Ar ne būtų nuostabu, jei kiekviename sode galėtume rasti derlingą, purus, vandeniui laidų dirvožemį? Deja, realybėje dirvožemis ne visada būna idealus augalams. Tačiau net ir prastose sąlygose, galima pasirinkti augalų, kurie ne tik ištvers, bet ir puikiai vešės. Šiame sąraše rasite net 15 rūšių, kurios puikiai tinka ne pačiai geriausiai žemei. Tarp jų tikrai atraste savo sodo favoritus.
Augalai nepalankioms dirvoms
- Rudeniniai astriai – Yra daugybė astrių rūšių, kurios rudenį suteikia sodui spalvų. Šie daugiametės gėlės gerai prisitaiko prie molio ar kitų sunkesnių ir mažiau derlingų dirvų. Po žydėjimo rekomenduojama stiebus nupjauti beveik prie pat žemės – tai paskatins naujų ūglių formavimąsi. Astriams svarbu užtikrinti pakankamą atstumą tarpusavyje, kad būtų gera oro cirkuliacija ir mažėtų lapų ligų rizika.
- Monardos (bitkrėslė) – Šis augalas žydi kvapniais žiedais įvairiomis spalvomis nuo pavasario iki vasaros. Jam nebaisios nederlingos ar molingos dirvos. Dera žinoti, kad monardos mėgsta plisti sėklomis ir šakniastiebiais, todėl nuplėšus peržydėjusias galvutes galima apriboti jų plėtrą. Be to, šio augalo nemėgsta triušiai ir stirnos.
- Dekoratyviniai krūmai drugiams pritraukti – Šių krūmų gentyje daugiau nei šimtas rūšių, visos jos gausiai žydi ir vilioja drugelius. Galima rinktis visžalius ar lapus metančius variantus – pirmieji labiau tinkami šiltesniems kraštams.
- Pienės giminaitė drugeliams – Pievinis snaputis natūraliai auga sausose, atvirose ir akmenuotose pievose. Šis daugiametis augalas lengvai auginamas iš sėklų, tačiau persodinti jį sunku dėl gilios centrinės šaknies. Po pasodinimo, žiedų galima tikėtis tik po kelerių metų, bet augalas puikiai įsitvirtina ir veši nedidelėje priežiūroje.
- Sauluotės – Šios populiarios daugiametės gėlės mėgsta sausas, prastai ūkinamas pievas bei įvairius dirvožemius – nuo molio iki smėlio. Žiedai, primenantys ramunes, pasirodo vasaros pradžioje. Jos auga kupstais, kuriuos galima dauginti dalijimu pavasarį. Jei norite ilgiau mėgautis žiedais, verta nuskinti nužydėjusias galvas.
- Katinmėtos – Katinmėtės džiugina mėlynais arba violetiniais žiedais ir dekoratyviais lapais. Įsikūrusios jos tampa atsparios sausrai ir gerai auga pačiomis įvairiausiomis sąlygomis. Po pirmo žydėjimo perkirpkite peržydėjusias vietas, taip paskatinsite naujus žiedus.
- Dienžiedės – Nors kiekvienas žiedas pražysta tik vienai dienai, šie augalai pasižymi ilgu ir gausiu žydėjimu. Jie auga kupstais, išskleisdami ilgus lapus ir žiedinius stiebus. Laikui bėgant išvestos daugybė rūšių – nuo senovinių oranžinių iki ryškiaspalvių naujovių. Puikiai atrodo sodinamos didesnėmis grupėmis.
- Auksarūtės – Gamtoje dažnos pakelėse, tačiau puikiai tiks ir į sodą, nes žydi ryškiai geltonais žiedais nuo liepos iki rudens. Jei nuolat šalinsite nužydėjusius žiedus, augalas sužydės dar kartą. Ši rūšis nereikli – toleruoja sausras, molį, nederlingą žemę ir greitai plinta sėklomis bei šakniastiebiais.
- Levandos – Angliškos levandos mėgsta sausą, skurdų ir akmenuotą dirvožemį, tačiau nemėgsta užmirkusių arba sunkių molinių žemių. Žydi vasarą, išskiria malonų aromatą, tinka ir džiovinimui. Norėdami išlaikyti sveiką kerą, kasmet jį trumpinkite ir pašalinkite peržydėjusius stiebus.
