Purpurinė spalva daug kam atrodo itin patraukli, todėl violetiškai žydinčios piktžolės kartais toleruojamos ilgiau nei kitos. Vis dėlto ne visos jos yra vienodai nekaltos. Vienos gali net padėti vabzdžiams, o kitos greitai užgožia visą aplinką. Kad sprendimas būtų teisingas, pirmiausia verta tiksliai atpažinti augalą.
Violetiškai žydinčios piktžolės ir ką su jomis daryti
Žemiau pateikiami dažniausiai pasitaikantys augalai su purpuriniais ar melsvai violetiniais žiedais. Prie kiekvieno nurodyta, kaip juos atpažinti ir kokiu būdu suvaldyti ar pašalinti.
Laukinės našlaitės
Šie pavasarį žydintys daugiamečiai augalai yra žemi ir kompaktiški. Jie užauga tik iki 10 ar 15 centimetrų. Žiedai būna alyviniai violetiniai, o lapai stori, blizgūs ir širdelės formos. Nors daug kas juos laiko piktžolėmis, tai yra vietiniai augalai, kurių žiedai duoda nektaro ir žiedadulkių laukinėms bitėms. Jie taip pat tinka kaip drugių maistiniai augalai.
Šalinti geriausia rudenį. Tada veją purškiantis piktžolių naikiklis paprastai veikia veiksmingiausiai.
Kopūstinis vijoklis
Ši dažna vejų piktžolė dar vadinama žeme dengiančiu gebenės tipu. Tai į vijoklį panašus daugiametis augalas, galintis išsikraipyti iki maždaug 60 centimetrų ilgio. Jį išduoda dantyti lapai ir keturkampiai stiebai. Melsvai violetiniai žiedai yra piltuvėlio formos, o jų metas prasideda viduryje pavasario ir tęsiasi iki vasaros pradžios.
Šaknys paviršinės, todėl augalas plinta greitai. Vis dėlto nuosekliai prižiūrint jį galima išnaikinti. Pavasarį ir žiemą verta jį išrauti rankomis, o vietą uždengti kartonu bei piktžolių audiniu.
Žydrasis buglelis
Šis kiliminis augalas dažnai sodinamas pavėsingose vietose. Tai daugiametis, tankius sąžalynus formuojantis augalas, užaugantis iki maždaug 23 centimetrų. Jis gali greitai perimti darželį ar veją. Šiltesnio klimato vietovėse jis ypač įkyrus, nes žiemą nenunyks. Lapai būna blizgūs, tamsiai žali, o žiedai mėlyni, violetiniai arba purpuriniai, susitelkę į varpelius. Yra ir švelnesnių veislių, pavyzdžiui, tamsesniais lapais pasižyminčių formų.
Mažesnius plotus galima išrauti rankomis. Tinka ir plataus veikimo herbicidas, skirtas dviskilčiams augalams.
Saldžioji juodoji dėmė
Šis daugiametis vijoklis gali užaugti iki 2,5 metro. Radęs atramą, jis lengvai kopia aukštyn. Tokį augalą dažnai galima pamatyti apsivyniojusį aplink tinklinę tvorą apleistame sklypo kampe. Žydi visą vasarą, žiedai auga kekėmis palei šakas. Lapai tamsiai žali, panašūs į bulvinių šeimos augalų, tokių kaip pomidorai, lapus. Augalas nuodingas žmonėms ir gyvūnams. Sutrynus visos jo dalys skleidžia nemalonų kvapą.
Mažus sąžalynus galima suvaldyti ravint rankomis. Jei to nepakanka, tenka naudoti herbicidą.
Kanadinis usnis
Nepaisant pavadinimo, šis daugiametis augalas nėra kilęs iš Šiaurės Amerikos. Jis laikomas viena problemiškiausių invazinių piktžolių šiame žemyne. Užauga iki 60 ar 150 centimetrų. Lapai lancetiški, skiautėti, jų kraštuose yra dyglių. Pumpurai susitelkia grupėmis ir primena lašus. Stiebai ir lapai labai aštrūs.
Šį augalą sudėtinga išnaikinti, nes jo šaknys gali leistis iki 4,5 metro gylio. Be to, sėklos dirvoje išlieka gyvybingos net ketverius metus. Jį galima naikinti kapliu arba reguliariai pjauti dar prieš stipriai įsišaknijant. Dažnai prireikia pakartotinių herbicido naudojimų maždaug dvejus metus.
