Gaivus bazilikas – aromatingas, aštraus skonio prieskonis, be kurio sunku įsivaizduoti vasaros virtuvę. Nors parduotuvėse dažnai matome vos kelias šios žolelės rūšis, iš tiesų pasaulyje priskaičiuojama net iki 150 skirtingų bazilikų veislių. Dauguma jų kilusios iš saldaus baziliko (Ocimum basilicum), o žolės aukštis gali svyruoti nuo 25 iki 60 centimetrų priklausomai nuo veislės.
Baziliko auginimo ypatumai
Bazilikai – vienmetės žolelės iš notrelinių šeimos, mėgstančios šiltą, saulėtą aplinką ir gerai drenuotą, purią dirvą. Nors natūraliai jos auga Azijoje ir Afrikoje, šiltuose klimatuose gali augti keletą metų, tačiau įprastai mūsų kraštuose laikomos vienmečiais augalais. Sėklas rekomenduojama sėti lauke, kai praeina paskutinės šalnos.
Kai ant stiebų pasirodo žiedpumpuriai, juos verta nuskabyti – taip lapai augs toliau ir bus didesni. Žydintys bazilikai ant jūsų stalo gali atsidurti ir kaip valgomi puošybos akcentai.
Populiariausios bazilikų rūšys ir jų skoniai
Genovezės bazilikas
Tai bene dažniausiai kulinarijoje naudojama baziliko veislė. Dideli, blizgantys, apvalūs lapai puikiai tinka salotoms ar pesto padažui gaminti. Skonio gamos – sodrūs, kompleksiniai, kiek primenantys mėtą ir gvazdikėlius. Ši veislė lengvai auginama vazonuose ar lysvėse.
Saldusis bazilikas
Artimas genovezės bazilikui, tačiau šviesesnių, smailesnių lapų. Jo skonis – švelnesnis ir saldesnis, o aromatas gali priminti anyžių ar saldymedį.
Purpurinis bazilikas
Vienas iš ryškesnių bazilikų – gilios purpurinės arba melsvai juodos spalvos lapais. Spindi kaip akcentas vasaros salotose ar kaip puošmena. Skonis – aštrus, gvazdikėlių niuansų. Žiedai, kaip ir lapai, tinka valgyti.
Cinamono bazilikas
Ši rūšis išsiskiria cinamono užuominomis tiek aromate, tiek skonyje. Lapai žali su purpurinėmis gyslomis, o žiedai subtiliai violetiniai ar rožiniai. Puikiai dera vaisių ir sūrių užkandžiuose, gaminant vasaros vaisių mišinius.
Citrininis bazilikas
Dar vadinamas tailandietišku ar pilkuoju baziliku, šis hibridas žinomas dėl intensyvaus citrinos kvapo ir švelnaus skonio. Standūs lapai gerai išlaiko formą ruošiant patiekalus aukštoje temperatūroje – dažnas svečias Pietų Azijos virtuvėje.
Tailandietiškas saldus bazilikas
Dažnai sutinkamas Pietryčių Azijos virtuvėje, šis bazilikas išsiskiria purpuriniais stiebais ir žiedais, storesniais lapais bei sodriu, šiek tiek saldžiu ir prieskonišku skoniu. Net ir verdamas išlaiko ryškų aromatą.
Graikiškas bazilikas
Vienas žemiausių bazilikų – neaugesnis nei 20 centimetrų. Maži, šviesiai žali, smailiūs lapeliai auga susitelkę į tankius kupstelius. Puikiai tinka vazonuose ar kaip puošmena – ypač salotoms ir vasariškiems užkandžiams.
Tamsusis opal bazilikas
Aromatinga, ryškiai purpurinė baziliko atmaina, kuri yra ne tik skani, bet ir ypač išraiškinga sode ar ant stalo. Lapai mažesni nei kitų bazilikų, dažnai neauga aukštesni nei 50 centimetrų.
Kalėdinis bazilikas
Ši hibridinė veislė sujungia tailandietiškų ir genovezės bazilikų savybes. Turi purpurinius stiebus ir žiedus, tačiau žali, blizgūs lapai. Skonio natos – žolinės, tarsi primenančios žiemiškus kvapus: spygliuočius, prieskonius. Puikiai tinka gaminant padažus, sriubas ar mėsos patiekalus.
