Fikusai arba figmedžiai (Ficus spp.) apima per 800 rūšių, daugiausia augančių tropiniuose kraštuose, tačiau kai kurios rūšys prisitaikė ir prie šiltesnių vidutinio klimato zonų. Šie augalai pasižymi sparčiu augimu ir stipriu gyvybingumu – palankiomis sąlygomis jie gali tapti net invaziniais.
Populiariausios fikusų rūšys
Ten, kur lauke augti fikusai negali, šie augalai dažnai auginami namuose. Ypač populiarūs tokie kambariniai fikusai kaip verkiantis fikusas, guminis fikusas ar smuikinis fikusas. Fikusai taip pat mėgstami bonsojų meno mylėtojų.
- Daugeliui fikusų būdingos orinės šaknys, o kai kurios rūšys yra epifitai ar hemiepifitai – iš pradžių augančios ant kitų augalų, vėliau leidžiančios šaknis žemyn iki žemės. Tokiu būdu jos gali užgožti augalą šeimininką.
Verta atkreipti dėmesį, kad kai kurių fikusų rūšių sultyse (latekse) gali būti nuodingų medžiagų. Vengti jų kontakto su oda ir ypač akimis, o renkantiems vaisius rekomenduojama mūvėti pirštines.
Paprastasis figmedis (Ficus carica)
Ši rūšis užaugina valgomus figų vaisius, kurių dažniausiai galima rasti parduotuvėse. Paprastieji figmedžiai išsiskiria dideliu vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekiu vaisiuose, be to, dauguma jų duoda derlių net ir be apdulkinimo. Tai lapus metantys medžiai arba didelės krūmai su lygia baltos spalvos žieve ir skiautėtais, iki 10 cm ilgio lapais.
Laukuose šie augalai dažnai sodinami ten, kur sunku išlaikyti šlaitus – jų šaknys gerai įsitvirtina ir stabdo nuošliaužas. Paprastasis figmedis mėgsta šiltą klimatą – geriausiai auga Viduržemio jūros ar Artimųjų Rytų regionus primenančiomis sąlygomis, tačiau šiltuose, apsaugotuose sklypo kampeliuose gali augti ir vidutinio klimato zonose.
Raudonlapis figmedis (Ficus congesta)
Ši rūšis – nedidelis atogrąžų figmedis, kurio vaisiai auga kekėmis tiek ant kamieno, tiek ant šakų. Nauji lapai rausvi, iš kur ir kilęs augalo pavadinimas. Dažniausiai kaip dekoratyvinis augalas nesodinamas, bet naudojamas kaip pagrindas hibridų kūrimui.
Vijoklinis figmedis (Ficus pumila)
Šis visžalis, sumedėjęs vijoklis pasižymi labai sparčiu augimu – jis lengvai „užkariauja“ sienas, todėl būna sunku jį pašalinti. Jauni lapai – širdelės formos ir ryškiai žali, vėliau įgauna ovalią formą bei tamsiai žalią atspalvį. Vijoklinio figmedžio vaisiai – nevalgomi. Kambariuose jis dažnai auginamas kaip dekoratyvinė liana arba formuojamas ant vielinių stovų bei topiary.
Smuikinis figmedis (Ficus lyrata)
Šio augalo dideli, standūs lapai (iki 30 cm ilgio) savo forma primena smuiką. Nors natūraliai gamtoje ne visada auga medžio pavidalu, kambariuose dažnai formuojamas kaip laisvai stovintis medis. Laikomas labai dekoratyviu, pelnęs sodininkų apdovanojimų. Šilumos mėgėjas – žemesnės nei 10 °C temperatūros gali pražudyti augalą. Dėl dekoratyvumo dažnai auginamas vazonuose.
Guminis medis (Ficus elastica)
Šio augalo latekso sultys anksčiau buvo naudojamos natūralaus kaučiuko gamyboje, nors šiandien gumos spaudimui dažniausiai naudojami kiti augalai. Guminis medis tapo mėgstamu kambario augalu. Lauke užauga į didžiulį medį su blizgiais, pailgais žaliais lapais ir orinėmis šaknimis, kurios prilaiko didžiules šakas.
