Juozazolė (lot. Hypericum perforatum), taip pat žinoma kaip paprastoji jonažolė, yra viena iš seniausiai vartojamų vaistinių augalų Europoje ir plačiai naudojama net ir šių laikų medicinoje. Dėl savo gydomųjų savybių šis augalas sulaukė tiek mokslinio susidomėjimo, tiek populiarumo tarp natūralios medicinos šalininkų. Šiame straipsnyje aptariamos juozazolės savybės, jos veikimo mechanizmas, tradicinis ir šiuolaikinis panaudojimas, galimos naudos ir rizikos, bei tai, ką reikėtų žinoti prieš vartojant šį augalą.
Kas yra juozazolė?
Juozazolė – daugiametis žolinis augalas, natūraliai paplitęs Europoje, Azijoje ir Šiaurės Afrikoje, tačiau plačiai auginamas ir kitur pasaulyje. Ją lengva atpažinti iš ryškiai geltonų žiedų, kurie žydi vasaros viduryje, ypatingai apie Jonines, kas ir siejama su jos populiariu lietuvišku pavadinimu. Augalas pasižymi savitu kvapu, o žiedai, sutraiškius tarp pirštų, nusidažo raudonai dėl juose esančių pigmentų.
Istorinė reikšmė
Juozazoles vartojimo istorija siekia Senovės Graikiją ir Romą, kur ji buvo laikoma universaliu žolelių vaistu – naudojama žaizdoms gydyti, malšinti melancholiją, stiprinti imunitetą. Viduramžiais augalas buvo siejamas su raganų atbaidymu ir dažnai naudojamas religiniams ritualams. Lietuvoje ir kitose Europos kraštuose juozazolė tradiciškai buvo renkami per Jonines ir laikomi apsauginiu žolynu.
Cheminė sudėtis ir veiklieji junginiai
Juozazolės gydomosios savybės daugiausiai susijusios su jos sudėtyje esančiomis biologiškai aktyviomis medžiagomis. Pagrindiniai veiklieji junginiai yra hipericinas, pseudohipericinas, hiperforinas ir flavonoidai.
- Hipericinas – pagrindinis pigmentas, kuris, kaip manoma, veikia perteklinio serotonino ir kitų neuromediatorių lygį žmogaus smegenyse.
- Hiperforinas – vertinamas dėl galimo antidepresinio poveikio, aktyviai sąveikauja su neurotransmiterių sistemomis.
- Flavonoidai – veikia kaip antioksidantai, stiprina kapiliarų sieneles, prisideda prie priešuždegiminio augalo poveikio.
Be šių junginių, juozazolėje randama taninų, dervų, eterinių aliejų, vitaminų A, C ir mikroelementų. Šių medžiagų derinys lemia kompleksišką augalo poveikį organizmui.
Pagrindinės juozazolės panaudojimo sritys
Depresijos ir nuotaikos sutrikimų gydymas
Juozazolė pasaulyje geriausiai žinoma dėl savo panaudojimo esant lengvam ir vidutiniam depresijos laipsniui. Daugybė klinikinių tyrimų, publikuotų tokiose šaltiniuose kaip „Cochrane Database“, „The Lancet“ ar „BMJ“, rodo, jog juozazolės ekstraktas gali būti efektyvus gydant depresijos simptomus, ypač palyginus su placebu. Kai kurie tyrimai parodė, kad toks poveikis gali būti artimas receptiniams antidepresantams, tačiau juozazolės preparatai dažniausiai skiriami tik esant nesunkiems emociniams sutrikimams.
Veikimo mechanizmas nėra iki galo išaiškintas, tačiau manoma, kad pagrindinis poveikis susijęs su neurotransmiterių (serotonino, dopamino, noradrenalino) reabsorbcijos slopinimu, taigi pagerėja galvos smegenų neuromediatorių balansas. Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad nuolat vartojant pagal gydytojo rekomendacijas, dažnai stebimas nuotaikos pakylėjimas, sumažėja nerimas, pagerėja miego kokybė.