- Rozmarinas – Šis prieskoninis augalas tinka ne tik virtuvei – darželyje jis džiugins aromatingais lapais ir mažais mėlynais, violetiniais ar baltais žiedais. Rozmarinas mėgsta šiek tiek prastesnę žemę ir minimalų rūpestį. Po žydėjimo tikslingas stiprus genėjimas, kuris paskatins vešlią lapiją. Žiedai džiugina bites, drugelius, o sėklomis maitintis mėgsta kai kurie paukščiai.
- Šaroninės rožės – Greitai augantis didelis krūmas, puikiai prisitaikantis ir atleisdamas net užmirstą priežiūrą. Jei pavasarį nugenėsite šakas, pagerės žiedų kokybė ir gausa. Žydi įspūdingais dideliais žiedais, kuriuos pamėgę bičių, drugelių ir kolibrinių paukščių atstovai.
- Plokšteniai – Šioje daugiamečių sukulentų gentyje daugiau kaip 300 rūšių, pasižyminčių mėsingais, plokščiais ar apvaliais lapais. Jiems tinka net labai skurdus dirvožemis, augalai auga žemi bei kompaktiški, greitai plinta. Plokšteniai puikiai atrodo alpinariumuose, ant šlaitų ir naudojami kaip žemę dengianti danga. Daguma rūšių atsparios šalčiui.
- Spirėjos – Šios krūminės gėlės garsėja ne tik išraiškinga lapija, bet ir itin gausiu žydėjimu. Kiekviena rūšis išsiskiria savybėmis: vienos stebina gausia balta žiedų „širma“, kitos – ryškiai gelsvais ar kitokios spalvos lapais. Priežiūra paprasta – svarbiausia tinkamas formavimo genėjimas.
- Viburnai – Šiose gentyje rasite tiek žemus, tiek beveik medžio dydį siekiančius augalus, kuriuos galima sėkmingai auginti ir vargingesnėje žemėje. Sodinant daugiau vyriškų ir moteriškų augalų galima džiaugtis gausiomis žiedų ir uogų puokštėmis žiemą. Viburnai tinka gyvatvorėms, kaip pamatiniai ar natūralias tvoras kuriantys augalai.
- Kraujažolės – Viena iš paprasčiausių auginti gėlių, kuri toleruoja sausras, geriausiai auga saulėtoje vietoje ir nereikalauja didelio tręšimo. Jos žiedynai esti plokšti, o nuskynus peržydėjusius, pasirodo nauji. Lapai aromatingi, plunksniški. Kraujažolės ypač tinka apvaduose, skintų gėlių, bei vabzdžius viliojančiuose gėlynuose. Žiedai išdžiūsta ir puikiai atrodo rudens puokštėse.
Svarbūs sodinimo principai
Renkantis augalus sunkesniam ar prastesniam dirvožemiui, svarbu augalus sodinti retesniais tarpeliais, kad jie turėtų daugiau vietos šaknims ir nesirgtų. Svarbu laiku šalinti nužydėjusius žiedus, kurie ne tik skatina naujų formavimąsi, bet ir leidžia kontroliuoti augalų plėtrą. Dauguma šiame sąraše esančių rūšių pasižymi atsparumu sausrai, žiedais džiugina ilgai ir nereikalauja daug priežiūros.
Kaip prižiūrėti augalus skurdžiame dirvožemyje
- Augalams ploto reikės daugiau nei įprastai – suteikite pakankamai vietos šaknims.
- Nuolat pašalinkite senus žiedus, kad būtumėte skatinami naujų.
- Genėkite pavasarį, kad paskatintumėte gražių ūglių augimą ir žiedų gausą.
- Venkite perteklinio tręšimo – šioms rūšims to dažnai nereikia.
- Sausros atveju, paliekite rečiau, tačiau gausiai, kad augalai neišvarvėtų, bet nenukentėtų nuo drėgmės pertekliaus.
Pasirinkus tinkamus augalus, net ir nedėkingame dirvožemyje galima sukurti įspūdingą ir gyvą sodą, kuris džiugins nuo pavasario iki vėlyvo rudens.
