Epsomo druska dažnai pristatoma kaip universali priemonė įvairiausioms sodo problemoms spręsti. Visgi realybėje šis namuose naudojamas priedas nebūtinai yra reikalingas norint užauginti sveikus augalus.
Iš tikrųjų, mėginant pagerinti dirvožemį Epsomo druska, galite pakenkti augalams labiau nei padėti. Toliau paaiškinsime, kodėl ši praktika yra labiau mitas nei veiksminga priemonė, ir aptarsime alternatyvius būdus skatinti augalų augimą.
Ar Epsomo druska naudinga augalams
Teoriškai Epsomo druska gali padėti kai kuriems augalams, tačiau tik tuo atveju, jei jų dirvožemyje trūksta magnio. Geriausia tai sužinoti atlikus profesionalų laboratorinį dirvožemio tyrimą. Atlikus testą gausite išsamią analizę apie mineralų kiekį ir rekomendacijas tolesniems veiksmams.
Jei jūsų sodui netrūksta reikiamų medžiagų, papildomai naudoti Epsomo druską ne tik neduos naudos, bet ir gali trukdyti augalams pasisavinti kitas svarbias medžiagas, tokias kaip kalcis. Tai ypač svarbu, nes būtent dėl kalcio stokos pomidorų augaluose pasitaiko žiedų galiukų puvinys – būtent tokioms bėdoms dažnai siūloma naudoti Epsomo druską, tačiau tai gali dar labiau paaštrinti problemą.
Kodėl Epsomo druska nėra veiksminga sode
Epsomo druskoje yra magnio, sieros ir deguonies junginių. Nors magnis ir siera yra naudingi augalų augimui, pati Epsomo druska nėra trąša – ji neturi būtinų elementų, kaip azotas, kalis ar fosforas. Be to, Epsomo druska neatbaido kenkėjų ir nėra registruotas pesticidas.
Jei įrodyta, jog dirvožemyje trūksta magnio, Epsomo druska gali būti naudingas sprendimas. Vis dėlto nėra atlikta pakankamai mokslinių tyrimų, rodančių tikslias naudojimo normas ar dažnį, gilinantis į namų sodų problemas. Dėl šios priežasties lengva perdozuoti druską ir sukelti dar didesnį disbalansą grunte bei pakenkti augalams.
Alternatyvos Epsomo druskai sode
Magniui trūkstant, augalų lapai paprastai pagelsta, o gyslos išlieka žalios – ypač apatiniai lapai. Kad iš tikrųjų žinotumėte, ar būtinas papildomas magnis, būtina atlikti dirvožemio tyrimą specializuotoje laboratorijoje.
- Perteklinis magnio kiekis gali pakenkti augalų gebėjimui pasisavinti kitas medžiagas, net padidinti dirvožemio druskingumą, dėl ko augalai sunkiau įsisavina vandenį.
- Pernelyg didelis Epsomo druskos kiekis mažina naudingų mikroorganizmų kiekį augalų šaknų zonoje.
- Be to, per daug magnio gali paskatinti augalus ir vandens tiekimą užteršti aliuminiu – toksišku metalu.
Trumpai tariant, prieš dedant Epsomo druską į sodą, svarbu žinoti tikslią dirvožemio sudėtį ir spręsti, ar egzistuoja realus magnio trūkumas. Vietoje spontaniško Epsomo druskos naudojimo rinkitės tikslingus, mokslu pagrįstus sodo priežiūros būdus, kurie leis augalams klestėti be nereikalingos rizikos.
