Ravėjimas – neišvengiamas bet kuriame sode ar kieme. Visgi ne visi augalai, vadinami piktžolėmis, tikrai yra blogis. Siekdami tobulo sodo, dažnai pamirštame, kad daugelis šių augalų atlieka naudingą vaidmenį gamtoje ir net mūsų kiemuose. Daugumoje atvejų piktžolės tiesiog auga ne ten, kur norėtume, tačiau jos nėra bevertės.
Jei nuolat vargina kova su piktžolėmis, žinokite – ne kiekviena iš jų griauna jūsų kiemo sveikatą. Dalis tų augalų netgi gali pagerinti dirvožemio kokybę ar praturtinti sodą bioįvairove. Toliau apžvelgsime šešis dažniausiai sutinkamus augalus, kuriuos patyrę sodininkai neretai pasilieka savo kiemuose – ir kodėl verta juos ne išnaikinti, o kartais net pasaugoti.
Paprastosios kiaulpienės
Kiaulpienės turbūt yra vienos iš žinomiausių piktžolių, nuolat keliančių rūpestį sodo šeimininkams. Tačiau jos nepagrįstai tapo nepageidautinos. Iš tiesų įvairios kiaulpienių dalys ne tik tinkamos maistui, bet ir labai vertingos: jose gausu vitaminų, antioksidantų, naudingųjų medžiagų. Dėl ilgų liemenų jos purena dirvą, pagerina maisto medžiagų apykaitą ir suaktyvina mikroorganizmų veiklą. Be to, pavasarį šie augalai tampa tikru gelbėjimu bitėms ir kitiems apdulkintojams, kol dar nežydi pagrindiniai sodo augalai.
Kai kuriose vietose, pavyzdžiui, pakelėse arba lysvėse, kur konkurencija dėl maisto medžiagų gali pakenkti pagrindiniams sodiniams, visgi rekomenduojama jas išrauti. Tačiau daugelis sodininkų mielai palieka pasipuošti veją geltonomis gėlių galvomis.
Dirvinis dobilas
Dobilas dažnai laikomas nereikalingu augalu veja, bet iš tiesų jis labai naudingas žemės kokybei. Dobilai puikiai jaučiasi dirvoje, kurioje trūksta azoto, todėl jų gausa gali būti ženklas, kad žolei trūksta svarbiausių maisto medžiagų. Įdomiausia, kad dobilai patys geba kaupti azotą iš oro, jį fiksuodami gumbelinėmis bakterijomis ir taip pagerindami žemės derlingumą bei drenažą jūsų kieme.
Šie saugūs augalai nereikalauja daug priežiūros. Jie atsparesni sausrai nei įprasta veja, nereikia nei dažnai pjauti, nei tręšti. Tuo tarpu bandant juos pašalinti sugaišite daugiau laiko ir pastangų nei leisdami natūraliai augti.
Paprastasis portulakas
Tarp piktžolių neretai pasitaiko ir paprastasis portulakas – žemo augimo, sultingas augalas su mažais geltonais žiedais, kuris dažnai išauga soduose ir vejoje. Daugelis nustemba sužinoję, kad šis augalas visavertiškai vartojamas ir žmonių mityboje. Portulakas nekenkia aplinkiniams augalams, todėl dažnas sodininkas tiesiog leidžia jam augti natūraliai ir skinti pagal poreikį.
Baltasis šlininis gvazdikas
Baltasis šlininis gvazdikas – retesnis svečias įprastuose kiemuose, tačiau kaimiškuose plotuose tikrai nesvetimas. Šį dvimetį, šiek tiek žaliuojantį augalą lengva atpažinti iš trapių baltų žiedų kuokštelių, dailiai puošiančių gėlynus pavasarį. Paprastai gvazdikas laikomas dekoratyviniu – jis puikiai tinka tiek gėlynų želdinimui, tiek gvazdikų puokštėms. Nors konkurencinėje aplinkoje gali varžytis su kitais augalais, jis nėra itin agresyvus, todėl nekenkia derliui.
Krauklis (pennycress)
Krauklis – dar vienas augalas, kuriam dažnai skiriama dekoratyvinė funkcija. Turi žavius plokščius apvalius sėklų ankštis ant aukštų stiebų, puošiančius tiek gyvas, tiek džiovintas kompozicijas. Šis žiedinis augalas priskiriamas bastutinių (kopūstinių) šeimai, randamas dirbamuose laukuose, daržuose ir gėlynuose.
Vištapienė
Vištapienės dažnos mūsų soduose ir pievose, kur dažnai sudaro tankų, žemai augantį kilimą. Nors šis augalas laikomas piktžole, nes gali konkuruoti su kitais augalais, jis ne visada kenksmingas. Vištapiene galima praturtinti salotas – ji valgoma, be to, naudinga paukščių pašarams. Kol vištapienė neužgožia jūsų pageidaujamų augalų, dažniausiai nereikia imtis ryžtingų veiksmų dėl jos šalinimo.
Apibendrinant, verta peržiūrėti savo požiūrį į tai, kas yra piktžolė. Dalis šių augalų padeda gerinti dirvos kokybę, tarnauja kaip maistas vabzdžiams, o kai kurie kaip puošmenos jūsų gėlynuose ar net virtuvėje. Sodas gali būti žalesnis, kai leidžiame kai kurioms „piktžolėms“ laisvai augti, o ne siekiame absoliutaus sterilumo.
