Rudenį sodas ir aplinkiniai želdiniai gali atrodyti ypač įspūdingai. Lapus metantys medžiai tuo metu nusidažo geltona, oranžine, raudona ar net purpurine spalva. Kai kurie jų gražūs ne tik dėl rudens spalvų. Juos verta rinktis ir dėl žievės, vaisių ar atsparumo sudėtingoms augimo sąlygoms.
Medžiai, kurie rudenį sukuria ryškiausią vaizdą
Šie augalai dažnai sodinami ten, kur norisi daugiau spalvų ir jaukumo. Vieni tinka didesniam sklypui, kiti puikiai jaučiasi prie gatvės ar kieme.
Raudonasis ąžuolas
Raudonasis ąžuolas natūraliai auga Šiaurės Amerikoje, dažnai šlaituose. Tai vienas iš dekoratyviausių ąžuolų, vertinamas dėl ryškaus rudens vaizdo. Rudenį jo lapai parausta ir prieš žiemą nukrenta.
Šis medis naudingas ir gamtai. Jo vaisiais minta voverės, elniai ir paukščiai. Raudonasis ąžuolas pakelia sausrą, oro taršą ir kitus įprastus miesto sąlygų iššūkius. Laikui bėgant jis gali užaugti iki maždaug 21 metro aukščio ir pločio.
Geltonžiedė gledičija ‘Sunburst’
Įprasta gledičija rudenį pagelsta, tačiau ši veislė išsiskiria dar įdomesniu spalvų deriniu. Jos lapuose geltoną toną papildo žalsvi atspalviai. Pavasarį lapija būna aukso geltonumo, vasarą patamsėja iki sodriai žalios, o rudenį vėl tampa šviesiai auksinė.
Šis medis tinka miesto aplinkai. Jis pakelia sausrą, kelių druskas ir taršą. Dar vienas privalumas yra tai, kad jis neturi spyglių ir nesubrandina sėklų. Užauga maždaug iki 12 metrų.
Upinė beržas
Upinė beržo rūšis rudenį taip pat graži, tačiau didžiausią įspūdį palieka kita savybė. Tai žievė, kuri lupasi plonomis juostelėmis ir suteikia medžiui išskirtinumo visais metų laikais. Toks vaizdas įdomus ir žiemą, ir pavasarį, ir vasarą.
Šis medis mėgsta drėgnesnes vietas ir geriau nei daugelis kitų augalų pakelia šlapesnį gruntą. Paprastai užauga nuo 9 iki 18 metrų. Soduose ir želdynuose dažnai naudojami ir kiti beržai. Popierinis beržas turi baltą žievę, geltonasis beržas išsiskiria auksiniu atspalviu, o kai kurios veislės yra svyrančios formos. Visi jie rudenį nusidažo geltonai.
Juodasis tupelas
Juodasis tupelas vertinamas ne tik dėl ryškiai raudonų rudens lapų. Šis medis gali užaugti iki 24 metrų. Jis gerai jaučiasi drėgnoje dirvoje ir prisitaiko net prie užmirkusių vietų.
Jo vaisiais mielai maitinasi paukščiai. Lapai turi blizgesio, todėl spalvos atrodo dar sodresnės. Jei norisi išraiškingo rudens vaizdo, verta rinktis svyrančio augimo formą turinčią veislę.
Saldusis klevas
Klevai dažnai laikomi ryškiausiais rudens medžiais. Jų spalvos gali būti geltonos, raudonos, oranžinės ar tamsiai bordo. Vieno medžio atspalvis kasmet gali kisti, todėl rudens vaizdas ne visada būna toks pat.
Saldusis klevas turi ir kitą svarbų privalumą. Iš jo sulos gaminamas klevų sirupas. Šis medis auga lėtai ir pasiekia nuo 12 iki 37 metrų aukštį. Dėl didelių lapų jis tinka kaip pavėsį teikiantis medis kiemui ar gatvei.
Japoninis klevas
Daugelis japoninių klevų veislių gražiai atrodo ne tik rudenį, bet ir kitais metų laikais. Įprastai jie užauga iki 5 ar 8 metrų, nors yra ir žemaūgių formų. Tarp jų išsiskiria svyranti veislė ‘Crimson Queen’.
Japoninio klevo lapai smulkiai skiautėti, todėl iš arti atrodo ypač dekoratyviai. Šis medis dažnai pasirenkamas japoniško stiliaus sodams ir bonsų mėgėjų. Jis suteikia aplinkai ir tekstūros, ir spalvos.
Šeriuotasis hikorijus
Keli hikorijų tipai rudenį nusidažo šiltomis gelsvai rudomis spalvomis. Tačiau šeriuotasis hikorijus patrauklus dar ir dėl žievės. Ji lupasi ilgomis juostomis, todėl medis įdomiai atrodo net žiemą.
Ši rūšis subrandina valgomuosius riešutus. Mediena tinka tiek mėsai rūkyti, tiek baldams. Medis gali užaugti iki 21 ar 27 metrų ir suteikia daug pavėsio.
