Tujos – vieni populiariausių dekoratyvinių augalų soduose ir parkuose, kuriuos vertina tiek pradedantieji, tiek patyrę sodininkai. Jų tanki žaluma ištisus metus puošia teritoriją, o formuojami gyvatvorėms ar dekoratyvinėms figūroms, tampa gyvu kraštovaizdžio akcentu. Tačiau tam, kad tujos išliktų sveikos, vešlios bei išlaikytų norimą formą, svarbus tinkamas ir laiku atliekamas genėjimas. Kada geriausia genėti tujas? Kuo skiriasi genėjimo laikas atsižvelgiant į tujų tipą bei norimus tikslus? Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines taisykles, remdamiesi moksliniais šaltiniais, sodininkystės ekspertų rekomendacijomis ir praktiniais patarimais.
Tujų biologija ir augimo ypatumai
Tujos (lot. Thuja) priklauso kiparisinių (Cupressaceae) šeimai. Lietuvoje dažniausiai auginamos vakarų tujos (Thuja occidentalis) ir jų veislės. Tujos auga lėtai, jų spygliai išsidėstę plokščiose šakelėse, o augimas vyksta tiek ūglių viršūnėse, tiek šoninėse ataugose. Tujų gyvavimo ciklas lemia, kada ir kaip jas geriausia genėti:
- Jaunos tujos aktyviausiai auga pavasarį ir vasaros pradžioje.
- Deramai prižiūrimos tujos gali gyvuoti dešimtmečius, kasmet atsinaujindamos smulkiais ūgliais.
- Tujų spygliai anksti pavasarį tampa švelnesni, jautresni išoriniams veiksniams.
Kada genėti tujas: pagrindiniai principai
Optimalus genėjimo laikas
Svarbiausias aspektas – tinkamai pasirinktas genėjimo metas. Remiantis sodininkystės šaltiniais, optimalus metas daugumai tujų genėti yra:
- Pavasario vidurys – vėlyvas balandis arba gegužės pradžia, kai jau nėra stiprių šalnų ir augalas pradeda aktyviai augti.
- Vasaros pradžia – birželis, kai ūgliai jau gerokai paaugę, bet dar nesumedėję.
- Jei reikia, antroji, lengva genėjimo banga gali būti atliekama vasaros pabaigoje (rugpjūtį), tačiau svarbu nespėti per vėlai, kad ūgliai iki žiemos spėtų sumedėti ir sukietėti.
Genėti tujas žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį patariama vengti dėl žaizdų jautrumo šalnoms ir džiūvimui. Rudens pabaiga taip pat nėra tinkamas metas, nes nupjautos šakos nespėja tinkamai užsitraukti ir padidėja ligų ar šalnų žalos rizika.
Pirmas genėjimas po sodinimo
Naujai pasodintos tujos pirmą kartą genimos tik po to, kai pilnai įsitvirtina dirvoje ir pradeda aktyviai augti. Tai dažniausiai nutinka antraisiais augimo metais pavasarį ar vasaros pradžioje. Leisdami augalui įsišaknyti, sumažinate jo patiriamą stresą ir riziką, kad sulėtės ar sutriks augimas.
Genėjimo tikslų įvairovė ir poveikis
Formuojamasis genėjimas
Šis genėjimo būdas naudojamas siekiant išgauti pageidaujamą tujų formą: kūgio, rutulio, kolonos ar kitų. Jaunas augalas formuojamas kruopščiai pašalinant nereikalingas šonines šakeles, nepažeidžiant centrinės viršūnės (jei siekiama vertikalaus augimo).
- Geriausias metas: pavasarį arba vasaros pradžioje, kai augalas aktyviausiai auga ir greitai atsistato po intervencijų.
- Reikia vengti nupliko šakų (vilkaviškių) šalinimo iki seno sumedėjusio kamieno – tujos iš senučių šakų nebeatželia naujų pumpurų.
Reguliarus priežiūros genėjimas
Net jei nenorite ypatingos formos, rekomenduojama reguliariai paformuoti tujas – pašalinti vystančias, pažeistas ar per stipriai išsikišusias šakas. Tai padeda palaikyti sveiką, simetrišką vainiką ir mažina ligų riziką.
- Optimalu atlikti ankstyvą pavasarį, kai matyti visos žiemos padarytos žalos apraiškos.
- Pašalinti galima ir lūžusias šakas net ir kitu metų laiku, jei pastebima žala ar ligos požymiai.
Gyvatvorės genėjimas
Pastebėta, kad tanki ir vešli gyvatvorė labiausiai priklauso nuo nuoseklaus, laiku atliekamo sezoninio genėjimo. Ekspertai rekomenduoja genėti gyvatvores:
- 2–3 kartus per sezoną: pavasarį, birželį ir, jei reikia, rugpjūčio pradžioje.
