Per didelis drėgmės kiekis namuose greitai tampa ne tik nemalonus, bet ir pavojingas. Ant langų atsiranda rasos lašai, sienos ima šlapti, o kambariuose tvyro sunkus kvapas. Ilgainiui tai gali skatinti pelėsį, medienos puvimą ir kitus pažeidimus.
Kaip sumažinti drėgmę namuose
Dažniausiai vieno sprendimo neužtenka. Geriausiai veikia keli paprasti veiksmai vienu metu. Taip lengviau sumažinti perteklinę drėgmę ir išlaikyti ją pastovesnę.
Jei namuose drėgmė kartojasi nuolat, pirmiausia verta patikrinti langus ir duris. Per plyšius iš lauko gali skverbtis šiltas, drėgnas oras. Tarpines galima pakeisti naujomis arba pritaikyti sandarinimo juostas. Tai padeda uždaryti nesandarias vietas ir sumažina drėgmės patekimą iš lauko.
Šiltesniu metų laiku dažnai padeda ir oro kondicionierius. Jis ne tik vėsina patalpas, bet ir šalina dalį drėgmės iš oro. Jei namuose tvanku, verta jį įjungti ilgesniam laikui. Tai gali pastebimai pagerinti oro kokybę.
Drėgmę didina ir kasdieniai buities darbai. Verdant vandenį ar kepant maistą, į orą išsiskiria nemažai garų. Todėl puodus ir keptuves geriau uždengti dangčiais. Taip į patalpą pateks mažiau garų.
Nedideliuose plotuose padėti gali ir paprastos priemonės. Į dubenėlį įberkite sodos ir pastatykite ten, kur oras ypač drėgnas. Soda pamažu trauks drėgmę, o sukietėjusią reikės pakeisti nauja. Panašiai veikia ir medžio anglies briketai, sudėti į indą ar pintinę. Jie ypač tinka mažesnėms erdvėms.
Dar vienas svarbus žingsnis yra sandarinti plyšius sienose, stoge, languose ir duryse. Pro juos į vidų gali patekti šiltas oras, o į rūsius ar ertmes po grindimis gali skverbtis ir drėgmė iš grunto. Smulkesnius tarpus galima užtaisyti hermetiku, tačiau dėl rimtesnių problemų verta kreiptis į specialistą.
Skalbinių džiovinimas taip pat turi įtakos oro drėgmei. Net ir gerai išvestas džiovyklės ortakis kartais padidina drėgmės kiekį namuose. Vasarą patogiau rinktis džiovinimą lauke. Jei vietos nėra, padės lauko džiovyklė ar stovimas džiovinimo stovas.
Labai svarbi ir šildymo bei vėsinimo sistema. Užsikimšę ar purvini filtrai silpnina oro judėjimą, todėl sistema dirba prasčiau. Filtrus reikia valyti arba keisti reguliariai. Taip oras lengviau cirkuliuoja, o drėgmės kontrolė tampa veiksmingesnė.
Karšti dušai taip pat prisideda prie drėgnos aplinkos. Jei namuose ir taip kaupiasi per daug drėgmės, verta sumažinti vandens temperatūrą. Vėsnesnis dušas gali atrodyti mažiau malonus, bet padeda mažiau apkrauti orą garais.
Oro judėjimas visame name yra labai svarbus. Kai jis silpnas, oras tampa sunkus ir užsistovi. Tada drėgmė laikosi ilgiau, o pelėsis gali atsirasti greičiau. Padėti gali lubiniai ventiliatoriai, pastatomi ventiliatoriai ir baldų pastūmimas nuo kampų, kad oras neužstrigtų siaurose vietose.
Durų atvėrimas tarp kambarių ir spintų taip pat padeda suvienodinti temperatūrą bei drėgmę. Oras cirkuliuoja laisviau, o uždaros zonos mažiau kaupiasi drėgme. Kartais paprastas durų atidarymas duoda labai gerą rezultatą.
Jeigu vienoje patalpoje drėgmė ypač didelė, galima atverti langą ir kartu įjungti ventiliatorių. Pravartu atidaryti ir greta esančias duris. Geriausiai tai veikia naktį, kai lauko oras būna vėsesnis. Tuomet drėgmę lengviau išstumti iš namų.
Vienas veiksmingiausių sprendimų yra oro sausintuvas. Jis skirtas būtent drėgmei iš oro šalinti. Mažesnėms problemoms tinka nešiojamas įrenginys, o didesniems namams galima rinktis sprendimą visam būstui. Svarbu, kad jo galia atitiktų patalpų dydį.
Jei namuose veikia oro drėkintuvas, jį reikėtų išjungti. Toks prietaisas į orą leidžia vandens garus, todėl esant didelei drėgmei jis tik pablogina situaciją. Tas pats galioja ir kitiems įrenginiams, kurie patys kuria drėgmę.
Virtuvėje ir vonioje esantys ištraukimo ventiliatoriai taip pat labai naudingi. Jie pašalina kvapus, šilumą ir perteklinę drėgmę. Gaminant maistą ar prausiantis verta juos įjungti. Tik svarbu įsitikinti, kad oras išvedamas į lauką, o ne į palėpę.
