Varpelio formos žiedai turi ypatingo žavesio: jie atrodo lengvi, romantiški ir dažnai suteikia gėlynui vertikalumo. Tokie augalai ypač gražiai įsilieja į natūralistinius, „kaimiško“ stiliaus sodus, kur svarbūs minkšti perėjimai, skirtingi aukščiai ir ilgesnis žydėjimo sezonas.
Gera žinia – varpelio siluetą galima rasti tarp daugybės augalų: nuo svogūninių pavasario pranašų iki vasarą žydinčių vijoklių, o taip pat – tarp daugiamečių, dvinamečių ir krūmų. Žemiau pateikiami augalai suskirstyti taip, kad būtų lengviau atsirinkti pagal augimo tipą ir vietą sode.
Pavasarį žydintys varpelio formos augalai
Narcizai
Pavasario gėlynuose narcizai yra vieni universaliausių: jų veislių gausa leidžia rasti ir ryškiai varpelio formos „taurele“ pasižyminčių žiedų. Kai kurių formų žiedlapiai būna atlošti atgal, todėl varpelį primenanti centrinė dalis dar labiau išryškėja. Spalvų paletė – nuo baltos iki sodriai geltonos ar dvispalvių derinių.
Pakaltės
Pakaltės – pavėsį mėgstantis augalas, dažnai auginamas kaip kiliminė danga. Pavasarį jis išaugina kelis stiebelius su kvapniais, žemyn nusvirusiais baltais varpeliais. Yra formų su švelniai rausvais žiedais arba margais lapais. Šis augalas plinta šakniastiebiais, todėl patogiau jam skirti atskirą plotą ar natūralistinę, miškinę sodo dalį, o ne griežtai apribotą gėlyną.
Olandiški hiacintai
Hiacintai vertinami dėl ryškaus kvapo ir sodrių spalvų. Jų smulkūs varpelio tipo žiedeliai susitelkia į tankias kekes, kurios vidury pavasario žydi kelias savaites ir vilioja ankstyvuosius apdulkintojus nektaru.
Vynuoginiai hiacintai
Šie ankstyvi svogūniniai augalai formuoja kompaktiškas žiedynų kekes iš mažų varpelio formos žiedelių. Dažniausiai sutinkami mėlynų atspalvių, bet pasitaiko ir baltų bei rausvų. Svogūnėliai kasmet gausėja, todėl augalus nesunku padauginti dalijant ir persodinant.
Karūninė lelija
Vėlyvą pavasarį žydintis svogūninis augalas išsiskiria aukščiu, dekoratyviais, „karūną“ primenančiais lapais ir žemyn kabančiais varpelio pavidalo žiedais. Spalvos dažniausiai geltonos, oranžinės ar raudonos. Kvapas gana stiprus, todėl šį augalą verta sodinti gėlyno gale arba ten, kur aromatas neerzins.
Girinės šachmatinės lelijos
Miškingesnėms sodo vietoms tinka šis elegantiškas daugiametis augalas, kurio žiedai nuleisti žemyn ir turi išskirtinį „šachmatinį“ raštą. Spalvos dažnai derina duslią rožinę su tamsesniais burgundiškais tonais. Svogūnėliai paprastai sodinami rudenį.
Vasarą žydintys ir ilgiau dekoratyvūs daugiamečiai
Rusmenės
Rusmenės sukuria ryškius vertikalius akcentus: aukštuose stiebuose išsidėsto daugybė varpelio formos žiedų. Nors dažnai laikomos dvimetėmis, jos neretai pačios pasisėja, todėl sode gali „išlikti“ ilgiau, tarsi daugiametės. Aukštesnėms formoms kartais prireikia atramų, kad stiebai išliktų statūs per lietų ar vėją.
Katžolės giminaitės su vamzdiškais žiedais
Vamzdiški, varpelius primenantys žiedai – puikus pasirinkimas, jei norisi pritraukti apdulkintojų. Tokie augalai paprastai žydi ryškiai ir gausiai, o spalvų spektras gali būti platus. Sode jiems patinka turėti šiek tiek erdvės, kad kerai gerai vėdintųsi ir būtų lengviau prižiūrėti.
Aguonėlių giminaitės (aquilegia)
Šie daugiamečiai augalai žavi lengvais, grakščiais žiedais, kurie kai kurių formų tikrai primena varpelius. Jie noriai pasisėja, todėl natūralistiniame gėlyne gali atsirasti vis naujose vietose. Nuo sudygimo iki pirmo gausesnio žydėjimo dažniausiai prireikia apie poros metų.
Didžiavarpiės (platycodon)
Šis augalas išskirtinis tuo, kad prieš prasiskleidžiant žiedams pumpurai atrodo tarsi apvalūs „balionėliai“. Vėliau atsiveria dideli varpelio formos žiedai – balti, švelniai rožiniai arba tamsiai melsvai violetiniai. Yra ir žemaūgių, ir aukštesnių veislių, todėl lengva pritaikyti tiek gėlyno priekinei, tiek vidurinei daliai.
