Ryškios, žaismingos ir nesudėtingai auginamos – ramunės puošia ne tik natūralistinius gėlynus, bet ir klasikinę kaimiško stiliaus aplinką. Populiariausi ramunių žiedai dažnai turi geltoną centrą ir baltus žiedlapius, tačiau pasaulyje auga daugiau nei 20 000 įvairiaspalvių ramunių rūšių. Sodo entuziastams siūlomas platus jų pasirinkimas: nuo įprastų veislių iki įmantrių veislinių augalų.
Kas yra ramunės?
Ramunių vardas apima daugybę rūšių, kurios priklauso Asteraceae (arba astrinių) šeimai. Būdinga plokščia, disko formos žiedų struktūra su žiedlapiais, spinduliais sklindančiais iš geltonos šerdies. Šiai šeimai taip pat priskiriamos chrizantemos, zinnijos, astrai, saulėgrąžos ir net kai kurios piktžolės, pavyzdžiui, kiaulpienės. Kad pasirinktumėte ramunes, kurios geriausiai veš situacijos sąlygomis, atkreipkite dėmesį į klimato zoną ir saulės apšvietimą sode. Optimalias sąlygas užtikrinsite pasirinkę gerai drenuojamą dirvą ir tinkamą sodinimo laiką.
Populiariausios ramunių rūšys
Ramunių įvairovė – itin plati, todėl kiekvienas gali rasti tinkamą variantą savo sodui ar gėlynui. Kviečiame susipažinti su įdomiausiomis ir dažniausiai auginamomis ramunių rūšimis.
Angliškoji ramunė
Šios mažos, žemos augimo ramunės dažnai laikomos piktžolėmis, o kai kur – invazinėmis augalų rūšimis. Jos išsiskiria baltais žiedlapiais ir geltonu viduriuku, tačiau selekcininkai išvedė gausybę dekoratyvių veislių su pusiau pilnaviduriais ar net mygtuko formos žiedais. Tokių veislių ramunės dažnai būna drausmingesnės ir ryškesnės nei natūralios rūšys. Paprastosios angliškos ramunės dažnai auginamos kaip dvimetės arba vienmetės, priklausomai nuo klimato, ir puikiai tinka kaip žemę dengiantis augalas.
Gerberos ramunė
Gerberos – iš Pietų Afrikos kilusios šilumamėgės daugiamečiai augalai, neretai auginami vazonuose, kur lengvai prigyja ir tampa puošniomis skintų gėlių kompozicijomis. Joms labiausiai tinka rytinė saulė ir laistymas prie šaknų – taip apsaugosite augalą nuo grybelinių ligų. Pastaraisiais metais selekcininkai sukūrė įvairiaspalves veisles: nuo persikinės iki sodriai raudonos ar geltonos.
Margerita
Margeritos, dar žinomos kaip krūminės ramunės, stebina sodriais žiedais. Nors šie augalai mūsų klimato sąlygomis dažniausiai pražysta tik vienoje augimo sezono metu, pavasarį ir rudenį žiedais džiugina ypač gausiai. Įsigiję margeritą, ją verta nukirpti vasarą – tuomet rudenį sulauksite naujos žiedų bangos.
Pievų ramunė
Pievų ramunės – trumpaamžiai daugiamečiai augalai, kurie gali būti labai gyvybingi ar net invaziniai. Nepaisant šios savybės, jų ilgas žydėjimo laikas (net iki trijų mėnesių) patinka daugeliui sodininkų. Jas galite įtraukti į natūralistinius gėlynus ar leisti savaime plisti sodybos aplinkoje.
Tapytojų ramunė
Tapytojų ramunės mėgstamos dėl išraiškingų spalvų ir paprastos priežiūros. Pirmieji ryškūs žiedai pasirodo vasaros pradžioje, o jei nuskinsite peržydėjusius žiedus, rudenį džiugins dar vienas žydėjimo pliūpsnis. Šių ramunių lapai būna panašūs į paparčio, o pasirodžius pavasariui, saugokitės lapgraužių ir amarų.
Šastinės ramunės
Ši rūšis atsirado kryžminant kelias natūralias ramunių veisles. Tai ilgai ir gausiai žydintys daugiamečiai augalai, kurių žiedai puošia gėlynus birželio ir liepos mėnesiais. Šastinės ramunės nereikalauja daug priežiūros, tačiau blogai pakelia permirkusią dirvą, todėl sodinkite jas tik gerai drenuotose vietose. Kas keletą metų augalus reikėtų padalyti, kad jie išliktų vešlūs ir sveiki.
Svan River ramunė
Kilusi iš Australijos, Svan River ramunė žavi mažais, bet ypač spalvingais žiedais. Žydėjimo metas trunka nuo vasaros iki rudens, o minkštos žalsvai pilkos spalvos lapai sukuria malonų foną sodo kompozicijose.