Odos žaizdų ir uždegimų gydymas
Tradicinėje medicinoje juozazolės preparatai (aliejai, tepalai, užpilai) naudojami odos žaizdoms, nudegimams, uždegimams, odos bėrimams gydyti. Tokie preparatai pasižymi antiseptiniu, priešuždegiminiu, gijimą skatinančiu poveikiu. Literatūroje nurodoma, kad augalo aliejus pagreitina žaizdų epitelizaciją ir slopina bakterijų dauginimąsi.
Kitų būklių ir sutrikimų palaikomasis gydymas
- Virškinimo sutrikimai – liaudies medicinoje naudojama kaip priemonė gleivinės uždegimams žarnyne ir skrandyje gerinti.
- Moterų sveikata – naudojama menstruacijų ciklo sutrikimams, klimakteriniams simptomams švelninti (dėl galimo neurohormonų veikimą moduliuojančio poveikio).
- Stresui mažinti – pastebėta, jog juozazolė veikia raminančiai, netgi tinka „lengvos nervinės įtampos“ būsenoms mažinti.
Šie panaudojimo būdai remiasi tiek tradiciniu, tiek tam tikrais šiuolaikiniais tyrimais, tačiau dėl aiškiai įrodytos naudos reikalinga daugiau placebu kontroliuojamų studijų.
Galimos sąveikos ir šalutiniai poveikiai
Vaistų sąveika
Gydytojai ir farmacininkai atkreipia dėmesį, kad juozazolė ne visada saugi vartoti kartu su kitais vaistais. Labiausiai žinomos šios sąveikos:
- Sumažina daugelio vaistų koncentraciją kraujyje (pvz., ciklosporino, hormoninės kontracepcijos, kraują skystinančių, imunodepresantų, kai kurių chemoterapinių vaistų).
- Dėl poveikio serotonino apykaitai negalima vartoti kartu su kitais antidepresantais (ypač SSRI tipo), nes kyla „serotonino sindromo“ rizika, pasižyminčia sunkiais šalutiniais simptomais: karščiavimu, raumenų trūkčiojimu, sumišimu.
- Gali stiprinti ar silpninti tam tikrų vaistų poveikį dėl kepenų fermentų aktyvinimo.
Dėl šių sąveikų svarbu prieš pradedant vartoti juozazolę būtinai pasitarti su gydytoju ar vaistininku, ypač vartojant kitus vaistus lėtinėms ligoms gydyti.
Dažniausi šalutiniai poveikiai
- Virškinamojo trakto sutrikimai (pykinimas, viduriavimas, pilvo skausmai).
- Galvos skausmas, svaigimas, neretai – didesnis nuovargis ar nemiga.
- Padidėjęs odos jautrumas saulei (fotosensibilizacija): oda greičiau nudega, gali atsirasti bėrimų, niežėjimas.
Šalutiniai poveikiai dažniausiai pasireiškia vartojant didesnes dozes arba ilgiau nei rekomenduojama. Kai kurie žmonės netoleruoja juozazolės dėl padidėjusio jautrumo jos komponentams.
Juozazolės preparatų rūšys ir jų vartojimas
Vandens užpilai ir arbatos
Dažniausiai juozazolė naudojama kaip žaliava vaistažolių arbatoms ar vandens užpilams gaminti. Tokį preparatą galima gerti švelniam nervinės įtampos, nemigos ar lengvo virškinimo sutrikimo atvejais. Paprastai ruošiama 1–2 arbatiniai šaukšteliai džiovintos žolės stiklinei vandens, užplikinama 10–15 min., geriama 2–3 kartus per dieną.
