Ieškodami dirvožemio gerinimo priemonių, dažniausiai sutiksite įvairius sodinimo mišinius, kuriuose sumaišytas kokybiškas dirvožemis su kompostu. Tokie mišiniai puikiai tinka naujai įrengiamoms pakeltoms lysvėms ar ilgaamžiams daugiamečiams augalams ir krūmams. Tačiau daugumoje daržų jau pakanka grunto – jiems reikalinga koncentruota organinė medžiaga, kitaip tariant, kompostas.
Dažniausiai siūlomos keturios komposto rūšys
Vejų ir sodų atliekų pagrindu pagamintas žaliųjų atliekų kompostas susiformuoja iš lapų ir nupjautos žolės, pasižymi lengva struktūra, panašia į durpes, ir įprastai kainuoja nedaug arba būna dalijamas nemokamai komunalinių atliekų aikštelėse. Kai kurios savivaldybės už tam tikrą mokestį pristato didesnį kiekį komposto tiesiai į namus. Apie tokias paslaugas informaciją teikia miestų ar rajonų administracija. Patarimų, kur gauti už dyką žaliųjų atliekų komposto, gali suteikti vietos sodininkų bendruomenės ar konsultuotis per vietines žemės ūkio tarnybas.
Šio tipo kompostas ypač naudingas molingam ar mažai organinių medžiagų turinčiam dirvožemiui. Nors žaliųjų atliekų kompostas efektyviai praturtina dirvą organika, maistingųjų medžiagų jame nėra daug, todėl tręšiant tokiu kompostu reiktų nepamiršti papildomų trąšų.
Sukompostuotas mėšlas paprastai yra gaunamas iš galvijų, arklių ar paukščių mėšlo, kuris maišomas su pjuvenomis, sodo atliekomis ar kitomis didelio anglies kiekio medžiagomis. Gaunamas gana sunkios, turtingos struktūros kompostas. Nedidelio kiekio užtenka net derlingam dirvožemiui. Toks kompostas aprūpina augalus reikšmingais elementais, todėl naudojant jį galima sumažinti trąšų normą iki pusės. Ekologiniuose ūkiuose mėšlo kompostą į dirvą dažniausiai įterpiama rudenį, kad iki sodinimo spėtų susiskaidyti bakterijos ir kitos patogeninės medžiagos. Sodo centruose parduodamas maišuose sukompostuotas mėšlas dažniausiai apdorotas, kad būtų sunaikintos bakterijos.
Grybų komposto gamybos pradžioje naudojamos šiaudai ir arklio, galvijų mėšlas arba augaliniai miltai, o kompostas bręsta esant aukštai temperatūrai. Kai kompostas atvėsta, į jį dedama grybo micelio, sukuriant tinkamas sąlygas valgomųjų pievagrybių augimui. Pasibaigus derliui, likęs substratas surenkamas ir parduodamas kaip kompostas. Atidarius maišą, grybinis kompostas gali būti nemalonaus kvapo, tačiau nemalonus kvapas greitai pradingsta. Šiame komposte yra įvairių augalams reikalingų maisto medžiagų, todėl naudojant jį, trąšų kiekį galima sumažinti apie trečdaliu.
Vermikompostas, kitaip vadinamas kirmėlių humusu, gaunamas iš mėšlo, maisto atliekų ir popieriaus, sodo atliekų ar kitų birias mases sudarančių komponentų. Visi šie komponentai perdirbami specialiai tam augintų raudonųjų sliekų. Prieš patekdami į prekybą, šio tipo kompostai dažnai sumaišomi su kokybišku dirvožemiu, tam kad pagerintų struktūrą ir sumažintų maisto medžiagų koncentraciją. Skirtingų gamintojų vermikomposto savybės gali būti nevienodos – svarbu laikytis gamintojo rekomenduojamų normų, nes per didelis kiekis gali pakenkti augalo šaknims ir sukelti druskų perteklių. Geriausia vermikompostą naudoti ruošiant lysves šakniniams augalams ar kaip papildomą tręšimą vasaros metu ilgo derėjimo daržovėms, tokioms kaip pomidorai ar paprikos. Taip pat šis kompostas tinkamas nuolat derančioms žemuogėms, ypač jei jos auginamos vazone.
Praktiškas, išradingas ir kruopštus vyras, kuris mėgsta viską pasidaryti pats. Nuo vaikystės domėjosi, kaip veikia įvairūs daiktai, o vėliau tai pavirto į aistrą statybai, interjerui ir inžinerijai. Po daugelio metų darbo statybų sektoriuje, jis nusprendė savo žiniomis pasidalinti su kitais – taip gimė jo tinklaraštis, kuriame aptaria viską: nuo grindų dangos pasirinkimo iki sodo tvarkymo patarimų.