Gloriosa ramunė
Šios aukštos ryškiai geltonos ramunės turi tamsų viduriuką ir ypač vilioja vabzdžius apdulkintojus. Lengvai prižiūrimos ir ištikimai žydinčios nuo vasaros iki pat rudens, šios ramunės yra puikus pasirinkimas įkvėpimo gamtai kupinose gėlynų kompozicijose ar net kaip foninis augalas.
Auksinė margerita
Ši greitai auganti ramunė suformuoja ryškius geltonus kupstus gėlyne ir džiugina nuolatiniu žydėjimu per vasarą. Jos kvapas primena ramunėles, bitės ir kiti sodo lankytojai tiesiog negali atsispirti šiems kvapniems žiedams.
Dubenėlių ramunė
Ši tvirta, sausrai atspari ramunė ypač mėgstama dėl savo gebėjimo padengti žemę spalvų kilimu. Tinka tiek natūraliems laukų gėlynams, tiek tradiciniams sodams. Jei pasėsite iš sėklų, žiedų dažniausiai reikės palaukti antraisiais metais.
Kitos ypatingos ramunės
- Kapinės ramunės išsiskiria dvigubų žiedlapių sandara ir puošia gėlynus nuo pavasario iki šalnų. Jos žiedai užsiveria tamsiu paros metu.
- Chrizantemos dažniausiai žydi rudens pabaigoje, yra vienmečiai arba daugiamečiai, o žiedams būtina nuolat drėgna žemė.
- Gaillardia ramunės vadinamos „antklodėmis“, nes greitai išplinta ir padengia plotus sodriai spalvotais žiedais.
- Astrai savo švelnių violetinių žiedų žavesiu užbaigia sodų sezoną rudenį. Puikiai vilioja apdulkintojus.
- Mėlynoji ramunė – mažas, nereiklus, bet ilgas vasaros mėnesių grožis, ypač mylimas bičių.
- Šokoladinės ramunės džiugina netikėtu šokolado aromatu ir atsparumu tiek sausrai, tiek šalčiui.
- Dykumos žvaigždė – viena mažiausių ir kiečiausių ramunių rūšių, puikiai prisitaikė augti akmenuotose soduose.
- Euryops ramunė arba krūminė ramunė džiugina sodriu žydėjimu per visą vasarą, o žiemą ramiai snaudžia.
- Garbanotų lapų ramunė ne tik toleruoja sausras, bet ir žydi nuo pavasario iki pat ankstyvo rudens.
- Dahlbergo ramunė – paprasta, greitai auganti ir karščiui atspari.
- Floristų ramunės išsiskiria popierinio plonumo, bet gausiais ir ryškiais žiedais, puikiai tinkančiais skintoms kompozicijoms.
- Karūninė ramunė ne tik graži, bet ir valgoma, tad ją galima naudoti kaip egzotišką ingredientą virtuvėje.
- Damianitos ramunė išsiskiria stipriu kvapu bei atsparumu sausrai ir nepasižymi dideliu vabzdžių ar žvėrių dėmesiu.
- Livingstono ramunė mėgstama dėl spalvingų, tankiai augančių žemės „kilimų“ ant prastų, smėlingų dirvožemių.
- Mėlynakė ramunė su išraiškingu violetiniu centru nustebins kiekvieną, kas ją įsileis į šiltąjį sodą.
- Sviesto ramunė – smulkūs vienmečiai augalai, džiuginantys geltonais žiedais nuo gegužės iki pat pirmųjų šalnų. Per trumpą gyvenimą jos žydi itin gausiai.
Patarimai, kaip sėkmingai auginti ramunes
Ramunės puošia sodus savo žydinčiu grožiu ir simbolizuoja laimę, tyrumą, pavasario pradžią. Kai kurių rūšių ramunės gali būti auginamos kaip daugiamečiai augalai net ir vėsesniuose regionuose, tačiau, pavyzdžiui, margeritos ar gerberos kaip daugiametės gyvuoja tik itin šiltame klimate. Dauguma kitų ramunių bus patvarios net ir šaltesnėse zonose.
Šiems augalams labiausiai tinka saulėtos vietos, kur kasdien patenka bent šešios valandos tiesioginės saulės šviesos. Tam tikros rūšys, kaip Šastinės, „Juodakių zuikių“ ar afrikietiškos ramunės, išsiskiria ilgu žydėjimo periodu – žydi net tris mėnesius ar ilgiau. „Juodakių zuikių” žiedai džiugina nuo birželio iki rugsėjo, Šastinės – nuo liepos iki rugsėjo, o afrikietiškos ramunės žydėjimą pradeda vėlyvą pavasarį ir baigia tik rudenį, nors vasaros viduryje gali kiek pristabdyti tempą dėl karštų orų.
Daugiamečių ramunių priežiūra nesudėtinga – šie augalai nereikalauja daug dėmesio, pasodinus įsitvirtina ir veši ilgus metus. Kartais prireikia tik nuskabinti peržydėjusius žiedus, kad augalas vėl paskleistų spalvų bangą.