Bukas
Bukai ir šeriuotasis hikorijus turi keletą bendrų savybių. Abu pasižymi gražia rudens lapija, dekoratyvia žieve ir valgomu derliumi. Vis dėlto bukai turi dvi stiprias savybes, kurios ypač svarbios rudenį.
Jie spalvą pakeičia vėliau nei daugelis kitų medžių. Be to, jų lapai ant šakų išsilaiko ilgiau. Amerikinis ir europinis bukas turi pilkšvą žievę, kuri gražiai atrodo ir žiemą. Yra ir margalapė veislė, kurios lapai įdomūs visą šiltąjį sezoną. Priklausomai nuo rūšies, bukai užauga nuo 6 iki 24 metrų.
Amerikinė styrakė
Amerikinė styrakė gali būti tikrai įspūdinga, kai jai tinka augimo sąlygos. Tada jos rudens lapai nusidažo ne viena, o keliomis spalvomis. Matyti galima raudoną, oranžinę, violetinę, auksinę, geltoną ir žalią.
Ne visuomet kiekvienas sezonas būna toks pat ryškus. Tačiau kai spalvos pasiseka, medis tampa tikra sodo puošmena. Jo vaisiai, primenantys kamuoliukus, dažnai naudojami vainikams ir įvairiems rankdarbiams. Medis paprastai užauga iki 18 ar 24 metrų ir turi plačius lapus, kurie puikiai meta pavėsį.
Purpurinė smėlinė vyšnia
Šis krūmas dažnai formuojamas kaip nedidelis medis. Pavadinimas jam tinka labai tiksliai. Per vasarą jo lapai išlieka rausvai purpuriniai.
Pavasarį pasirodo šviesiai rožiniai ar balti žiedai, o vasaros pabaigoje subręsta tamsūs vaisiai, kuriuos mėgsta paukščiai. Rudenį lapai įgauna žalsvai bronzinį atspalvį. Tai augalas, kuris dekoratyvus beveik visus metus, nors jo gyvenimo trukmė paprastai nėra ilga.
Šermukšninis sedulas
Šermukšninių sedulų gentyje yra keli labai skirtingi augalai. Vieni žavi žiedais pavasarį, kiti ryškiais stiebais žiemą. Rudenį jų lapai taip pat nepraslysta nepastebėti.
Spalvos gali svyruoti nuo oranžinės iki rausvai purpurinės. Kaip ir kai kurie kiti medžiai, sedulai subrandina vaisius, kuriais minta laukiniai paukščiai. Priklausomai nuo rūšies ir veislės, jie gali būti nuo žemaūgių krūmų iki mažų medžių, užaugančių iki maždaug 8 metrų.
Sumakas
Sode dažniausiai sodinamos dvi sumako rūšys. Tai lygusis sumakas ir raguotasis sumakas. Abi formos nėra nuodingos ir užauga maždaug iki 3 ar 5 metrų.
Šie augalai vertinami dėl labai ryškios rudens lapijos ir nesudėtingos priežiūros. Jie naudoti ir virtuvėje, ir šlaitams tvirtinti, ir nuo vėjo saugančioms juostoms kurti. Uogomis minta ir paukščiai. Lygusis sumakas auga greitai, todėl be priežiūros gali plisti agresyviai.
Drebulė
Drebulės rudens spalvos dažnai siejamos su vakarų kraštovaizdžiu. Jų lapai auksuoja, bet dar labiau įsimena jų judėjimas vėjyje. Lapai virpa net nuo menkiausio gūsio, todėl medis atrodo gyvas ir lengvas.
Šis judėjimas suteikia sodui papildomo žaismo. Drebulės taip pat turi šviesią, lygią žievę, kuri išlieka graži visus metus. Subrendęs medis paprastai užauga iki 12 ar 15 metrų.
Kaip pasirinkti tinkamą medį savo sklypui
Renkantis medį svarbu ne tik rudens spalva. Reikia įvertinti ir augimo vietą, dirvos drėgmę, galutinį dydį. Vieni medžiai tinka dideliam kiemui, kiti labiau pritaikyti mažesniems plotams.
- Jei reikia sausrą pakeliančio medžio, verta rinktis raudonąjį ąžuolą ar gledičiją.
- Drėgnoms vietoms tinka upinė beržas arba juodasis tupelas.
- Norint daug spalvų visais metų laikais, pravartu žiūrėti į japoninį klevą ar purpurinę smėlinę vyšnią.
- Jei svarbi žievė žiemą, išsiskiria bukas, beržas ir šeriuotasis hikorijus.
- Mažesniam sklypui labiau tiks žemesnės formos, pavyzdžiui, kai kurios sedulų ar klevų veislės.
Ruduo gali tapti įspūdingiausiu metų laiku, jei kieme augs tinkamas medis. Vieni jų džiugina trumpu, bet labai ryškiu spalvų pliūpsniu. Kiti patrauklūs ištisus metus, nes graži jų žievė, vaisiai ar augimo forma. Būtent tokie augalai dažnai tampa tikra sodo puošmena.

