Fikusai (lot. Ficus) yra visame pasaulyje puikiai žinomi dekoratyviniai augalai, mėgiami tiek pradedančiųjų, tiek patyrusių augalų augintojų. Jie ne tik suteikia namams jaukumo ir žalumos, bet ir garsėja gebėjimu filtruoti orą, todėl prisideda prie sveikesnės aplinkos kūrimo. Fikusų gentis apima daugiau nei 800 rūšių, kurios skiriasi dydžiu, lapų forma, spalva bei priežiūros reikalavimais. Šiame straipsnyje aptarsime populiariausias fikusų rūšis, svarbiausius jų bruožus, auginimo patarimus ir dažniausiai pasitaikančius mitus apie šiuos augalus.
Fikusų genties apžvalga
Fikusų (Ficus) gentis priklauso murinių (Moraceae) šeimai. Jų natūralus paplitimo arealas labai platus – nuo tropikų iki subtropikų, tačiau dauguma fikusų rūšių kilusios iš Pietryčių Azijos, Indijos, Afrikos bei Australijos. Kai kurios rūšys auga kaip dideli medžiai ar krūmai lauke, o kitos puikiai prisitaikiusios augti patalpų sąlygomis.
Šie augalai pasižymi įvairiomis išvaizdos formomis: gali būti medžio, krūmo ar vijoklio tipo. Dažniausiai fikusai yra visžaliai augalai, tačiau yra ir lapus metančių rūšių. Fikusų genties atstovai garsėja gleivėtaisiais syvais, vadinamais lateksu, kuris padeda augalui apsisaugoti nuo kenkėjų ir ligų.
Populiariausios fikusų rūšys namuose
Fikusas benjaminas (Ficus benjamina)
Viena populiariausių fikusų rūšių tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Fikusas benjaminas dažnai auginamas dėl elegantiškų, blizgių žalių arba margų lapų. Šios rūšies augalas užauga 2–3 metrų aukščio, tačiau kambariuose dažnai būna mažesnis. Jis mėgsta šviesą, bet vengia tiesioginių saulės spindulių. Netinkamos augimo sąlygos (staigūs temperatūros pokyčiai, perlaistymas ar persodinimas) gali sukelti lapų kritimą, kuris yra vienas labiausiai išgąsdinančių šio augalo „kaprizų“.
Fikusas elastika (Ficus elastica)
Dar dažnai vadinamas kaučiukmedžiu, ši rūšis gerai žinoma kaip oro valymo augalas. Fikusas elastika pasižymi dideliais, ovaliais, tamsiai žaliais lapais. Šis fikusas yra atsparesnis kintančioms sąlygoms nei benjaminas, tačiau irgi nemėgsta per drėgnos žemės. Natūralioje aplinkoje gali užaugti net iki 30 metrų, o kambariuose paprastai neviršija 2–3 metrų.
Fikusas lyrata (Ficus lyrata)
Dar vadinamas „smuiko lapų fikusu“ (angl. fiddle leaf fig), pasižymi išskirtiniais, dideliais, banguoto paviršiaus lapais, primenančiais smuiko formą. Tai itin „madingas“ augalas interjeruose, mėgiamas dėl dekoratyvumo ir ryškaus charakterio. Fikusas lyrata reikalauja daugiau dėmesio, kadangi jautrus persodinimui, sausam orui, stiprioms oro srovėms. Geriausiai auga šviesioje, bet nuo tiesioginės saulės apsaugotoje vietoje.
Fikusas pumila (Ficus pumila)
Miniatiūrinė vijoklinė rūšis, dar vadinama „ropojančiu fikusu“. Ši rūšis idealiai tinka pakabinamoms gėlėms ar vertikalių paviršių apželdinimui. Fikusas pumila turi smulkius, skirtingos spalvos lapelius ir itin greitai plečiasi. Nors natūraliai plinta kaip vijoklis, kambaryje auginamas dažniausiai kaip kabančioji dekoratyvi gėlė, reikalaujanti daugiau drėgmės nei kitos fikusų rūšys.
Fikusas retusa (Ficus retusa)
Ši rūšis dažnai auginama kaip bonsai medis dėl kompaktiškos formos, tvirtų stiebų bei smulkių, blizgių žalių lapų. Fikusas retusa mėgsta pastovią temperatūrą, pakankamai šviesos ir reguliarų (bet ne gausų) laistymą. Šio fikuso karpymas ir formavimas leidžia augintojui sukurti įspūdingas augalų kompozicijas.
Fikusas religiosa (Ficus religiosa)
Dar žinomas kaip „šventasis fikusas“ (angl. sacred fig) ar bodhi medis. Ši rūšis ypatingai gerbiama budizme ir hinduizme, nes manoma, jog po šiuo medžiu Gautama Budha pasiekė nušvitimą. Paprastai auginamas šiltnamiuose ar labai šiltose patalpose, nes mėgsta daug šviesos ir karštį. Lapai – širdiški, su ištraukta viršūne.
Mažiau žinomos, bet patrauklios fikusų rūšys
Fikusas microcarpa
Dažnai painiojamas su retusa rūšimi, tačiau Ficus microcarpa pasižymi storesniu ir labiau banguotu kamienu, todėl labai tinka bonsai formavimui. Jis plačiai naudojamas viešuosiuose žaliosiose erdvėse, tačiau dėl lėtesnio augimo tinka ir namų viduje kaip nedidelis dekoratyvus augalas.