Kardinolas
Šią rūšį galima atpažinti iš išraiškingų žiedų, kurie puošia sodą. Baziliko aromatas stiprus, o dažniausiai naudojamas prieskonių aliejuose ar žolelių actuose.
Kamuolinis bazilikas
Žinomas ir kaip pistou, kupstinis ar „dėžutinis“ bazilikas. Mažučiai lapeliai tankiai susitelkę į rutulišką formą. Puikiai tinka smulkinti garnyrui ar vartoti šviežius salotose.
Šventasis bazilikas
Kitaip vadinamas tulsi, šis bazilikas mėgstamas Indijos virtuvėje ir tradicinėje žolininkystėje. Lapai garbanoti, violetiniai stiebai, smulkūs žiedeliai. Skonis intensyvus, prieskoniškas, o šią žolelę dažnai naudoja arbatoms ar kulinarijoje.
Afrikos mėlynasis bazilikas
Tai dekoratyvi, spalvinga baziliko rūšis, auganti kaip daugiamečiai augalai šiltuose kraštuose ir galinti išaugti iki 1,2 metro. Lapai pasižymi kamparo užuominomis, tačiau kartu juntama ir gvazdikėlių, mėtų natos. Žiedai subtiliai melsvai violetiniai ir itin traukia bičių bei kitų apdulkintojų dėmesį. Tinka salotoms, šiltiems patiekalams arba kaip puošmena skintų gėlių puokštėse.
Prancūziškas bazilikas
Dar žinomas kaip Marselio bazilikas. Tai palyginti smulkaus augimo, kupstinis bazilikas, tačiau lapai platesni ir didesni už kitų to paties tipo rūšių. Turi stiprų, intensyvų kvapą. Iš jo gaminamas prancūziškas padažas pistou, kuris panašus į itališką pesto.
Neapolietiškas bazilikas
Kilęs iš Neapolio apylinkių, Europoje itin populiarus. Dideli, banguoti, tamsiai žali lapai garsėja intensyviu skoniu, puikiai tinka tradičiškai kaprezės salotai. Lėtai perauga į žydėjimą, tad auginimo sezonas kiek ilgesnis nei kitų bazilikų veislių.
Laimo bazilikas
Laimo bazilikas – artimas citrininio baziliko giminaitis, pasižymintis gaiviu citrusiniu aromatu ir pikantišku skoniu. Lapai mažesni, siauresni, dantytais kraštais, šis augalas gerai jaučiasi tiek vazonuose, tiek lauke šiltuoju metų laiku ar ant palangės. Nesudėtingai auginamas, mėgsta saulę.
Žaliasis garbanotasis bazilikas
Iš pirmo žvilgsnio šis bazilikas primena garbanotą salotą – jo lapų kraštai itin banguoti, rievėti. Skonis lengvas, jaučiamas saldžiųjų bazilikų bei cinamono, citrinos, saldymedžio užuominos. Ši veislė atsirado sukryžminus kelis skirtingus bazilikus. Yra žinoma ir purpurinė garbanotojo baziliko atmaina.
Bazilikų auginimo patarimai
- Rūšių įvairovė stebina – jų galėtų būti net per 150.
- Saldusis ir genovezės bazilikai ypač mėgstami virtuvėje, ypač ruošiant itališkus patiekalus.
- Svarbiausia – rinkitės pagal savo skonį; kiekviena baziliko rūšis skleidžia skirtingą aromatą ir praturtina patiekalus vis kita skonių gama.
- Bazilikų intensyvumas ir poskoniai priklauso nuo auginimo sąlygų, saulės ir derliaus nuėmimo laiko.
- Visi bazilikai yra valgomi, tačiau jų skoniai labai įvairūs – tiek nuo saldžių, tiek stipriai prieskoniškų.
- Tailandietiškas bazilikas bus aštresnis ir labiau primins saldymedį, o genovezės – švelnesnis ir saldesnis.
