Sumedėję sumakai – tai augalai, stebinantys ne tik ryškiais lapais ir vaisiais, bet ir gebėjimu paremti ekosistemą, o kai kurios rūšys dar ir turi naudingų savybių. Nors jie kilę iš įvairių pasaulio regionų, Šiaurės Amerikoje auga apie 35 skirtingos rūšys iš Rhus genties, priklausančios anakardinių šeimai, kaip ir anakardžiai, pistacijos ar mangai. Europoje, Afrikoje ir Azijoje paplitusios kitos sumakų rūšys, kai kurios iš jų taip pat naudojamos landšaftuose.
Sumakai puošia aplinką ne tik dėl įspūdingų žiedynų vasarą, bet ir dėl dekoratyvių raudonų uogų, kurios išsilaiko net žiemą. Dėl antioksidacinių ir priešuždegiminių medžiagų uogos vertinamos ir įvairiuose mišiniuose ar prieskoniuose. Įdomu ir tai, kad šių augalų lapai rudenį nusidažo kaitriomis oranžinėmis, geltonomis ar raudonomis spalvomis, suteikdami sodui spalvų šventę.
Kaip atpažinti sumaką
Sumakai – tai dažniausiai krūmai ar nedideli medeliai. Dauguma jų išsiskiria sudėtiniais, plunksniškais lapais, nors kai kurios rūšys turi ir paprastus ar su tris lapelius lapus. Yra tiek amžinai žaliuojančių, tiek lapus metančių rūšių. Daugelis sumakų greitai plinta, išleisdami atžalų, todėl vos per kelerius metus gali susiformuoti ištisi krūmynai.
Šie augalai mėgiami dėl puošnių vaisių, kurie yra svarbus paukščių maisto šaltinis, taip pat dėl dekoratyvių rudens spalvų. Jie nelepūs žemei ar apšvietimui ir prisitaiko prie įvairių sąlygų, tačiau labiausiai veši saulėtoje, vidutiniškai ar prastai derlingoje dirvoje. Kai kurios rūšys gali tapti agresyvios ir nekontroliuojamai plisti – tai reikia įvertinti planuojant sodinti savo kieme.
Prašome būti atsargiems – šiuolaikinėje sistematikoje yra sumakų rūšių, kurios anksčiau priklausė šiai genčiai, o dabar atskirtos į kitą gentį ir žinomos kaip nuodingieji sumakai ar nuodingosios gebenės.
Dažniausios sumakų rūšys
-
Lygialapis sumakas
Lygialapis sumakas dažnas atvirose pievose, lengvai užvaldo naujas teritorijas per atžalas ir sudaro tankius sąžalynus. Šio sumako žievė nuo kitų skiriasi tuo, kad yra lygi, be aksominio apnašo. Lapų plokštelės tamsiai žalios, blizgios, sudarytos iš 11–31 lapelio. Rudenį šis augalas akį traukia oranžiniais arba ryškiai raudonais atspalviais. Dažniausiai jis sodinamas šlaitams stabilizuoti ir dideliems plotams apželdinti, nes linkęs sparčiai plisti.
-
Briedžialapis sumakas
Briedžialapis sumakas išsiskiria ryškiai rudais šakų plaukeliais, primenančiais elnio ragus. Šis krūmas, kartais užaugantis iki medelio, turi dideles plunksniškas lapų plokšteles su dantytais kraštais, kurių kiekvienoje – 11–31 lapelis. Tai dvilytis augalas, t. y. atskiri augalai būna tik su vyriškomis ar tik su moteriškomis dalimis. Patelės brandina stambias, ryškiai raudonas vaisių kekes, kurios laikosi net ir žiemą. Rekomenduojama šią rūšį sodinti ten, kur užtenka vietos plisti, nes augalas be priežiūros gali dominuoti aplinkoje.
-
Sparnalapis sumakas
Sparnalapis, dar vadinamas liepsnalapiu sumaku – tai daugiašakis, nedidelis krūmas arba medis, mėgstantis sausas vietas. Jis sudaro didelius sąžalynus, lapai dideli, sudaryti iš 9–21 nedantyto, blizgančio lapelio. Rudenį jų spalva tampa ryški raudona. Tinka sodinti ten, kur reikia natūralaus želdinio – mažuose vejoje ar sode jis gali per greitai užvaldyti erdvę.
-
Kvapusis sumakas
Kvapusis, arba saldusis sumakas auga žemais, tankiais krūmais. Lapai trifolijiniai, vidutinio žalsvumo, o rudenį įgauna oranžinių, raudonų, net purpurinių pustonių. Susmulkinti lapai ir šakelės išskiria malonų aromatą. Šis augalas tinka šlaitams sutvirtinti, prastesnėms žemėms želdinti ar gyvatvorėms formuoti. Patelių augalai užmezga dekoratyvių raudonų uogų, kurios patrauklios paukščiams ir kitai gyvūnijai.