Fikusas rubiginosa
Ši rūšis išskirtinė dėl samanų atspalvio apatinės lapų dalies ir gebėjimo augti tiek lauke, tiek viduje. Rubiginosa dažnai renkasi augintojai, norintys augalo su neįprastos spalvos lapais ir stipriu įsišaknijimu.
Fikusas deltoidea
Pasižymi nedideliais apvaliais lapais, kartais su gelsvais taškeliais. Ši rūšis reikalauja daugiau oro drėgmės ir šviesos. Ji įdomi tiems, kas domisi fikusų įvairove ir nori kolekcionuoti retesnes fikusų rūšis.
Fikusų priežiūros ypatumai
Apšvietimas ir vieta
Dauguma fikusų mėgsta ryškią, išsklaidytą šviesą. Tiesioginiai saulės spinduliai gali pažeisti lapus, o visiškas apšvietimo trūkumas lėtina augimą, sukelia lapų kritimą. Verta vengti staigių temperatūros svyravimų ir skersvėjų, nes fikusai į tai reaguoja jautriai.
Laistymas ir drėgmė
Dauguma fikusų mėgsta, kad žemė būtų nuolat drėgna, bet ne permirkusi. Perlaistymas gali sukelti šaknų puvinį, todėl rekomenduojama laistyti tik tada, kai viršutinis grunto sluoksnis pradeda džiūti. Žiemą laistoma rečiau. Kai kurios rūšys, pvz., fikusas pumila, mėgsta didesnę oro drėgmę, tad verta retkarčiais apipurkšti lapus vandeniu.
Tręšimas ir persodinimas
Augimo sezono metu fikusai tręšiami kas 2–4 savaites universaliomis kambarinių augalų trąšomis. Persodinti į didesnį vazoną rekomenduojama kas 2–3 metus arba kai šaknys išauga iš vazono. Persodinant svarbu būti atsargiems – kai kurie fikusai jautrūs šaknų pažeidimams.
Dažniausios ligos ir kenkėjai
Fikusų augintojams dažniausiai tenka susidurti su miltlige, šaknų puviniu, kenkėjais, tokiais kaip voratinklinės erkutės, tripsai ir miltuotieji skydamariai. Ligų ir kenkėjų prevencijai svarbu palaikyti tinkamą drėgmės lygį, neperlaistyti, reguliariai apžiūrėti lapus ir, esant reikalui, naudoti ekologiškas ar specializuotas apsaugos priemones.
Mitai ir faktai apie fikusus
- Mitas: Fikusai itin nuodingi augintiniai ar vaikams.
- Faktas: Fikusai turi latekso, galinčio suerzinti jautrią odą ar gleivinę, tačiau nuodingumo jie neprilygsta stipriai toksiškiems augalams. Saugokite augalą nuo vaikų ir augintinių, venkite nuryti lapų ar kotelių.
- Mitas: Fikusai tinka tik patyrusiems augintojams.
- Faktas: Dauguma fikusų rūšių yra gana nereiklūs ir tinkami net pradedantiesiems, jei laikomasi minimalių priežiūros taisyklių.
- Mitas: Fikusas negali augti tamsiose patalpose.
- Faktas: Nors tiesa, jog daugelis fikusų mėgsta šviesą, kai kurios rūšys (pvz., Ficus elastica) gana gerai prisitaiko ir prie prastesnių apšvietimo sąlygų.
Patarimai ir rekomendacijos fikusų augintojams
- Rinkitės fikuso rūšį pagal turimą vietą, apšvietimo kiekį ir turimą laiko jam priežiūrai.
- Nepamirškite, kad dauguma fikusų netoleruoja staigių sąlygų pokyčių – pvz., persodinimo, temperatūros kaitos, perstatymo iš vienos vietos į kitą.
- Pastebėję masinį lapų kritimą, patikrinkite ar nebuvo pažeistos šaknys, nepakeista priežiūros sąlyga ar nesusidarė perteklius drėgmės.
- Kartais verta apgenėti šakas, ypač siekiant kompaktiškesnės augalo formos ar norint paskatinti naujų šakų augimą.
- Laikykitės higienos – nuvalykite lapus dulkių, kad augalas geriau kvėpuotų ir sparčiau augtų.
Apibendrinimas
Fikusų įvairovė leidžia kiekvienam augalų mylėtojui išsirinkti labiausiai tinkantį augalą pagal interjero stilių, turimą erdvę ir priežiūros galimybes. Nuo populiariųjų benjaminų ir kaučiukmedžių iki retesnių, bet ne mažiau įspūdingų rūšių, fikusai džiugina savybių įvairove ir pritaikomumu. Laikantis pagrindinių priežiūros taisyklių, šie augalai tampa ilgaamžiais kambario „žalumos“ akcentais, savo grožiu ir naudingomis savybėmis papildančiais kiekvienus namus. Renkantis fikusą, verta atsižvelgti į jo rūšinius poreikius ir pasirūpinti nuoseklia priežiūra – tuomet augalas džiugins daugelį metų.
Mėgstanti stebėti gamtos ritmus ir užrašyti augalų paslaptis, ji kiekviename žolelės lapelyje mato istoriją, o kiekviename recepte – protėvių išmintį. Jos tekstuose susipina senolių žinios ir šiuolaikinė virtuvė, o skaitytojus žavi gebėjimas paprastus ingredientus paversti mažais kasdienybės stebuklais. Įkvėpta Lietuvos pievų, miškų ir daržų, ji dalijasi ne tik receptais, bet ir pagarba gamtai.
