Planuojant sodo ar aplinkos dizainą, dažnas klausimas – ką sodinti šiaurinėje namo pusėje? Šioje namo pusėje tiesioginės saulės spinduliai pasiekia vos kelias valandas per dieną arba visai nepasirodo, todėl tinkamų augalų parinkimas tampa iššūkiu net ir patyrusiam sodininkui. Vis dėlto, net ir tokiomis sąlygomis galima sukurti įspūdingą, žaliuojantį ir žydintį plotą. Straipsnyje aptarsime, kokie augalai geriausiai tinka augti šiaurinėje pusėje, į kokius dirvožemio ir mikroklimato aspektus verta atkreipti dėmesį, bei pateiksime praktinių patarimų, kaip išradingai ir tvariai išnaudoti tamsesnes sodo ar kiemo vietas.
Kodėl šiaurinė pusė – iššūkis sodininkui?
Šiaurinė namo pusė gauna mažiau tiesioginių saulės spindulių nei bet kuri kita fasado kryptis, ypač Lietuvoje ir kitose vidutinio klimato zonose. Šios sritis tampa pavėsingomis, vėsesnėmis ir dažnai drėgnesnėmis vietomis. Tokiomis sąlygomis saulę mėgstantys dekoratyviniai augalai, daržo kultūros ar vaismedžiai auga prastai arba išvis nežydi ir nedera. Tačiau tam tikri augalai puikiai prisitaikė gyventi ir skleistis pavėsyje, o tinkamai pasirinkus rūšis galima pasiekti stulbinamų rezultatų.
Šiaurinės pusės sąlygos
- Pavėsis. Dauguma dienos valandų vieta būna šešėlyje arba daliniame pavėsyje, tiesioginė saulė čia pasirodo tik anksti ryte arba vėlai vakare.
- Aukštesnė oro bei dirvos drėgmė. Dėl mažesnio išgarinimo žemė čia lėčiau džiūsta, todėl būtina rinktis drėgmę toleruojančius augalus.
- Vėsesnė temperatūra. Pavėsingose vietose žiemos metu greičiau susidaro sniego dangos sukaustymas, pavasariais ilgiau išlieka vėsa.
- Mažiau besivystančių piktžolių. Dėl mažesnio apšviestumo daugelis prastai toleruoja pavėsius, todėl lengviau palaikyti tvarką.
Augalo pasirinkimo principai ir kriterijai
Norint gerai parinkti augalus šiaurinės namo pusės apželdinimui, rekomenduojama remtis šiais kriterijais:
- Pavėsio tolerancija. Augalai, natūraliai augantys po medžiais ar miško pakraščiuose, paprastai geriausiai prisitaikę gyventi šešėlyje.
- Dirvos sąlygos. Taip pat svarbu atsižvelgti į dirvos drėgmę, rūgštingumą, laidumą orui bei maistinių medžiagų kiekį.
- Žiedų ir lapijos dekoratyvumas. Kadangi žydėjimas šešėlingose vietose būna retesnis, patartina rinktis ir įspūdingą lapiją turinčius augalus.
- Aukštingumas ir ploto užpildymas. Verta kurti skirtingų aukščių ir tekstūrų sluoksnius, kurie pridės sodui gyvumo.
Geriausios augalų grupės šiaurinėje pusėje
Dengiamieji plyteliniai augalai
- Plautė (Pulmonaria). Pievinis, kompaktiškas augalas, kuris anksti pavasarį pasipuošia ryškiais mėlynais ar rožiniais žiedais ir dekoratyvia margais lapais.
- Lelijūnas (Hosta). Šie augalai žinomi dėl didelių, kontrastingų lapų, toleruoja tiek gilų pavėsį, tiek pusiau pavėsį. Aukštesnės veislės įspūdingai atrodo palei takus ar kampe.
- Širdžialapė dikija (Dicentra spectabilis). Pražysta anksti pavasarį, mėgsta purų, drėgną dirvožemį ir pavėsį.
- Šilokai (Sedum). Kai kurios veislės puikiai tinka pavėsinėms vietoms, ypač žemės kilimui.
Karpoti krūmai ir pavėsio medeliai
- Paprasčioji gebenė (Hedera helix). Nepamainoma vijoklinė rūšis, tinkanti sienoms, tvoriems, žemei dengti – nereikli ir ganėtinai atspari šalčiui.
- Papartis (Dryopteris, Athyrium). Klasikinis šešėlių augalas, klestintis drėgname humusingame dirvožemyje. Puikiai tinka švelniam fonui sukurti ir žemės padengimui.
- Kukmedis (Taxus baccata). Ilgaamžis, lėtai augantis spygliuotis, kuris puikiai formuojasi ir gali augti gana gilame pavėsyje.
- Rododendras (Rhododendron). Rūgštesnė dirva reikalinga, tačiau puikiai žydi net ir labai šešėlingose šiaurinėse vietose.
- Karpatinis erškėtis (Berberis). Kai kurios rūšys pakankamai gerai jaučiasi pavėsyje ir įneša ryškių spalvų dėl dekoratyvios lapijos.
Gėlės ir dekoratyviniai žoliniai augalai
- Kepurėtoji raktažolė (Primula). Anksti pavasarį žydintis augalas, mėgsta žemę, kurią mažiausiai veikia tiesioginė saulė.
- Šakotoji tulpė (Tulipa tarda) ir snieguolė (Galanthus nivalis). Šios svogūninės gėlės ima žydėti labai anksti, dar esant mažai žalumai.
- Astilbė (Astilbe). Pražysta vasaros viduryje, turi plunksninius žiedynus, mėgsta purų, šiek tiek rūgštoką ir drėgną dirvožemį.