Dyglioji usnis
Žydintys augalai traukia bites, kamanes, drugelius ir net kolibrius. Sėklomis minta ir kai kurie paukščiai, pavyzdžiui, dagiliai. Tačiau šis dvejų metų augalas yra invazinis ir turėtų būti šalinamas. Įsitvirtinęs jis formuoja tankius sąžalynus ir nustelbia kitus augalus. Užauga iki 180 centimetrų. Lapai dygliuoti ir šiurkštūs, o žydėjimas vyksta vasarą ir ankstyvą rudenį.
Kad sėklos neišplistų, augalus reikia nuolat pjauti dar prieš žydėjimą. Jei jų daug, tinka plataus veikimo herbicidas, pavyzdžiui, glifosato pagrindu.
Kekinis vikis
Dar vadinamas paukščių vikiu, šis augalas lengvai atpažįstamas iš žirnius primenančių žiedų, kurie susitelkę tik vienoje žiedynkočio pusėje. Tai daugiametis vijoklis su siaurais, sudėtiniais lapais. Lapų porų gali būti nuo penkių iki dvylikos. Augalas užauga nuo 30 iki 90 centimetrų ilgio ir leidžia ūsus, kuriais kabinasi už aplinkinių atramų.
Pašalinti gana paprasta. Reikia švelniai traukti stiebą, kad kartu išsitrauktų ir šaknys.
Purpurinė purienė
Šis šakotas daugiametis augalas turi stačią augimo formą ir užauga iki 1,2 ar net 3 metrų. Jis laikomas viena žalingiausių invazinių rūšių šlapynėse. Žiedai būna ryškiai purpuriniai, su penkiais ar septyniais žiedlapiais, susitelkę į smaigališkas kekes. Lapai siauri, lancetiški, išsidėstę priešpriešiais.
Norint augalą išnaikinti, reikia pašalinti visą šaknų sistemą. Jei lieka nors dalis šaknies, jis atauga. Vasarą, žydėjimo metu, padeda prekyboje siūlomas piktžolių naikiklis. Kartais tenka kartoti apdorojimą kelis metus iš eilės.
Aukštoji verbena
Šis statūs kupstus formuojantis daugiametis augalas dar vadinamas purpurine verbena. Jis užauga iki 90 ar 180 centimetrų ir paprastai neišgula. Žydėjimas tęsiasi nuo vidurvasario iki pirmųjų šalnų. Šviesiai violetinių žiedų skėčio formos ar plokščios kekės vilioja drugelius. Švelnesnėse žiemose augalas gali išplisti už sodinimo vietų ribų ir tapti nepageidaujamu.
Keli augalai išraunami rankomis. Didesniems plotams reikia herbicido.
Paprastoji gyvatžolė
Šis šliaužiantis daugiametis augalas priklauso notrelinių šeimai. Jis sparčiai auga ir gali nustelbti kitus, vertingesnius augalus. Dėl to daugelis sodininkų jį laiko piktžole, nors tai yra vietinė rūšis. Trumpi stačiai kylantys žiedynai vėlyvą pavasarį ir vasaros pradžioje suteikia nektaro drugeliams, kamanėms ir kitoms vietinėms bitėms. Augalas užauga iki 30 ar 40 centimetrų.
Norint išvengti ataugimo, reikia išrauti visą šaknų sistemą. Vejose dažniausiai naudojamas plataus lapų veikimo herbicidas.
Šliaužiantis varpelis
Šio gražiai atrodančio daugiamečio augalo su varpelio formos purpuriniais žiedais geriau nepalikti. Jis labai invazinis, greitai plinta ir vėliau sunkiai suvaldomas. Augalas užauga iki 30 ar 90 centimetrų. Jo stiebai stačiai kyla, o šakojimasis dar labiau padidina užimamą plotą. Varpelio formos žiedai gali būti nuo šviesiai alyvinio iki sodriai violetinio atspalvio.
Kelis augalus galima išrauti rankomis, bet būtina pašalinti visą šakniastiebių tinklą. Jei sąžalynas didesnis, herbicidas naudojamas aktyvaus augimo metu.
Garbanotoji žiognagė
Ši vienmetė piktžolė dažnai pirmoji pradeda žydėti. Sėklos sudygsta rudenį, o žiemą augalas peržiemoja skrotelės pavidalu. Vėlyvą žiemą arba ankstyvą pavasarį išauga suapvalinti, dantyti lapai, o žiedai būna rausvai violetiniai. Šalinti ją verta ne tik dėl vejos tvarkos. Tai svarbus ankstyvo sezono nektaro ir žiedadulkių šaltinis bitėms. Dėl to dalis žmonių net pavasarį nešienauja vejos, kad padėtų apdulkintojams.
