Net ir labiausiai patyrę sodininkai žino, kad kai kurios augalų rūšys gali tapti tikru iššūkiu. Kai kurios gėlės, pavyzdžiui, rožės ar petunijos, reikalauja reguliarios priežiūros ir nuolatinio dėmesio. Tačiau yra augalų, kuriuos sudėtinga sėkmingai auginti ne tik pradedantiesiems, bet ir patyrusiems žaliųjų rankų savininkams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ar žinių lygio.
Šie augalai stebina savo išvaizda, tačiau norintiems kurti nerūpestingą, mažai priežiūros reikalaujantį sodą, jie dažnai tampa daugiau galvos skausmu nei malonumu.
Sunkiai prižiūrimi augalai – kuo jie ypatingi?
Kiekvieno sodininko svajonė – sodas, kuris būtų ne tik gražus, bet ir lengvai prižiūrimas. Tačiau kai kurie augalai užburia savo žiedais ir kvapais, bet kartu reikalauja beveik nuolatinio dėmesio, ypatingų sąlygų ar net kelia pavojų aplinkiniams. Aptarkime pagrindinius augalus, kurie reikalauja išskirtinės priežiūros.
Gardenijos – įspūdinga, bet reikalaujanti dėmesio
Gardenijos žavi blizgančiais žaliais lapais bei svaiginančiais baltais žiedais, tačiau jų puoselėjimas tampa rimtu iššūkiu. Šie augalai netoleruoja nuolatinės drėgmės prie šaknų, bet be pastovaus laistymo gali nudžiūti. Per didelis tiesioginių saulės spindulių kiekis pažeidžia lapus, tačiau drėgmė ir šiluma – būtini faktoriai sėkmingam augimui.
Amoniakas (monkshood) – nuostabus, bet pavojingas
Vienas iš labiausiai išskirtinių augalų dėl savo neįprastų violetinių, mėlynų ar baltų žiedų, primenančių vienuolio gobtuvą. Tačiau šis augalas pasižymi itin dideliu toksiškumu ir kelia grėsmę ne tik gyvūnams, bet ir mažiems vaikams. Net ir neturint augintinių, būtina ypatinga priežiūra, patartina dirbti su pirštinėmis.
Drugelių krūmas – dekoratyvus grožis ar invazinis vargas?
Anksčiau šis augalas buvo itin populiarus dėl gebėjimo į sodą privilioti apdulkintojų. Tačiau drugelių krūmas gali sparčiai plisti ir tapti sunkiai suvaldomas. Be to, jis kelia ekosistemos grėsmę, tad dažnai rekomenduojama rinktis vietines, lengviau prižiūrimas alternatyvas, tokias kaip puriena ar pievinė šypsena.
Bambukas – augantis be ribų
Bambukus galima skirstyti į dvi pagrindines grupes: krūminių bambukų ir šliaužiančių bambukų. Pastarieji, ypatingai auksinis bambukas, sparčiai plečiasi po žeme ir gali tapti nevaldomi. Jei visgi norite auginti bambuką, saugiau rinktis krūmines rūšis arba sodinti šliaužiančius bambukus tik ribotose vietose, pavyzdžiui, vazonuose ar su grunto barjerais.
Visterija – žiedų kaskados ir invazijos pavojus
Pavasaris be kininių ar japoninių visterijų dažnam atrodo neįsivaizduojamas – įspūdingi violetiniai ar balti žiedynai suteikia sodams privatumą ir išskirtinį vaizdą. Visgi ši rūšis kai kuriuose regionuose yra invazinė, sunkiai valdoma ir gali nustelbti kitus augalus. Vietinės visterijos yra saugesnis pasirinkimas norint išvengti nepageidaujamų problemų.
Gebenių pavojai
Angliška gebenė taip pat dažnai sodinama kaip dekoratyvinė danga šešėlingose vietose, tačiau ši vijoklinė rūšis gali labai greitai užgožti kitas mažesnes gėles bei pakenkti namų konstrukcijoms dėl itin stiprių šaknų. Ieškantiems tamsesnėms vietoms tinkamos dangos ar vijoklio, verta rinktis vietinius variantus – putoklę, laukinį imbierą ar rūkantį pipirą.
Oleandras – grožis, keliantis riziką
Kaip ir amoniakas, oleandras išsiskiria dideliu nuodingumu. Jis pavojingas tiek gyvūnams, tiek vaikams, o net deginant jo šakas išsiskiria kenksmingos medžiagos. Prie šio augalo būtina dirbti tik dėvint apsaugines priemones. Vietoj šios rūšies galima rinktis saugesnius bei panašių žiedų augalus, pavyzdžiui, dykumų gluosnį ar žemiau augančią fiokso rūšį.
Mėsėdžiai augalai – išskirtinumas ir iššūkiai
Veneros musėkautai, ąsočiai, saulašarės dažnai laikomos kambariuose, tačiau kartais gundoma jas perkelti į lauko gėlynus norint sumažinti vabzdžių kiekį. Vis dėlto, mėsėdžiams augalams būtinas ypač drėgnas dirvožemis, daug šviesos bei apsauga nuo mineralinių trąšų, druskų ar net paprasto vandentiekio vandens.
Azalijos – priklauso nuo vietos
Nors kai kurie sodininkai puikiai augina azalijas, jei tinkamos sąlygos nesuteikiamos, jos greitai praranda išvaizdą. Rūgštinis dirvožemis čia privalomas, taip pat svarbu atsargiai genėti, kad neatsirastų šaknų puvinio ar miltligės, ypač blogai ventiliuojamose zonose. Net ir trumpas aplaidumas gali paversti vešlų krūmą į išsausėjusių šakų krūvą.
Kamėlijos – žiedai su reikalavimais
Kaip ir azalijos, kamėlijos gali būti įspūdingos tik tinkamose augimo sąlygose. Jos bijo tiesioginių saulės spindulių, nėra atsparios šalnoms ir reikalauja pastovaus drėgmės kiekio. Mėgsta šiek tiek rūgštinį dirvožemį, o nepakankamas rūpestis jas silpnina ir daro jautrias įvairioms kenkėjoms.
Vasabis – ieško išskirtinių sąlygų
Vasabis reti sodinamas tik dėl išvaizdos, nors dideliais, įspūdingais lapais puošia pavėsingus gėlynus. Dažniausiai auginamas dėl valgomų stiebų, iš kurių gaminama prieskoninė pasta. Vis dėlto, šiam augalui būtinas itin nuolat drėgnas dirvožemis ir itin siauras tinkamos temperatūros intervalas – jis vegetuoja tik tokiuose regionuose, kur temperatūra laikosi tarp 7 ir 24 laipsnių.
Renkantis augalus savo sodui, verta atidžiai įsigilinti ne tik į jų grožį, bet ir į priežiūros poreikius, galimą pavojų aplinkai ar šeimai. Kruopščiai apsvarstykite, ar tikrai norite skirti daug laiko ir pastangų – galbūt rasite alternatyvų, kurios bus ir saugesnės, ir lengviau auginamos.