Koralo varpeliai (heuchera)
Šie augalai dažnai auginami dėl dekoratyvių lapų, tačiau jų smulkūs varpelio formos žiedai ant plonų, aukštesnių stiebelių taip pat suteikia lengvumo. Tradiciškai žiedai būdavo rausvi, o šiandien neretai pasitaiko baltų žiedų formų, tačiau galima rasti ir naujesnių rausvai žydinčių variantų.
Žemaūgės varpinės gėlės (dalmatinė forma)
Tai kiliminio tipo augalas, kuris suformuoja platų, žemą kilimą ir nuo pavasario iki vasaros pasidengia violetiniais varpeliais. Tinka sienelių, šlaitų ar takelių kraštams, taip pat vietoms, kur norisi greitai užpildyti tarpelius.
Persiklapė varpinė gėlė
Birželį–liepą ši varpinė pražysta švelniai violetiniais arba baltais žiedais. Ji labai dera „kaimiško“ stiliaus gėlynuose, taip pat šviesiame pusšešėlyje, miškingesnėse sodo vietose. Žiedai atrodo lengvi, o stiebai gražiai įsilieja tarp kitų daugiamečių.
Svogūniniai „varpeliai“ miškiniam ar natūraliam sodui
Angliškos žydrės
Pavasarį žydinčios žydrės sukuria pasakišką miško kilimo įspūdį: smulkūs varpeliai svyra žemyn, o žydėjimas atrodo tarsi mėlynas rūkas po medžiais. Šios žydrės paprastai yra mažiau atsparios šalčiui nei kai kurios panašios išvaizdos rūšys.
Ispaniškos žydrės
Nors iš pirmo žvilgsnio jos panašios į angliškas žydres, jų lapai dažniausiai platesni, labiau „diržiški“, o pats augalas linkęs sparčiau plisti ir kai kur gali tapti pernelyg agresyvus. Žiedai varpelio formos, melsvai violetinių, baltų ar švelniai rožinių atspalvių, žydi kelias savaites vidury pavasario.
Vijokliai ir didesni akcentai su varpelio formos žiedais
Trimitinis vijoklis
Vasarą šis vijoklis pasipuošia gausybe vamzdiškų, varpelį primenančių žiedų ir aktyviai vilioja apdulkintojus. Augimas labai energingas, todėl daugelyje vietovių jis laikomas invaziniu. Sodinant verta palikti atstumą iki medžių ar konstrukcijų ir numatyti reguliaraus genėjimo poreikį – taip bus lengviau jį suvaldyti.
Rogužio raganė
Ši raganė formuoja smulkius, tamsiai violetinius varpelio formos žiedus. Įsikūrus tinkamoje vietoje, ji gali žydėti gausiai visą sezoną. Kaip ir daugeliui raganų, jai patinka, kai antžeminė dalis gauna daugiau šviesos, o šaknų zona šiek tiek pridengta ir vėsesnė – tam gali pasitarnauti šalia pasodintas nedidelis kupstinis daugiametis augalas.
Raganė su šviesiai alyviniais varpeliais
Dar viena raganų grupė išsiskiria šviesiai alyviniais, keturlapiais varpelio tipo žiedais, kurie sezono eigoje atsiveria plačiau. Parinkus vietą, kur vijokliui netrūktų saulės, o šaknys nebūtų perkaitinamos, augalas atsilygina stabiliai dekoratyvia išvaizda.
Brugmansija
Šis didesnis krūmas išaugina įspūdingus, didelius, žemyn kabančius „trimito“ formos žiedus, kurie vizualiai primena didelius varpus. Geriausiai auga šiltesnio ir drėgnesnio klimato vietovėse, todėl renkantis vietą svarbu įvertinti šilumos poreikį.
Krūmai su varpelio tipo žiedais
Kalninė lauro rūšis
Šis krūmas žydi kekėmis, kuriose gausu smulkių, žvaigždiškų varpelio formos žiedų. Dažniausiai pasitaiko baltos ir rožinės deriniai, suteikiantys krūmui švelnų, dekoratyvų vaizdą. Sodinant verta parinkti vietą, kur augalą mažiau talžytų žvarbūs žiemos vėjai.
Kaip sodinti, kad varpelio formos augalai gerai prigytų
Planuojant naujus sodinimus, pravartu atsižvelgti ne tik į grožį, bet ir į tinkamą laiką bei sąlygas:
- Svogūniniai augalai dažniausiai sodinami rudenį, kad pavasarį galėtų startuoti kuo anksčiau.
- Kupstus formuojantys daugiamečiai, plintantys augalai ir krūmai dažniausiai sodinami pavasarį arba vasaros pabaigoje, kai lengviau palaikyti tolygesnę drėgmę.
- Prieš sodinant verta įvertinti dirvos derlingumą, drėgmės režimą ir šviesą: vieni „varpeliai“ puikiai jaučiasi saulėje, kiti – pusšešėlyje ar net pavėsyje.
- Vijokliams iš anksto numatykite atramas, o itin energingiems augalams – pakankamai vietos ir genėjimo planą.
Tinkamai parinkta vieta ir paprasta priežiūra dažniausiai yra svarbiausi veiksniai, kad varpelio formos žiedai sode džiugintų ne vieną sezoną – nuo pirmųjų pavasario savaičių iki vasaros pabaigos ar net rudens.