-
Skeltalapis arba taninis sumakas
Šio sumako džiovinti vaisiai naudojami kaip prieskoniai, o lapai ir žievė pasitelkiami odų apdorojimo procesuose. Iš įvairių augalo dalių gaunama dažų. Skeltalapis sumakas žavi ryškiai raudona lapija bei uogų kekėmis rudenį. Jis lengvai plinta išleidžiant atžalų.
-
Visžalis sumakas
Visžalis sumakas išsiskiria blizgiais, žalsvai rausvais lapais ankstyvą pavasarį, kurie vasarą tampa šviesiai žali, vėliau įgauna tamsiai marškinėlių atspalvį. Žiedynai – žalsvi ar balti, iš kurių vėliau susiformuoja raudonos uogos. Šis vikrus augalas sparčiai auga, atsparus sausrai bei dažniausiai ligoms ir kenkėjams. Dažnai pasodinamas kaip tanki gyvatvorė ar ekranas, tačiau galima formuoti ir į medį.
-
Citrininis uogakrūmis
Citrininis sumakas iš kitų išsiskiria tuo, kad turi paprastus, storus, vaškinės tekstūros lapus. Raudonosios uogos rūgščios, dažnai naudojamos kaip priedas gėrimams ar vilioja gyvūnus. Jis puikiai dera sausose vietose, yra lėto augimo, todėl nekontroliuojamai neplinta ir pasižymi atsparumu ugniai.
-
Smulkialapis arba dykuminis sumakas
Dykuminis sumakas – daugiašakis krūmas, turintis nedidelius, tvirtus, odiškus lapelius. Šiam sumakui būdingi balti žiedai, kurie išsiskleidžia prieš pasirodant lapams, o iš jų subręsta oranžinės-raudonos uogos. Rudenį lapija nusidažo šviesiai purpuriniais ar rožiniais tonais – puošniai atrodo kaip soliterinis augalas ar gyvatvorė. Šis sumakas taip pat svarbus bičių ir kitų apdulkintojų populiacijų palaikymui.
-
Miso sumakas
Misiūninis, arba netikrasis nuodingasis sumakas – retas, smulkus krūmas, išskirtinis itin plaukuotomis šakelėmis. Tai nykstanti rūšis, pasižyminti dvilytumu: patelės užaugina baltus ar gelsvai žalius žiedus, kurie virsta raudonais vaisiais. Mažai paplitęs sodininkystėje.
-
Prerijų sumakas
Prerijų sumakas (kartais vadinamas liepsnalapiu) – krūmas su 13–17 lygiakraščiais lapeliais. Per žydėjimą pasirodo balti ar žalsvi žiedynai, vėliau susiformuoja tamsiai raudoni vaisiai, mėgstami paukščių. Rudenį džiugina raudona ar oranžine lapija.
-
Šunkvapas sumakas
Ši rūšis turi trifolijinius lapus ir išsiskiria stipriu kvapu, kai sumalami lapai. Šunkvapas sumakas dažnai naudojamas kaip vėjų užtvara, erozijos kontrolei ar rudens spalvomis puošiamoms gyvatvorėms. Kai kuriomis aplinkybėmis gali laisvai plisti ir netgi tapti invazinis.
-
Saldusis, arba cukrinis sumakas
Saldžiųjų sumakų lapai stambūs, blizgantys ir stori. Baltų žiedų kekės virsta lipniomis, raudonomis uogomis. Nors formuojamas kaip dekoratyvinis krūmas ar tankus masyvas šlaitui ar plotui uždengti, kai kuriems žmonėms šios rūšies augalai gali sukelti jautrumo reakcijas, primenančias nuodingųjų augalų efektą.
Sumakų privalumai ir ypatybės
Sumakai ne tik papuošia kraštovaizdį ryškiomis spalvomis, bet ir duoda naudos ekosistemai. Šių augalų žiedai pritraukia gausybę bičių ir kitų apdulkintojų – jei siekiate sukurti bičių arba drugelių draugišką aplinką, sumakai bus puikus pasirinkimas. Uogomis minta ne tik paukščiai, bet ir kiti laukiniai gyvūnai, o tirštas šakų tinklas puikiai apsaugo smulkius gyvūnus.
Vaisiai pasižymi ryškiu, rūgščiu skoniu, nors nėra saldūs. Jie naudojami, pavyzdžiui, Artimųjų Rytų prieskonių mišiniuose. Kai kurios sumakų rūšys, ypač stambialapiai, gali būti supainioti su dangaus medžiu, tačiau sumakai pražysta stačiais, kūgio formos žiedynais, vėliau virstančiais raudonomis uogomis. O pavojingą nuodingąjį sumaką iš kitų atskirti gana nesudėtinga – jis brandina baltas uogas, o jo lapai trumpesni ir lygesni nei nepavojingų rūšių.
Sumakai prasmingai dera žmogaus gyvenamoje aplinkoje – jie džiugina akį, padeda laukinei faunai ir prisideda prie geresnės aplinkos sveikatos. Nesvarbu, ar pasirenkate ryškų rudenį, ar ieškote naudingo dekoratyvinio augalo, sumakai atskleis savo vertę jūsų kraštovaizdyje.
