Dygliakrūmis, dar žinomas kaip Euphorbia milii, išsiskiria kaip spalvingas ir dygliuotas sukulentas krūmas. Šis augalas dažnai stebina savo gebėjimu beveik visus metus žydėti įvairiomis spalvomis – net ir laikant patalpose. Gamtoje dygliakrūmis gali pasiekti iki 1–2 metrų aukštį, tačiau auginant namuose dažniausiai užauga apie 60 cm.
Augimo poreikiai ir vieta
Dygliakrūmiai geriausiai auga lauke, kai vyrauja šilti orai ir sąlygos yra palankios (atsparumo zona 9–11). Kitose vietovėse šį augalą geriausia auginti kambaryje ant itin saulėtos palangės – jam būtina bent 3–4 valandas per dieną gauti tiesioginių saulės spindulių. Dirva turi būti laidžiausia vandeniui, tinka sukulentams ir kaktusams skirtas žemės mišinys.
Šio augalo sultys yra nuodingos tiek žmonėms, tiek gyvūnams, todėl jį būtina laikyti nepasiekiamose vietose nuo vaikų ir augintinių.
Priežiūra namuose
Dygliakrūmis klestės, jei pasiūlysite jam pakankamai šviesos – saulės jis išties mėgsta daug ir gausiai žydės tik ją gavęs. Lauke auginkite pilnai saulėtoje vietoje, viduje – puikiai tiks vakarinė ar pietinė palangė. Dirva turi būti lengva, o vazone neturėtų būti per daug žemės – tai apsaugos nuo šaknų puvinio.
- Laistykite tik tuomet, kai žemė išdžius apie 2,5 cm gylyje. Po laistymo leiskite vandeniui visiškai nutekėti.
- Žiemą augalas pereina į pusiau ramybės būseną, todėl laistymo dažnumą sumažinkite, trąšų nenaudokite.
- Nelaikykite augalo stovinčio vandenyje, nes šaknys greit pradės pūti.
Temperatūra ir drėgmė
Viduje dygliakrūmiui komfortiškiausia 18–24°C temperatūra, tačiau trumpalaikiai atvėsimai iki 10°C jam nekenkia. Drėgmės lygiui šis augalas nereiklus – sausas patalpų oras jam netrukdo.
Tręšimas ir žydėjimas
Nuo pavasario iki rudens dygliakrūmį galima tręšti subalansuotomis kambarinėms gėlėms skirtomis trąšomis, tačiau jas būtina skiesti – pilną koncentraciją naudokite rečiau. Tai paskatins augalą žydėti ilgiau ir gausiau.
Kilmė ir įdomybės
Dygliakrūmio tėvynė – Madagaskaro tropikai. Augalo pavadinimas siejamas su legenda, jog būtent šio augalo dygliuotos šakelės buvo naudotos gaminti erškėčių vainiką. Kai kuriose kultūrose dygliakrūmis laikomas sėkmės simboliu, pavyzdžiui, tradiciškai aštuonios žiedų poros laikomos ypatingai palankiomis.
Veislės ir įvairovė
Prekyboje dažniausiai siūlomos kelios dygliakrūmių atmainos, tačiau pačių įdomiausių ir retesnių hibridų galima įsigyti užsisakant iš katalogų. Žiedų spalvų paletė labai plati: raudoni, oranžiniai, rožiniai, geltoni arba balti.
Genėjimas
Genėdami dygliakrūmį visada apsaugokite akis, rankas ir odą – augalo pieno sultys gali suerzinti. Patekus sultims ant kamienų, jas galima nuprausti vandeniu, kad sustabdytumėte varvėjimą. Genėti rinkitės stiebus su lapais – taip lengviau išvengsite dyglių.
- Sezono pabaigoje pašalinkite senus ar gelstančius lapus – taip paskatinsite naujų ūglių augimą.
- Jeigu auginama lauke, palikite daugiau erdvės, nes krūmas gali užaugti iki 2 m aukščio ir apie 60 cm pločio.
- Venkkite nupjauti sveikus žiedų pumpurus.
Kaip dauginti
Didžioji dalis naujų veislių dauginamos iš auginių, nes sėklos naudojamos retai. Lengviausia dauginti pavasarį, prasidėjus aktyviam augimui, bet galima ir vasarą. Auginių paruošimui nupjaukite sveiką kamieną, leiskite nupjautai daliai apdžiūti ir įsodinkite į lengvą kaktusų žemę.
Perkėlimas į didesnį vazoną
Dygliakrūmis nenori per didelės talpos – vazonas turėtų būti tik 2–4 cm didesnis nei šaknų gumulas. Kas dvejus metus galima persodinti, ypač jei matyti, kad šaknys nebetelpa.
- Persodinant naudokite pirštines ir akinius nuo dyglių bei sulčių.
- Persodinus gausiai palaistykite, kad šaknys prisitaikytų naujoje žemėje.
Žiemojimas
Vazonuose augantį dygliakrūmį galima išnešti į lauką vasarą, tačiau atvėsus orams būtina parsinešti atgal į vidų, jei naktinė temperatūra krenta žemiau 10°C.
Kenksmingi vabzdžiai ir ligos
Daugeliui kenkėjų šis augalas nepatinka, tačiau kartais gali pasirodyti trupiniai, miltuotieji skydamariai ar tripsai – jie būdingi kambarinėms gėlėms. Taip pat būtina saugotis grybelinių ligų, tokių kaip lapų dėmėtumas ar šaknų puvinys. Tokių problemų išvengsite laistydami tik išdžiūvus žemei.
Žydėjimo ypatumai
Palaikant tinkamas augimo sąlygas dygliakrūmis gali žydėti praktiškai visus metus. Žydėjimą sustiprins pakankamai saulės, nuosaikus laistymas ir reguliarus tręšimas nuo pavasario iki rudens.
Augalas žydi mažuose žieduose su žalsvais centrais, kuriuos gaubia ryškūs, spalvingi apyžiedžiai – būtent jie dažniausiai pastebimi: raudoni, oranžiniai, rožiniai, geltoni arba balti. Dygliakrūmiai neturi kvapo.
- Gausaus žydėjimo tikėtis galima tik užtikrinus pilną saulėtą vietą ir tamsą naktį. Pernelyg apšviestame kambaryje naktį, žydėjimas gali sumažėti.
- Perteklinė trąšų dozė gali skatinti lapus, bet ne žiedus.
Dažniausios problemos su dygliakrūmiu
Nors augalas ištvermingas, kartais pastebimi tam tikri sunkumai:
- Lapų geltonavimas gali rodyti per mažą laistymą arba stresą dėl temperatūros pokyčių.
- Laikinas lapų metimas – įprastas reiškinys, ypač prieš žiemą. Tačiau jei nukrito visi lapai, augalas, matyt, nukenčia nuo sausros ar per aukštos temperatūros. Pašalinus problemos šaltinį, lapai ataugs.
- Ant augalo pastebėjus rudus ar puvėsius plotus, juos nupjaukite – tai dažniausiai grybinės infekcijos požymis dėl nuolatinės drėgmės.
Naudingi patarimai auginant
- Dygliakrūmis gali būti auginamas tiek kaip namų augalas, tiek kaip lauko krūmas šiltose klimato zonose.
- Renkantis vietą, užtikrinkite bent 3–4 valandų ryškios saulės kiekvieną dieną.
- Rūpindamiesi augalu, naudokite storas pirštines, kad apsisaugotumėte nuo dyglių ir sulčių.
- Dygliakrūmis dažnai painiojamas su kaktusais dėl dyglių, tačiau iš tiesų priklauso sukulentų grupei.
