąlygos, ypač perlaistymas ar oro stoka, gali paskatinti grybelines šaknų, lapų ligas: šaknų puvinį, pilkąją pelėsį, dėmėtligę. Pastebėjus rudus ar juodus dėmių lapus, reikėtų apžiūrėti, ar nėra užsitęsusios drėgmės, pašalinti pažeistus lapus, reikalui esant – panaudoti fungicidus.
Kenkėjai
Kamelijas kartais puolą amarai, tripsai, voratinklinės erkės ir miltuotieji skydamariai. Kenkėjus naikinama mechaniniu būdu arba naudojant ekologiškus insekticidus bei specializuotas priemones kambariniams augalams. Taikant chemiją būtina griežtai laikytis saugumo reikalavimų. Reguliari lapų apžiūra ir kruopšti higiena ženkliai sumažina kenkėjų pavojų.
Dažniausios auginimo nesėkmės ir jų priežastys
- Geltonuojantys lapai – dažniausiai signalizuoja apie per didelį kalkių kiekį vandenyje arba per drėgną dirvą.
- Nukrentantys žiedpūčiai – gali lemti per aukšta temperatūra patalpoje žiemą, oro ar dirvos sausra, staigūs temperatūros svyravimai.
- Ruduoja lapų kraštai – dažnas oro sausumas, netolygus laistymas arba trąšų perteklius.
- Išilginės šviesios dėmės – per stipri saulė, nudegimai.
Kamelijos mitai ir įdomūs faktai
- Ne visos kamelijos yra japoninės. Japoninė kamelija (C. japonica) dažniausia dekoratyvinė rūšis, tačiau yra ir kitų – kininių (C. sinensis), naudojamų arbatai, ar kamelijų su geltonais žiedais (C. chrysantha).
- Kamelija – ilgaamžis augalas. Gera priežiūra leidžia sode ar vazoje užauginti daugiau nei šimtmetį žydinčius egzempliorius.
- Kamelijos žiedai dažnai painiojami su rožių ar bijūnų žiedais. Dėl daugiasluoksnių žiedlapių ir spalvų įvairovės jų žiedai iš tiesų labai artimi šioms sodo gėlėms.
- Kamelija žydi, kai kiti augalai ilsisi. Šis augalas žiedus pradeda brandinti žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį.
Patarimai ir rekomendacijos sėkmingam auginimui
- Skirkite dėmesio tinkamam substratui ir stenkitės apsaugoti šaknis nuo perlieto ar užsistovėjusio vandens.
- Nenaudokite kieto, kalkėto vandens laistymui – geriausiai tinka lietaus ar filtruotas vanduo.
- Jeigu auginate lauke, rudenį laiku perkelkite į vidų ar pasirūpinkite šiltinimu.
- Venkite staigių temperatūros šuolių, skersvėjų ir intensyvios saulės žydėjimo metu.
- Periodiškai tikrinkite ir prižiūrėkite lapus, kad laiku pastebėtumėte ligas ar kenkėjus.
Išvados
Japoninės kamelijos auginimas – įdomus, bet ir šiek tiek iššūkių keliantis procesas. Tinkamai pasirinkus vietą, užtikrinant rūgštų ir purų substratą, optimalų laistymą bei klimato kontrolę, net ir lietuviškomis sąlygomis galima džiaugtis šiuo išskirtiniu augalu. Svarbi nuolatinė priežiūra, kantrybė ir atidumas – taip sėkmingai pražįsta ilgaamžės, kerinčios kamelijos. Laikydamiesi scientific-based rekomendacijų, galite optimizuoti tiek kamelijos grožį, tiek jos gyvavimo laiką.
Mėgstanti stebėti gamtos ritmus ir užrašyti augalų paslaptis, ji kiekviename žolelės lapelyje mato istoriją, o kiekviename recepte – protėvių išmintį. Jos tekstuose susipina senolių žinios ir šiuolaikinė virtuvė, o skaitytojus žavi gebėjimas paprastus ingredientus paversti mažais kasdienybės stebuklais. Įkvėpta Lietuvos pievų, miškų ir daržų, ji dalijasi ne tik receptais, bet ir pagarba gamtai.
