Sausas oras patalpose gali lemti, kad kambarinių augalų lapai tampa trapūs ir sausi, o augimas – sulėtėja. Nors apie augalams reikalingą drėgmę sklando daugybė patarimų, verta žinoti, kad ne viskas, ką girdime, yra tiesa. Kai kurie patarimai augalams gali net pakenkti. Šiame straipsnyje išsklaidysime populiariausius mitus apie kambarinių augalų drėgmę ir pateiksime patikrintas pastabas, kaip iš tiesų padėti padidinti oro drėgnumą namuose.
Rankinis purškimas – ne toks veiksmingas
Dažnas augalų mylėtojas renkasi rankinį purškimą, tikėdamasis, kad tai padės augalams suteikti reikiamą drėgmės kiekį. Tačiau purškimas tik trumpam pagerina mikroklimatą prie augalo – kai vandens lašai išgaruoja, drėgmė netrukus atkrinta į pradinį lygį. Be to, ne visiems augalams toks būdas tinkamas.
Kai kurios rūšys – pavyzdžiui, begonijos – purškiamos gali pradėti pūti arba apsigauti miltlige, jei ant lapų ilgai laikosi vandens lašeliai. Tačiau kartais, purškiant didelius augalus kaip rojuje augančius augalus ar kai kuriuos filodendrus, galima sumažinti lapų plyšimus. Visgi daugeliu atvejų rekomenduojama rinktis kitus drėkinimo būdus – pavyzdžiui, padėti po vazonais akmenukų padėklus, skirtus garavimui, ar naudoti oro drėkintuvą.
Skirtingai nei purškimas ranka, drėkintuvai ir akmenukų padėkliukai kuria pastovesnį ir ilgalaikį drėgnumą. Be to, jie leidžia išvengti nuolatinio vargo ir dažnos priežiūros.
Ne visi augalai mėgsta perteklinę drėgmę
Daugelis mano, kad visi kambariniai augalai džiaugiasi pakilusiu drėgnumu. Tačiau tai nėra tiesa. Skirtingos rūšys turi savų poreikių: sukulentai bei kaktusai geriau jaučiasi esant žemai oro drėgmei – apie 40 % ar mažiau, o dauguma kitų namuose dažniau sutinkamų augalų labiausiai mėgsta 40-60 % lygį.
Jei visus augalus laikysime vienodomis sąlygomis, kai kurie iš jų, ypač tie, kuriems patinka sausas oras, gali imti pūti ar mesti lapus. Norėdami to išvengti, verta išsiaiškinti tikruosius savo augalų poreikius, sudaryti jiems mikroklimatus, grupuoti panašius augalus ir būtent pastariesiems drėkinti orą arba rinktis papildomą drėkintuvą tik šalia jų.
Trapūs lapai – ne visada drėgmės trūkumo požymis
Rudėjantys lapų kraštai, sumažėjęs augimas ar kitokie streso ženklai dažnai siejami su per sausu oru. Tačiau tokie požymiai gali išduoti ir kitus nesklandumus – kenkėjų atakas, perlaistymą ar, atvirkščiai, išdžiūvimą. Skubėdami praverti oro drėkintuvą ir nekreipdami dėmesio į kitas problemas, galite tik pabloginti situaciją, jei žemėje jau vyksta šaknų puvimas ar augalas išties kenčia nuo per didelės drėgmės.
Atsiradus džiūstančių lapų požymiams, pirmiausia atidžiai apžiūrėkite augalą: patikrinkite šaknis, stebėkite, ar nėra kenkėjų, įsitikinkite, kad laistote tinkamai. Kartais papildoma drėgmė visai nereikalinga ir net gali būti žalinga.
Vonia – ne ideali vieta visiems drėgmę mėgstantiems augalams
Dažnai siūloma laikyti paparčius ar kitus drėgmę mėgstančius augalus vonios kambaryje, kur po dušų ar vonios procedūrų pakyla oro drėgmė. Tačiau verta prisiminti, kad vonios kambario mikroklimatas keičiasi visos dienos metu, o palikus duris atviras, drėgmė išsisklaido labai greitai. Be to, vonios kambariuose dažnai trūksta šviesos, o net ir šešėlyje augantys kambariniai augalai be šviesos negalės klestėti.
Jei vis dėlto pasirenkate vonios kambarį, stebėkite, ar augalai gauna pakankamai šviesos ir ar jų lapai nerodo drėgmės trūkumo požymių. Prireikus, po vazonais galima padėti akmenukų padėklus garavimui arba naudoti papildomą drėkintuvą.
Oro drėkintuvas – ne vienintelis sprendimas
Papildomas oro drėkintuvas, ypač šalčio rūko, laikomas vienu patikimiausių būdų palaikyti tolygią drėgmę atogrąžų kilmės augalams. Tačiau svarbu pasirinkti tinkamą įrenginį: per mažas drėkintuvas nesudrėkins visų augalų, o per dideli prietaisai, atvirkščiai, gali sukelti perteklinę drėgmę ir puvimo riziką.
Paprastai nedideli drėkintuvai veiksmingi apie 28 kvadratinių metrų plotui, vidutiniai tinka apie 37-46 kvadratinių metrų kambariams, o didesnėse erdvėse reikėtų kelis drėkintuvus arba didesnių galingumų įrenginius, išdėstytus netoli augalų grupių. Beje, visai nebūtina remtis vien tik drėkintuvais.
Kai kurios augalų rūšys puikiai jaučiasi, jei yra grupuojamos tarpusavyje, saugiai atitolintos nuo oro srautų šaltinių. Reguliarus, subalansuotas laistymas ir tinkamos vietos augalui parinkimas gali būti taip pat veiksmingas kaip ir brangūs drėkintuvai. Dirbtinis drėkinimas būtinas tik tada, kai to išties reikia.