- Vėdrynai (Ranunculus). Kai kurios vėdrynų rūšys toleruoja pavėsį, gražiai dera prie daugiamečių gėlių kompozicijų.
- Daugiametės žiemės (Vinca minor). Efektyvios žemės dangos augalas, žydi subtiliai, žaliuoja beveik visus metus.
Daržo ir dekoratyvūs augalai šiaurinėje pusėje
Valgomieji augalai
- Lapiniai žalumynai. Špinatai, lapiniai burokėliai ir kai kurios salotų veislės pakankamai gerai auga net pusiau šešėlyje, nes neištempia į šviesą ir ilgiau nesusidaro žiedynų.
- Laiškiniai česnakai (Allium schoenoprasum). Gerai jaučiasi vėsesnėse, šiek tiek šešėlingose vietose, greitai atželia pavasarį.
- Petražolės, krapai. Žinoma, gausesnis derlius būna šviesioje vietoje, bet šiaurinėje pusėje šios prieskoninės žolės taip pat vešliai auga.
- Rūgštynės (Rumex acetosa). Natūraliai auganti Lietuvos flora, mėgsta drėgnesnes ir pavėsingas vietas.
Nerekomenduojama sodinti
- Saulę mėgstančios daržovės, pavyzdžiui, pomidorai, agurkai, pupelės ar paprikos šiaurinėje pusėje prastai vystysis – jiems reikia bent 6–8 valandų tiesioginės saulės.
- Dauguma vaismedžių ir vaiskrūmių taip pat nepakenčia šešėlio.
Projektavimo ir priežiūros rekomendacijos
Dirvožemio ruoša ir tręšimas
Pavėsyje augantys augalai dažnai auga po brandžiais medžiais ar prie namo, todėl žemė gali būti išsekinta, kiek įmanoma sausesnė ar mažiau derlinga. Rekomenduojama:
- Pagerinti gruntą kompostu ar lapų žeme, išlaikyti purumą bei drėgmę.
- Palaikyti gerą mulčiavimą – padės išlaikyti dirvos drėgmę ir apribos piktžoles.
- Augalus laistyti saikingai, nes užsitvėręs vanduo gali lemti šaknų puvimą.
Tinkamas drėkinimas
Nors šiaurinėje pusėje žemė džiūsta lėčiau, sausų vasarų metu, ypač po stogais ar balkonais, dirva gali būti itin sausa. Svarbu stebėti drėgmės kiekį, bet vengti nuolatinio užmirkimo.
Augalų derinimas ir sluoksninis sodinimas
- Kombinuokite aukštesnius krūmus ar pavėsinius medelius su žemiau augančiais žoliniais ar kiliminiais augalais.
- Nevenkite spalvotų lapų ir įdomios faktūros augalų – tai kompensuos blankesnį žydėjimą.
- Įterpkite akmenų ar dekoratyvinių elementų, jie šešėlyje atrodo natūraliai ir sukuria tvarkingą foną.
Mituose apie šiaurinę pusę
- Mitų paneigimas: Dažnai manoma, kad šiaurinėje pusėje galima auginti tik nepretenzingą „žalią agoniją“, tačiau daugybė veislių žydi, turi įdomią lapiją ir kuria jaukią atmosferą.
- Augalų įvairovę šešėliui nuolat didina selekcininkai, todėl verta domėtis naujomis veislėmis, kurios toleruoja pavėsį.
- Tinkamai parinkti ir sukomponuoti augalai dažnai atrodo net įspūdingiau nei saulėtose vietose.
Įdomūs faktai ir patarimai
- Dauguma klasikinių „miško“ augalų natūraliai prisitaikę gyventi po medžių laja, todėl puikiai įsikurs ir jūsų šešėliniame sode.
- Spalvoti augalų lapai (geltoni, balti, melsvi) pavėsyje atrodo ryškiau – kontrastas su bendru žaliu fonu prasiskverbia geriau.
- Kruopščiai prižiūrėtas ir išradingai suplanuotas šiaurinės pusės gėlynas gali tapti malonios vėsos oaze karštą vasaros dieną.
- Vietovėse, kur žiemą kaupiasi sniegas ar ledas, patartina rinktis tvirtesnes ir šalčiui atsparias augalų veisles (pvz., kukmedžius, papartukus, kai kurias šilokų rūšis).
Išvados ir rekomendacijos
Šiaurinė namo pusė – ne problema, o galimybė sukurti išskirtinę žaliąją erdvę, pripildytą pavėsį mėgstančių augalų. Sėkmės raktas – atidi dirvos ir mikroklimato analizė, tinkamai parinkta augalų rūšinė sudėtis, sluoksniavimas ir nuoširdi priežiūra. Lietuvoje apstu gėlių, krūmų ir žolynų, kurie natūraliai prisitaikė pavėsingoms sąlygoms – nuo kvapnių gebenės kilimų iki ryškių astilbių ar lapuotų lelijūnų. Nebijokite eksperimentuoti, tačiau venkite sodinti saulę mėgstančius augalus ten, kur jiems tiesiog nepavyks išsiskleisti. Nuoseklus planavimas, natūralios gamtos stebėjimas ir tinkamų veislių pasirinkimas užtikrins, kad net ir mažiau saulėtą kiemo dalį sėkmingai paversite išskirtiniu sodo akcentu.
Mėgstanti stebėti gamtos ritmus ir užrašyti augalų paslaptis, ji kiekviename žolelės lapelyje mato istoriją, o kiekviename recepte – protėvių išmintį. Jos tekstuose susipina senolių žinios ir šiuolaikinė virtuvė, o skaitytojus žavi gebėjimas paprastus ingredientus paversti mažais kasdienybės stebuklais. Įkvėpta Lietuvos pievų, miškų ir daržų, ji dalijasi ne tik receptais, bet ir pagarba gamtai.