Verkiantis figmedis (Ficus benjamina)
Kambariuose šis fikusas turi reputaciją jautraus augalo – reaguoja į persodinimą ar vietos pakeitimą lapų numetimu, tačiau ilgainiui jie atauga. Šio augalo kamienai gali būti supinti, taip suformuojant neįprastą medžio išvaizdą. Šiltuose kraštuose augantis lauke verkiantis figmedis išauga į didelį medį su žvilgiai žaliais, pailgais lapais. Dėl elegantiškos formos populiarus atogrąžų parkuose.
Indinis banjanmedis (Ficus benghalensis)
Banjanmedžiu dažnai vadinama būtent ši fikuso rūšis. Šie medžiai pasižymi tuo, kad gali sudygti senų medžių įtrūkimuose ir augdami apraizgo kamieną, lėtai jį užgniauždami – tokiu būdu vystosi „smaugiančio“ figmedžio efektas. Šakos leidžia orines šaknis žemyn, kurios įsitvirtina dirvoje ir suformuoja savotiškus papildomus kamienus, tad banjanmedis gali išsiplėsti į milžinišką plotą. Tropikuose šie medžiai dažnai auga miesto gatvėse ar dideliuose soduose.
Kinų banjanmedis (Ficus microcarpa)
Dar viena smaugiančio figmedžio rūšis. Dažnai matoma pietų kraštuose, naudojama kaip kelių medžių alėjos ar bonsai sodininkystėje. Ši rūšis geba suformuoti orinius kamienus ir platų, iki 12 metrų, vainiką. Kai kuriuose regionuose yra invazinis augalas.
Didžialapis figmedis (Ficus macrophylla)
Kartais vadinamas Australijos banjanmedžiu, garsus dėl milžiniškų, raitytų paviršinių šaknų ir masyvių lagaminų formos kamienų. Lapai stambūs, odiniai, iki 23 cm ilgio. Tai dar vienas „smaugiančio“ tipo figmedis, kuris dažnai naudojamas parkuose šiltuose kraštuose, bei mėgstamas bonsojų augintojų dėl įdomių kamieno formų.
Šalčiui atsparus figmedis (Ficus carica ‘Chicago Hardy’)
Ši paprastojo figmedžio veislė puikiai tinka auginti šaltesniuose kraštuose – ištveria iki -23 °C, užauga iki 4–5 metrų. Lapai masyvūs, o žievė bręstant sidabriškai pilka. Ši veislė savaime apdulkinama ir, pasodinta sode, pirmuosius vaisius subrandina per dvejus metus, kuris sunoksta vasaros pabaigoje.
Sodinkite ‘Chicago Hardy’ figmedžius bent 6 metrų atstumu nuo pastatų ar kitų medžių dėl plačiai besidriekiančių seklių šaknų. Šią veislę galima auginti ir vazonuose ar pakeltose lysvėse.
Fikusų auginimas ir priežiūra
Fikusus valgomais vaisiais geriausia auginti šiltuose kraštuose su ilgomis, karštomis vasaromis. Populiariausia rūšis – paprastasis figmedis, nes jam nereikia apdulkinimo, kad subrandintų vaisius. Tokios šalčiui atsparesnės veislės kaip ‘Chicago Hardy’ gali augti ir vėsesniuose regionuose, tačiau dažniausiai vazonuose. Jiems būtinas gausus šviesos kiekis ir reguliarus tręšimas.
Paprastajam figmedžiui užtrunka 3–5 metus iki pirmųjų vaisių. Paprastai derlius skinamas rugpjūčio–spalio mėnesiais.
Laistymas
Figmedžius geriausia laistyti kas dvi savaites. Jei dirva išdžiūvusi, galima palaistyti dažniau, tačiau svarbu nepersistengti ir kiekvieną kartą laistyti gausiai.
Apdulkinimas ir figų vaisiai
Figų vaisius dažniausiai apdulkina itin mažos vapsvos, kurios patekdamos į vidų apvaisina žiedus, o vėliau žūva vaisiaus viduje. Vis dėlto ne visose figose rasite vapsvą – šiais laikais dauguma valgomų figų veislių apdulkina pačios. Net jei vapsva būtų viduje, žmogus jos nepamatys – vaisius ją suskaido ir įsisavina.