Aliejiniai ir tepaliniai preparatai
Iš augalo žiedų išgaunamas raudonas sultinys, naudojamas kaip bazė aliejiniams užpilams, kurie tinka žaizdų gydymui, odos priežiūrai, nudegimų gydymui. Tepalas ar aliejus tepamas ant pažeistos vietos 2–3 kartus per dieną, saugant nuo tiesioginių saulės spindulių.
Farmaciniai preparatai
Vaistinėse galima rasti standartizuotų juozazolės ekstraktų kapsulėse, tabletėse, lašų ar sirupų pavidalu. Dauguma jų yra patvirtinti kaip nereceptiniai preparatai skirtuose šalyse, tačiau dėl dozių ir kokybės skirtumų patartina vadovautis pakuotės informacija ir prieš ilgalaikį vartojimą pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Mitai ir tikrovė apie juozazolę
- Mitas: Juozazolė gali pakeisti visus antidepresantus.
Tikrovė: Klinikinių tyrimų duomenimis, veiksminga tik esant lengvoms ir vidutinio sunkumo depresijos formoms. Esant sunkiai depresijai, būtinas gydytojo paskirtas gydymas. - Mitas: Natūrali priemonė visada saugi.
Tikrovė: Juozazolė sąveikauja su daugeliu vaistų, gali sukelti šalutinius poveikius ar alergines reakcijas. - Mitas: Vartojant juozazolę nereikia jokių profesinių konsultacijų.
Tikrovė: Gydytojo ar vaistininko konsultacija būtina, ypač jei vartojami ir kiti vaistai.
Naudingi patarimai ir atsargumo priemonės
- Nenaudokite juozazolės nėštumo, žindymo metu be specialisto leidimo.
- Venkite tiesioginių saulės spindulių, jei vartojate didelėmis dozėmis.
- Jei jau vartojate kokius nors vaistus – būtinai pasitarkite su gydytoju dėl galimų sąveikų.
- Stebėkite savo savijautą: jei jaučiate šalutinį poveikį, nutraukite vartojimą ir kreipkitės į gydytoją.
- Juozazolę rinkite tik ekologiniuose, neužterštuose laukuose, žydėjimo metu; saugokite nuo vaikų.
Juozazolės vieta šiuolaikinėje medicinoje
Europos šalyse juozazolė įgyvendinama kaip alternatyvi gydymo priemonė depresijai, įtampai mažinti ar lengviems virškinimo sutrikimams palengvinti. Vokietijoje, Austrijoje šis augalas įtrauktas į oficialius fitoterapinių preparatų sąrašus. Visgi, JAV ir kai kuriose kitose šalyse į juozazolę žiūrima atsargiau – dėl galimų sąveikų su vaistais ir individualios tolerancijos skirtumų.
Išvados
Juozazolė – universalus augalas, žinomas dėl savo antidepresinių savybių ir naudojimo alternatyvioje bei tradicinėje medicinoje. Moksliniai tyrimai pagrindžia veiksmingumą gydant lengvą ar vidutinio stiprumo depresiją ir tam tikras odos būkles, tačiau rimtesnių ligų atžvilgiu ji negali pakeisti gydytojo paskirto gydymo. Prieš vartojant bet kokiu pavidalu būtina pasitarti su specialistu, ypač vartojant kitus vaistus ar sergant lėtinėmis ligomis. Derėtų atminti, kad natūralios priemonės nėra visiškai saugios ir veiksmingos kiekvienam, todėl atsakomybė ir informuotumas yra svarbiausias žingsnis siekiant geros savijautos.
Mėgstanti stebėti gamtos ritmus ir užrašyti augalų paslaptis, ji kiekviename žolelės lapelyje mato istoriją, o kiekviename recepte – protėvių išmintį. Jos tekstuose susipina senolių žinios ir šiuolaikinė virtuvė, o skaitytojus žavi gebėjimas paprastus ingredientus paversti mažais kasdienybės stebuklais. Įkvėpta Lietuvos pievų, miškų ir daržų, ji dalijasi ne tik receptais, bet ir pagarba gamtai.
