Šalavijas – visžalis arba pusiau visžalis daugiametis augalas, pasižymintis žemišku, šiek tiek saldžiu aromatu bei stipriomis eterinėmis alyvomis. Jo kvapas ir skonis išraiškingi, šiek tiek aštrūs, todėl jis dažnai naudojamas kulinarijoje, džiovinamas ryšuliais ar smilkomas kaip natūralus namų kvapas.
Kada skinti šalaviją
Dauguma žaliųjų prieskoninių žolelių būna pačio aromatingiausio skonio prieš pradėdamos žydėti, bet šalavijas gali būti šiek tiek išskirtinis, nes daug kas priklauso nuo auginimo sąlygų. Šalavijo lapus galima skinti tiek prieš žydėjimą, tiek žydėjimo metu ar jam pasibaigus, tačiau svarbu žinoti, kad pradėjus žydėti naujų lapų augimas gerokai sulėtėja.
Paprastai šalavijas žydi nuo pavasario iki vasaros vidurio, žiedai būna dviskiaučiai, įvairių violetinių atspalvių. Žiedai ant stiebų skleidžiasi palaipsniui – pirmieji nuvysta žemiausi, o aukščiau, išsidėstę žiedai, dar atsidaro. Kartais šalavijas gali pražysti pakartotinai. Norint suprasti, kaip žydėjimas keičia lapų skonį, verta eksperimentuoti, skinant lapus skirtingu metu ir lyginant jų savybes.
Pirmaisiais augimo metais šalaviją reikėtų skinti itin atsargiai, imant tik kelis lapelius per sezoną, kad augalas įsišaknytų ir sustiprėtų. Kitų metų pavasarį, kai jau išauga vešlesnis krūmelis, galima rinkti daugiau lapų.
Idealus dienos metas šalavijui skinti – vidurys rytas, kai rasa jau nudžiūvusi, o eterinės alyvos lapuose – didžiausios koncentracijos.
Šalavijo žiedų panaudojimas
Šalavijo žiedai yra valgomi ir kiekviena veislė suteikia šiek tiek skirtingus skonius – nuo vaisiškų iki aštrokų natų. Jie naudojami arbatoms, drebučiams, actams, sirupams gaminti bei įvairiose kulinarinėse improvizacijose.
Kaip skinti šalaviją
Šalaviją galima skinti pavieniais lapais arba nuskinti visą stiebelį su lapų vainikėliu. Dažniausiai lapus nuo stiebo nuskaboma tiesiog pirštais, prispaudžiant tarp nykščio ir smiliaus.
Kaip genėti šalaviją
Vėlyvą žiemą (apie vasario pabaigą) verta šalavijo krūmelį patrumpinti iki trečdalio viso ūgio, kirpti reikia šiek tiek aukščiau lapų mazgo. Genėjimo metu būtina pašalinti pažeistus arba pakitusius lapus, o gerai atrodančius nukarpytoje dalyje galima naudoti ar džiovinti.
Žiemą, jei šaltis nėra itin stiprus, ant augalo gali likti šviežių lapų. Jie tinkami vartoti, nors skonis paprastai būna silpnesnis. Delikačiam genėjimui puikiai tinka mažos sodo žirklės.
Šalavijo džiovinimas ir laikymas
Lyginant su kitomis žolelėmis, šalavijo lapai yra gana stori, todėl natūraliai džiūsta ilgiau. Visada patikrinkite – lapai paruošti saugojimui tada, kai jie lengvai trupa pirštuose.
Rekomenduojama lapų netrinti ar nemalti iki saugojimo, nes tokie greičiau praranda aromatą – geriausia džiovinti lapus visus, o prieš vartojimą sutrinti delnuose ar sumalti prieskonių malūnėliu.
Lapus būtina visiškai išdžiovinti, kitaip laikomi jie gali supelyti ar paruduoti. Skonį bei spalvą labiausiai išlaiko stikliniuose indeliuose su sandariu dangteliu. Jei norite šalavijus laikyti sumaltus, reikėtų suvartoti per vienerius metus.
Norėdami išlaikyti šviežius šalavijo lapus, suvyniokite juos į popierinį rankšluostį ir laikykite šaldytuve. Taip pat galima nuskinti apatinius lapus ir pamerkti stiebelius nedideliame kiekyje vandens. Šviežius lapus reikėtų suvartoti per savaitę.
Kaip išgauti šalavijo sėklas
Jei norite užsiauginti naujų šalavijo augalų, sėklas galima rinkti iš džiūstančių žiedų. Nupjaukite stiebus, padžiovinkite tamsioje ir vėsioje vietoje, o tada patrynę žiedus atskirkite sėklas. Jas laikykite sandariai uždarytame inde vėsioje, sausoje vietoje iki sėjimo.
Naudingi patarimai šalavijo rinkėjams
- Pirmais metais skinkite tik keletą lapelių, kad neišsekintumėte jauno augalo.
- Rinkite šalavijo lapus viduryje ryto, kai jų aromatas stipriausias.
- Žiedus panaudokite kulinarijoje – jie ne tik gardūs, bet ir puošnūs.
- Genėkite žiemą – taip paskatinsite vešlesnį pavasarinį augimą.
- Venkite per anksti malti lapų, kad išlaikytumėte stiprų aromatą.