- Palikti viršutinę dalį siauresnę nei apatinę – taip visos šakos gauna saulės ir išlieka žalios.
Genėjimo technika ir įrankiai
Pagrindiniai įrankiai
- Aštrios sodo žirklės (sekatoriai) – smulkioms šakoms.
- Gyvatvorių žirklės ar elektriniai žirkliai – didesniems kiekiams, gyvatvorėms.
- Rankiniai pjūklai – storesnių šakų šalinimui.
Visi įrankiai prieš darbą turi būti dezinfekuojami, kad ligos neplistų tarp augalų.
Genėjimo būdai
- Šakos trumpinamos tik iki žalios dalies – ne iki pat sumedėjusio kamieno.
- Rekomenduojama nuimti ne daugiau nei trečdalį visos žalios masės per vieną sezoną.
- Venkite formuoti karštomis, saulėtomis dienomis, nes naujai atidengtos šakelės gali nudegti.
Klaidingi įsitikinimai ir dažniausios klaidos
Mitas apie radikalų atjauninimą
Skirtingai nei kai kurie kiti krūmai, tujos labai ribotai reaguoja į radikalų, intensyvų genėjimą iki „pliko karkaso“. Dėl tūjų biologijos, nupjovus iki seno, žalumos neturinčio „karkaso“, augalas jau dažniausiai nebepajėgia atžaliuoti. Todėl būtina paisyti rekomendacijos genėti tik žaliąsias šakeles – augimo zona yra tik čia.
Tujų „nepriežiūra“ geresniam augimui
Nors tujos iš prigimties yra gana nelepūs augalai, reguliarus, švelnus genėjimas skatina tankumą, apsaugo nuo ligų plitimo vidinėse vainiko dalyse ir išlaiko patrauklią formą.
Pagrindinės genėjimo taisyklės pagal tujų tipą
Vakarų tujos
Vienos populiariausių Lietuvoje rūšių. Tinkamiausias laikas formuoti – balandžio pabaiga ir gegužės pirmoji pusė. Jaunus augalus patariama formuoti tik minimaliai ir, jei įmanoma, rankomis, o ne aštriais pjūviais. Senesniems augalams galimas ir plonesnių šakų trumpinimas gyvatvorių žirklėmis.
Rytų tujos ir kitos veislės
Rytų tujų (Thuja orientalis) bei kitų įvairesnių rūšių formavimo gairės panašios: genėjimo laikas pavasarį–vasaros pradžioje, pašalinant tik žaliąsias, tankėjančias ar išlindusias ūglių viršūnes.
Rizikos, į kurias būtina atkreipti dėmesį
- Per vėlai rudenį atliktas genėjimas gali lemti šalčio pažeidimus ir nudžiūvimą.
- Per didelis ar radikalus genėjimas vienu metu – augalas susilpnėja, tampa pažeidžiamas ligoms ir kenkėjams.
- Nedizinfekuoti įrankiai didina infekcijų grėsmę.
Naudingi patarimai ir rekomendacijos
- Genėkite reguliarai – kasmet 1–3 kartus pagal poreikį ir augimo tipą.
- Laikykitės taisyklės – mažiau yra daugiau: nuimkite tik tiek žalios masės, kiek būtina.
- Genėti pasirinkite vėsią, apsiniaukusią dieną ar ankstų rytą/vakarą, kad sumažintumėte nudegimų riziką.
- Po genėjimo, ypač sausringomis vasaromis, palaistykite ir patręškite tujas, kad augalai greičiau atsistatytų.
- Nenupjaukite pagrindinio augalo kamieno ar daugiamečių negyvų šakų – nuo jų tujos nebeatžels.
Išvados
Tujų genėjimas – būtina, tačiau subtilumo ir žinių reikalaujanti procedūra. Pagrindinė sėkmės paslaptis – reguliarumas, tinkamai parinktas metas, taisyklinga technika ir saikas. Laikantis augalų biologiniams poreikiams pritaikytų gairių, jūsų tujos ne tik išlaikys dailią išvaizdą, bet ir bus sveikos, žalios bei gyvuos ilgai. Kilus abejonėms ar susidūrus su ligų požymiais, pravartu kreiptis į profesionalius sodininkus arba pasitarti su augalų apsaugos specialistais. Sėkmingo ir kruopštaus jūsų žaliųjų augintinių formavimo!
Mėgstanti stebėti gamtos ritmus ir užrašyti augalų paslaptis, ji kiekviename žolelės lapelyje mato istoriją, o kiekviename recepte – protėvių išmintį. Jos tekstuose susipina senolių žinios ir šiuolaikinė virtuvė, o skaitytojus žavi gebėjimas paprastus ingredientus paversti mažais kasdienybės stebuklais. Įkvėpta Lietuvos pievų, miškų ir daržų, ji dalijasi ne tik receptais, bet ir pagarba gamtai.