Jei džiovyklės ortakis išvestas netinkamai, visa iš audinių pašalinta drėgmė gali grįžti į patalpą. Todėl verta patikrinti, ar ji tikrai išleidžiama į lauką. Tinkamas išvedimas padeda išvengti papildomos drėgmės kaupimosi namuose.
Pirmo aukšto ertmės po grindimis taip pat gali kaupti drėgmę. Jei jos blogai vėdinamos, oras jose tampa sunkus ir drėgnas. Tokiose vietose padeda ventiliacijos anga arba ištraukimo ventiliatorius. Taip lengviau išjudinti orą ir sumažinti drėgmės kaupimąsi.
Drėgmė į tokias erdves gali skverbtis ir iš grunto. Ant žemės galima patiesti plastikinę dangą, kuri veikia kaip garų barjeras. Taip pat svarbu užsandarinti plyšius sienose, kad į vidų nepatektų šiltas lauko oras.
Lietaus nubėgimo sistema taip pat turi didelę reikšmę. Užsikimšę ar pažeisti latakai kaupia vandenį prie namo pamatų. Tada vanduo gali prasiskverbti į rūsį ir kelti drėgmės problemų visame name. Išvalyti ar suremontuoti latakus verta kuo greičiau.
Jei latakai veikia gerai, priežastis gali slypėti kitur. Kartais problema kyla dėl pamatų įtrūkimų arba netinkamai suformuoto sklypo nuolydžio. Žemė aplink namą turėtų būti nuolaidi nuo pastato. Taip pat praverčia pamatų įtrūkimų taisymas ir išorinis hidroizoliavimas.
Prakiurę vamzdžiai, jungtys, nuotekų linijos ar buitiniai prietaisai irgi kelia drėgmės lygį. Nuotėkius reikėtų šalinti kuo greičiau. Kitaip gali pradėti luptis dažai, atšokti plytelės, pūti mediena ir plisti pelėsis. Jei pažeidimo vietos nepavyksta nustatyti, geriau kreiptis į specialistą.
Kaip atpažinti per didelę drėgmę
Tiksliausiai padeda drėgmės matuoklis, tačiau požymių galima pastebėti ir plika akimi. Pirmiausia ant paviršių atsiranda vandens lašeliai. Langai aprasoja, o ant sienų kaupiasi kondensatas.
Pelėsis ir grybelis dažniausiai atsiranda šiltose, tamsiose ir prastai vėdinamose vietose. Tam ypač palankūs vidiniai vonios kambariai ar skalbyklos. Drėgnas, žemiškas ar rūgštus kvapas dažnai rodo grybelio augimą. Panašų kvapą gali skleisti ir pradėjęs pūti medis.
Jei vanduo ilgiau laikosi ant sienų ar kitų paviršių, dažai gali pradėti luptis. Tai vienas iš ženklų, kad patalpoje per daug drėgmės.
Per didelė drėgmė gali pasireikšti ir kūne. Karštoje patalpoje pradėjus labiau prakaituoti, dažniau jausti troškulį ar nuovargį, verta pagalvoti apie oro būklę. Kai oras drėgnas, prakaitas garuoja lėčiau, todėl kūnas vėsinasi sunkiau.
Kada verta kreiptis į specialistą
Jei drėgmės nepavyksta sumažinti savarankiškai, gali prireikti pagalbos. Specialistas padės surasti paslėptas pelėsio vietas už sienų, lubose ar po grindimis. Tokios vietos dažnai nepastebimos iš karto.
Didelė drėgmė gali paveikti ir namo konstrukcijas. Jei įtariate, kad nukenčia pamatai arba pūva medinės sijos, reikėtų kreiptis dėl įvertinimo. Taip lengviau nustatyti, kokio remonto reikia.
Jei įtariate, kad problemą kelia prastai veikianti šildymo ar vėsinimo sistema, verta pakviesti tos srities specialistą. Jis gali atlikti priežiūrą, remontą ar pasiūlyti atnaujinimą. Tai padeda išvengti pasikartojančių problemų ateityje.
Greičiausiai drėgmę mažina visam namui skirtas oro sausintuvas. Jei problema pasitaiko tik kartais, pakanka vieno ar kelių nešiojamų įrenginių. Svarbiausia, kad jų pajėgumas atitiktų patalpų dydį ir drėgmės lygį.
Klimatas visada turi įtakos namų mikroklimatui, bet drėgmę vis tiek galima suvaldyti. Net ir prie jūros esančiuose namuose padeda tinkamai parinktas oro sausintuvas. Jei toks prietaisas jau yra, o drėgmė vis tiek nuolat didelė, dažnai problema slypi nesandariose sienose, stoge arba pamatuose. Kartais priežastis paprastesnė, pavyzdžiui, per mažas ar silpnas įrenginys.
Namų sąlygomis galima pasigaminti paprastą drėgmės sugėriklį. Tam tereikia nedidelio dubenėlio ir sodos. Dubenėlį pastatykite drėgniausioje vietoje. Kai soda sukietės, ją pakeiskite nauja.
