Palmės – įspūdingi augalai, kuriais galima pagyvinti tiek tropinius sodus, tiek namų interjerą. Šių augalų šeima (Arecaceae) apima apie 2 600 rūšių, priklausančių daugiau nei 180 genčių. Palmės daugeliui asocijuojasi su plačiais visžaliais lapais, vadinamais šakomis, kurie išsidėsto ant nesuskaidytų stiebų viršūnėse. Nors natūraliai palmės auga šiltuose, drėgnuose regionuose, jos gali tapti ir puikiomis kambarinėmis dekoratyvinėmis augalais.
Palmės auginimas namuose
Palmės dažnai pasirenkamos kaip kambariniai augalai, nes paprastai nereikalauja daug dėmesio ir ištveria apšvietimo trūkumą. Daugelis palmės rūšių gerai jaučiasi pavėsyje ar pusiau pavėsyje ir net gali susirgti, jei gauna per daug saulės šviesos.
Nepaisant rūšies, palmės nestebina greitu augimu – per metus jos paprastai ūgteli ne daugiau kaip 25 centimetrus, todėl nėra rizikos, kad namuose greitai pritrūks vietos.
Apšvietimas ir temperatūra
- Mažai šviesos mėgstančios palmės geriausiai jaučiasi ryškioje, netiesioginėje šviesoje, tačiau dažnu atveju prisitaiko ir prie silpnesnio apšvietimo, ypač žiemą.
- Didžioji dauguma palmės rūšių geriau jaučiasi, kai temperatūra nenukrenta žemiau 10 °C. Nors kai kurios šalčiui atsparesnės rūšys gali trumpam ištverti žemesnę temperatūrą, ilgalaikis šaltis joms kenkia.
Dirvožemis ir laistymas
- Palmėms geriausiai tinka purus, gerai drenuojantis substratas. Tai gali būti durpių, lapų komposto ir susmulkintos žievės mišinys.
- Šie augalai ypač pamėgę lengvai smėlingą dirvą, todėl dažnai į vazoną rekomenduojama dėti specialios palmėms ar kaktusams skirtos žemės ar universalų substratą.
- Palmę laistykite tik tada, kai viršutinis grunto sluoksnis išdžiūsta. Svarbu neužmirkti – ilgalaikis vandens perteklius gali sukelti šaknų puvimą. Perteklinę drėgmę padeda sugerti moliniai, neglazūruoti vazonai.
Tręšimas
- Kartą per mėnesį, aktyvaus augimo metu, palmę galima patręšti pusiau stipria skystųjų trąšų doze, skirta kambarinėms gėlėms.
- Yra ir specialių trąšų palmėms, kurios papildytos mikroelementais, ypač kaliu ir manganu. Kalis yra vienas svarbiausių elementų – jo trūkumas pasireiškia pageltusiais ar parudavusiais lapais.
Lapai ir jų priežiūra
- Lapų dulkėtumas mažina augalo gebėjimą fotosintezuoti. Patogiausia lapus nuplauti duše – tai greita ir veiksminga priemonė, nereikalaujanti valyti kiekvieno lapo atskirai.
Palmės rūšių įvairovė
Nors palmės rūšių skaičius siekia kelis tūkstančius, tik dalis jų tinkamos auginti patalpų sąlygomis. Populiariausios kambarinės palmės išlieka dėl savo ištvermės ir dekoratyvumo, tačiau svarbu pasirinkti rūšį, geriausiai tinkančią esamoms aplinkos sąlygoms.
Palmės auginimas ir dauginimas
Sėklų sėja
Naujus augalus daugiausiai verta auginti iš sėklų, nes atskyrus šonines atžalas ar dalijant suaugusias palmes dažnai nepavyksta pasiekti gero rezultato. Sėklų galima ieškoti specializuotose parduotuvėse ar iš jau žydinčių palmės medžių.
Persodinimas
- Persodinti palmę rekomenduojama tik tada, kai šaknys jau visiškai užpildo vazoną. Palmės šaknų sistema netoleruoja dažno trikdymo, todėl optimalu augalą laikyti šiek tiek prigriežtame inde, o retas persodinimas padeda išlaikyti kompaktišką augimo tempą.
- Jei nespėjate persodinti palmės kasmet, tai taip pat lėtina jos augimą ir padeda ją išlaikyti mažesnę namų sąlygoms.
Genėjimas
- Nerekomenduojama karpyti palmės viršūnės, nes augalas auga tik iš centrinio taško – jį pašalinus palmė nustoja augusi.
- Per didelis genėjimas silpnina augalą ir mažina maisto medžiagų atsargas. Svarbiausia šalinti tik visiškai parudavusius ar pageltusius lapus ir jokiu būdu nepalikti augalo su vos pora jaunų šakų.
Palmės kenkėjai ir ligos
- Kambarinės palmės gali būti užpultos voratinklinių erkių, miltuotųjų skydamarių ar žvynuotųjų vabzdžių. Pastebėjus baltus siūlus, gelsvėjimą ar ligotus taškelius, derėtų imtis priemonių – pasitelkti insekticidinį muilą ar natūralų aliejų.
- Voratinklinės erkės dažniausiai atpažįstamos iš baltų voratinklių, lapų taškelių ir geltonavimo.
Dažniausios kambarinių palmės problemos
- Potassiumo stoka – labiausiai nukenčia seni lapai, kurie ima nykti nuo galiukų. Šią problemą padeda išspręsti reguliariai naudojami kalio papildai.
- Per gausus tręšimas – gali lemti lapų galiukų parudavimą. Svarbu laikytis nurodytos trąšų dozės.
- Nepakankamas apšvietimas ir per laistymas – pagrindinės priežastys, kodėl lapai pradeda gelsti. Pastebėjus šiuos požymius, būtina peržiūrėti priežiūros įpročius.
- Trumpalaikis augalo poveikis šaltai oro srovei – lapuose atsiranda raudonai rudos dėmės. Saugokite palmę nuo šalčio, o kambario temperatūra neturėtų nukristi žemiau 16 °C.
Dažniausiai užduodami klausimai apie palmes
- Kada laistyti palmę? – Laistoma tada, kai viršutinis dirvos centimetras jau sausas.
- Kokio apšvietimo reikia? – Vienos palmės mėgsta tiesioginę šviesą, kitos – netiesioginę ar dalinį pavėsį. Svarbu atsižvelgti į konkrečios rūšies poreikius.
- Ar reikia palmės lapus purkšti vandeniu? – Purškimas nepadidina oro drėgmės; jei norite pakelti drėgmę, šalia statykite drėkintuvą.
- Ar palmė gali atsigauti po stipraus šalčio? – Jeigu palmė dar turi žalių šakų, ją galima ilgainiui atgaivinti trąšomis ir atitinkama priežiūra. Jei visi lapai parudavo, išgelbėti tokį augalą nepavyks.
