Miltligė yra viena iš dažniausiai pasitaikančių augalų ligų, su kuria anksčiau ar vėliau susiduria kiekvienas gėlininkas ar sodininkas. Nepaisant to, kad visiškai apsaugotų rūšių beveik nėra, kai kurie augalai yra žymiai jautresni šiai grybelinei infekcijai nei kiti. Laimei, yra veiksmingų būdų miltligei sukontroliuoti ir sumažinti jos žalą.
Miltligės požymiai
Miltligė dažniausiai pasireiškia kaip balti ar pilkšvi, į dulkes panašūs ploteliai ant užkrėstų augalų lapų ir stiebų. Atsiradęs sluoksnis primena miltus ar pudrą. Nors liga gali paveikti įvairias augalų rūšis, kiekvieną atskirą augalą paprastai veikia tik tam tikra grybų rūšis, todėl užkrėsta augalo rūšis dažniausiai neužkrės kitų sodininkystės augalų.
- Ant lapų ir stiebų atsiranda balzganų ar pilkų dėmių.
- Lapai gali imti banguotis ar deformuotis.
- Sunkesniais atvejais lapai gelsta ir ima nukristi.
- Augalo augimas gali sulėtėti, mažėja žiedų ir vaisių derlius.
Miltligės priežastys
Ši grybelinė liga klesti ten, kur naktimis tvyro didesnė drėgmė, o dienos būna sausesnės – būtent tokios sąlygos dažnai pasitaiko pavasarį ir rudenį. Idealiausia temperatūra miltligei daugintis yra apie 21–27 °C. Grybų sporos lengvai pernešamos vėjo, vandens lašų bei įvairių vabzdžių, pavyzdžiui, amarų. Dalis sporų išgyvena žiemą augalų liekanose ar pumpuruose, todėl pavasarį liga gali atsinaujinti.
Miltligės gydymas
Nors veiksmingiausia būtų sunaikinti visus užkrėstus augalus, tai retai būna praktiška. Laimei, yra švelnesnių sprendimų, kurie padės sumažinti ligos plitimą:
- Pirmiausia pašalinkite ir sunaikinkite kuo daugiau užkrėstų augalų dalių – lapų ar stiebų.
- Naudokite specializuotus fungicidus su veikliosiomis medžiagomis, tokiomis kaip kalio bikarbonatas, siera, varis arba neemų aliejus.
- Galimi ir namų sprendimai: įvairūs mišiniai su kepimo soda ar pienu, jei jie naudojami nuolat ir tinkamai.
- Fungicidus rekomenduojama purkšti kas 7–14 dienų pagal instrukcijas – būtinai laikykitės tiek purškimo dažnio, tiek nurodytų laukimo tarpų.
Svarbu žinoti, kad fungicidai miltligės neišnaikins, bet gali sumažinti jos plitimą. Kepimo soda ypatingai efektyvi kaip prevencinė priemonė, kai ji maišoma su vandeniu bei nestipriu muilu be skalbiklių. Reikia pasidaryti bandomąjį purškimą ir įsitikinti, ar augalas nepatiria poveikio, ypač jei jis jau pradėjo vysti dėl sausros ar didelio karščio. Laistykite augalus prieš naudodami sodos mišinį, kad išvengtumėte nudegimų.
Kaip apsisaugoti nuo miltligės
- Rinkitės atsparesnes veisles, jei įmanoma.
- Venkite per tankaus sodinimo – oro cirkuliacija padeda išvengti infekcijos.
- Reguliariai šalinkite nuvytusius ar žuvusius augalus ir jų liekanas iš daržo.
- Laistykite prie šaknų, o ne ant lapų. Taip augalų paviršius išlieka sausas.
- Sodinkite augalus atvirose, saulėtose vietose – saulės šviesa stabdo grybo plitimą.
Kokius augalus dažniausiai puola miltligė
Miltlige dažnai suserga alyvos, obelys, filoksai, monardos, rožės, cukinijos, agurkai ir zinijos. Nors miltligė augalo nenunaikina akimirksniu, užsitęsusi infekcija jį nusilpnina, mažina atsparumą kitoms ligoms ir kenksmingiems vabzdžiams.
Profilaktines priemones ir gydymą verta taikyti ankstyvą rytą ar vakare. Šiuo metu saulė nėra intensyvi, o vabzdžių skaičius mažesnis. Tinkama prevencija ir švelnios gydymo priemonės padės išlaikyti jūsų augalus sveikus bei gausius visą sezoną.
Architektūros ir statybų entuziastė, rašanti apie interjero dizainą, namų statybos procesus ir aplinkos kūrimą. Jos tekstuose gausu praktinių patarimų, kaip susikurti estetišką, patogų ir funkcionalų būstą. Domisi inžineriniais sprendimais, tvaria statyba bei „Pasidaryk pats“ projektais, kurie leidžia išreikšti kūrybiškumą ir taupyti resursus.
