Pradėti kompostavimo dėžę kieme – puikus būdas sumažinti namų atliekų kiekį ir pasigaminti maistingą dirvožemį savo sodui. Ši veikla ne tik naudinga aplinkai, bet ir suteikia galimybę užmegzti ryšį su gamta.
Pateikiame 7 patarimus, kurie padės sėkmingai pradėti kompostavimą.
1. Pasirinkite tinkamą vietą
Pirmasis žingsnis – rasti tinkamą vietą kompostavimo dėžei. Štai keletas rekomendacijų:
- Pasirinkite lygią vietą su gera drenažo sistema
Raskite vietą, kuri nėra linkusi kaupti vandenį. Gerai drenuojama vieta užtikrins, kad perteklius drėgmės galėtų pasišalinti, o kompostas nepermirktų. - Laikykite dėžę atokiau nuo namų ir kaimynų valdos
Kadangi kompostavimas gali skleisti kvapus ar pritraukti kenkėjus, patartina dėžę laikyti bent 3 metrus nuo namų ar kaimynų sklypo. - Vieta arti sodo, bet toliau nuo medžių
Kadangi kompostą reikės perkelti į sodą, patogu dėžę statyti netoliese. Tačiau venkite vietų prie medžių, kad jų šaknys neįaugtų į kompostą. - Parinkite pusiau šešėliuotą vietą
Vieta turėtų gauti vidutinį kiekį saulės šviesos, kad palaikytų tinkamą komposto temperatūrą. Per daug saulės gali išsausinti kompostą. - Netoli vandens šaltinio
Kad kompostavimo procesas būtų efektyvus, kompostą reikia palaikyti drėgną. Patogiai statykite dėžę netoli vietos, kurioje lengvai pasieksite vandens šaltinį.
2. Išsirinkite tinkamą komposto dėžę
Kompostavimo dėžės dažniausiai skirstomos į dvi pagrindines rūšis: stacionarias dėžes (dar vadinamas tęstinėmis kompostavimo dėžėmis) ir besisukančias dėžes (vadinamas partijų kompostavimo dėžėmis).
- Stacionarios dėžės (tęstinės dėžės)
Dažniausiai gaminamos iš medžio ar plastiko ir lieka vienoje vietoje. Jos gali būti su dangčiu arba be jo. Šio tipo dėžės tinkamos didesniems atliekų kiekiams ir erdviems kiemams. Nors tokios dėžės reikalauja mažai priežiūros, komposto gamyba jose užtrunka ilgiau. - Besisukančios dėžės (partijų dėžės)
Šios dėžės sukurtos taip, kad jas būtų galima sukti, o tai pagerina komposto aeraciją ir pagreitina skaidymo procesą. Jos puikiai tinka mažesniems kiemams ir mažesniam atliekų kiekiui. Nors jos kompostą pagamina greičiau, reikia reguliariai sukti dėžę, kad kompostas išliktų gerai aeruotas.
3. Naudokite tinkamas medžiagas
Norint pradėti kompostuoti, reikia tinkamai subalansuoti „žalias“ ir „rudas“ medžiagas.
- „Žaliosios“ medžiagos yra drėgnos, azoto turinčios atliekos, kurios mikroorganizmams suteikia reikalingų maistinių medžiagų.
- „Rudosios“ medžiagos – sausos, anglies turinčios medžiagos, kurios padeda palaikyti komposto struktūrą ir aeraciją.
Norint gauti subalansuotą komposto krūvą, naudokite maždaug vienodą kiekį abiejų rūšių medžiagų.
10 „žalių“ medžiagų, kurias galite dėti į kompostą:
- Vaisių ir daržovių likučiai
- Kavos tirščiai ir filtrai
- Arbatos maišeliai ir lapeliai
- Kiaušinių lukštai
- Kambarinių augalų nuokritos
- Žolės nupjovos ir velėna
- Švieži lapai
- Paprasti virti ryžiai
- Sustingusi duona
- Kukurūzų burbuolės
10 „rudų“ medžiagų, kurias galite dėti į kompostą:
- Susmulkinti laikraščiai
- Paprastas gofruotas kartonas
- Šiaudai ir šienas
- Medžio drožlės ir pjuvenos
- Lapai ir šakelės
- Panaudoti servetėlės ir popieriniai rankšluosčiai
- Popieriniai kiaušinių dėklai
- Rudi popieriniai maišeliai
- Riešutų kevalai
- Gyvūnų kraikas
4. Venkite tam tikrų medžiagų
Nors dauguma organinių medžiagų tinka kompostavimui, yra keletas, kurių reikėtų vengti, nes jos gali pritraukti kenkėjus arba sulėtinti kompostavimo procesą. Pateikiame jų sąrašą:
- Mėsa, žuvis, kaulai ir pieno produktai
- Riebalai, aliejai ir riebalai
- Piktžolės su sėklomis
- Anglies ir anglies pelenai
- Naminių gyvūnų atliekos
- Plastikas ir sintetiniai audiniai
- Stiklas ir metalas
- Blizgus popierius
5. Išlaikykite komposto drėgmę
Kad mikroorganizmai, skaidantys organines atliekas, galėtų veikti, kompostas turi būti pakankamai drėgnas. Stenkitės išlaikyti drėgmę, kuri būtų panaši į gerai išgręžtą kempinę. Jei kompostas atrodo per sausas, pridėkite vandens, o jei per šlapias – daugiau rudųjų medžiagų. Kai pridedate naujų medžiagų, jas sudrėkinkite, tačiau venkite per didelės drėgmės, kad kompostas netaptų pernelyg šlapias.
6. Stebėkite temperatūrą
Kai medžiagos komposto dėžėje suyra, jos sukuria šilumą. Tinkamos temperatūros palaikymas yra svarbus sėkmingo kompostavimo aspektas. Jei temperatūra per žema, skaidymo procesas lėtėja, o jei per aukšta – kompostas gali išdžiūti. Norėdami stebėti temperatūrą, naudokite specialų komposto termometrą su ilga zonde.
7. Reguliariai maišykite kompostą
Kad kompostas greičiau susiformuotų, reikia jį reguliariai maišyti. Tai užtikrina deguonies patekimą mikroorganizmams, kurie skaido atliekas. Maišymo būdas priklauso nuo jūsų dėžės tipo – galite naudoti kastuvą arba tiesiog pasukti besisukančią dėžę. Rekomenduojama kompostą maišyti kas 3–4 dienas.
Kai kompostas tampa tamsios, į dirvožemį panašios konsistencijos, jis yra paruoštas naudoti! Paskleiskite jį po savo sodą, kad pagerintumėte dirvožemio kokybę, arba įmaišykite į vazonų žemę, kad suteiktumėte papildomų maistinių medžiagų kambariniams augalams.
Kompostuodami ne tik mažinate atliekų kiekį, išmetamą į sąvartynus, bet ir sukuriate vertingą išteklių, kuris padeda puoselėti vietos ekosistemą. Pradėkite kompostuoti jau šiandien ir mėgaukitės sveikesniu sodu bei ekologiškesniu gyvenimo būdu!