Gėlynuose ir kitose vietose augalus geriausia rauti vos pastebėjus. Taip jie nespėja subrandinti žiedų ir sėklų. Jei užkratas didelis, rudenį tinka priešdyglis herbicidas, o vejose aktyvaus augimo metu naudojamas dviskilčių piktžolių kontrolės preparatas.
Purpurinė žiognagė
Ši piktžolė gali būti vienmetė arba dvimetė ir užauga iki 30 ar 38 centimetrų. Keturkampiai stiebai išduoda, kad ji priklauso notrelinių šeimai, kuri plinta gana agresyviai. Širdies formos lapai turi violetinį atspalvį, o žiedai būna ryškiai rausvai violetiniai arba purpuriniai. Ji žydi labai ilgai, nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens.
Naikinti ją reikėtų tais pačiais būdais kaip ir garbanotąją žiognagę.
Paprastoji varnalėša
Šis augalas labai paplitęs Šiaurės Amerikoje. Pirmaisiais metais jis suformuoja žemą, tankią lapų skrotelę. Antraisiais metais išauga 90 ar 180 centimetrų šakotas stiebas su purpuriniais, usnį primenančiais žiedais. Vėliau jie virsta lipniais, dygliuotais vaisiais. Kiekvienas augalas gali subrandinti daugiau nei 15 tūkstančių sėklų. Gili liemeninė šaknis yra valgoma, o žiedai vilioja apdulkintojus. Vis dėlto, pastebėjus augalą, geriau jo nepalikti, nes užkratą išnaikinti labai sunku.
Dėl ilgos liemeninės šaknies veiksmingiausias būdas yra herbicidas. Jei augalų daug, prieš tai dažnai patariama plotą keletą kartų nupjauti, kad jie susilpnėtų.
Smulkioji veronika
Ši vienmetė piktžolė dažnai aptinkama vejose, kur sudaro tankius plotelius. Stiebai ploni, plaukuoti, o žiedai maži, šviesiai mėlyni ar violetiniai. Žydi pavasarį ir vasaros pradžioje. Augalas neviršija 30 centimetrų ir auga žemai prie žemės.
Naudojamas herbicidas dviskilčių piktžolių kontrolei. Jis tinka ir prieš sudygstant daigams, ir tada, kai augalai jau įsitvirtinę.
Neužmirštuolė
Šie augalai, dar vadinami miško neužmirštuolėmis, sudaro tankius kilimus, kurie užauga iki 15 ar 30 centimetrų. Pavasarį jie atrodo labai patraukliai, tačiau greitai tampa vientisa mase, nustelbiančia kitus augalus, net vietines laukines gėles. Nors tai vienmetis augalas, jis išlieka sklype, nes gausiai sėja pats save. Žiedai dažnai turi geltoną vidurį.
Mažesnius sąžalynus galima rauti arba iškasti, kol dar nesubrendo sėklos. Dideliems plotams prireikia plataus veikimo herbicido. Net ir po to kitais metais teks stebėti, ar neatsirado naujų daigų.
Dėmėtoji rūgtis
Šis augalas reikalauja greitos reakcijos, nes laikomas viena žalingiausių invazinių rūšių. Užauga iki 60 ar 90 centimetrų. Lapai pailgi, melsvai ar pilkšvai žali, o nuo liepos iki rugsėjo žydi rožiniai violetiniai, usnį primenantys žiedai. Be agresyvaus plitimo, augalas išskiria medžiagas, kurios slopina kitų augalų augimą. Dėl to aplink jį susidaro vientisi sąžalynai.
Mažus pavienius augalus geriausia rauti rankomis dar prieš žydėjimą. Būtina ištraukti visą ilgą liemeninę šaknį. Kai augalų daug, pavasarį naudojamas herbicidas dviskilčiams augalams.
Kokios iš šių piktžolių laikomos pavojingiausiomis
Purpurinė purienė dažnai minima tarp pačių invaziškiausių purpurinių piktžolių. Tačiau vertinimas priklauso ir nuo vietos. Kai kuriose teritorijose dyglioji usnis bei kanadinis usnis taip pat laikomi kenksmingais. O kopūstinis vijoklis ne tik užvaldo veją, bet ir slopina kitus augalus dėl savo poveikio augimui.
Ne visos violetiškai žydinčios piktžolės yra vien blogybė. Kai kurios padeda vabzdžiams ir praverčia apdulkintojams. Vis dėlto, jei jos plinta per greitai, verta imtis veiksmų anksčiau, nei žala tampa didelė.
