Dideliais lapais išsiskiriantys augalai namams suteikia egzotišką įvaizdį ir įkvepia tropikų dvelksmo. Vieni populiariausių šio pobūdžio augalų – vadinamosios dramblialapės, augančios Colocasia, Alocasia ir Xanthosoma gentims priklausančiose rūšyse. Skirtingų žemynų kilmės, jos visos žavi įspūdingais lapais, sparčiai auga ir bręsta vos per vieną sezoną.
Dramblialapės: savybės ir auginimo ypatumai
Šie augalai namuose dažniausiai sutinkami kaip kambariniai arba lauko augalai šiltuoju laikotarpiu. Dažniausiai, jei gyvenate vėsesniame klimate, vasarą dramblialapės gali puošti terasą ar sodą, o orams atvėsus – sugrįžta atgal į namus.
Visos dramblialapės yra toksiškos tiek žmonėms, tiek gyvūnams.
Dramblialapių priežiūra
Nepriklausomai nuo to, ar auginamos kambaryje, ar lauke, dramblialapėms reikalinga nuolatinė priežiūra. Jos geriausiai jaučiasi pusiau pavėsyje arba sklidinėje, išsklaidytoje saulės šviesoje. Tamsesnių lapų veislėms reikia daugiau saulės, kad išlaikytų sodrų atspalvį, tačiau tiesioginiai spinduliai gali nudeginti lapus, ypač jei augalas stovi prie lango.
Šios rūšys mėgsta purus, maistingas, drėgnas, šiek tiek rūgščias dirvas (pH 5,5–7,0). Augdamos lauke, dramblialapės puikiai tinka pelkėtose ar drėgnose vietose, taip pat šalia vandens telkinių. Norint pagerinti žemės struktūrą, prieš sodinimą verta įterpti komposto.
Kaip natūralus pelkių augalas, dramblialapė dievina vandens perteklių – dažnai yra viena iš nedaugelio dekoratyvinių rūšių, kurią galima drėkinti gausiai ir dažnai. Jei žemė išdžiūsta, augalas pradeda skursti, todėl svarbu laiku papildyti drėgmę, ypač vazonuose – nemažai vandens reikia kone kasdien. Patikrinkite viršutinį dirvos sluoksnį: jei sausas, laistykite drąsiai.
Dramblialapės jautrios žemoms temperatūroms. Jos toleruoja tik ne žemesnę nei 21 °C dieną ir 16 °C naktį. Augalai, gyvenantys ten, kur žiemos vėsios, auginami kaip vienmečiai arba žiemoja šiltoje patalpoje. Aukšta drėgmė – dar vienas svarbus reikalavimas. Sausame ore gerai neklestės – purkškite lapus vandeniu arba naudokite oro drėkintuvą.
Sparčiai augantiems lapams reikia nemažai trąšų. Pavasarį ir vasarą naudokite azoto turinčias skystas trąšas kas 2–3 savaites.
Veislių įvairovė
Dramblialapės apima daugybę rūšių ir atmainų, kurios skiriasi lapų spalva, dydžiu ir forma. Dažniausiai auginamos gentys – Colocasia, Alocasia ir Xanthosoma. Kiekvienoje iš jų galima rasti bent kelias populiarias veisles, taip suteikiant galimybę pasirinkti pagal individualų skonį.
Genėjimo ypatumai
Pažeistus ar parudavusius lapus galima šalinti visą sezoną – taip sudarysite sąlygas augti naujiems. Jei auginate lauke vietovėje, kur dažnai pasitaiko šalnos, rudenį dramblialapę verta apgenėti, paliekant apie 5 cm stiebo nuo pagrindo, kad augalas geriau peržiemotų. Lapus karpykite švariai ir tiesiai prie pagrindo, stengdamiesi jų neplėšti.
Dauginimas ir persodinimas
Paprastai dramblialapės dauginamos dalijant šakniagumbius – sėklinė dauginimo forma retai kada pasiteisina, nes dažniausiai auginamos dekoratyvinės veislės, o tai reiškia, kad jų savybės nesikartos.
Vazonuose dramblialapės jaučiasi puikiai, tačiau tam geriausia rinktis itin didelius indus – tai ne tik estetiška, bet ir padeda ilgiau išlaikyti drėgną aplinką. Vazonuose būtinai reikia drenažo skylių. Gerai tinka žemės ir komposto mišinys, papildytas perlitu bei vermikulitu, kad žemė būtų ir puri, ir išlaikytų drėgmę. Tokiu atveju laistykite dažniau nei auginant atvirame grunte – karštomis dienomis net kelis kartus per parą.
Persodinti reikia tada, kai šakniagumbiai užpildo visą vazoną. Tuomet augalą padalykite ir atskirus gabalus sodinkite į šviežią substratą.
Žiemojimas šaltesniuose klimatuose
Saugant dramblialapes nuo šalnų, prieš pirmą šaltį šakniagumbius reikia iškasti ir laikyti vėsioje, tačiau neužšąlančioje vietoje, pavyzdžiui, rūsyje ar garaže. Iškasti gumbai turi porą dienų padžiūti kambaryje su gera oro cirkuliacija, kad neimtų pūti. Tuomet juos kiekvieną atskirai suvyniokite į popierių ir laikykite kartoninėje dėžėje. Kartkartėmis apžiūrėkite, ar gumbai neiširo ar nesupelijo. Kai orai atšyla ir žemė sušyla iki mažiausiai 21 °C, galite juos vėl sodinti.
Galimos augalų ligos ir kenkėjai
Dramblialapės, kaip ir visi kambariniai augalai, gali susidurti su įvairiomis ligomis ir kenkėjais. Dažniausiai grėsmę kelia grybelinės infekcijos: jeigu lapuose atsiranda skysčio lašelių, jie pagelsta ar parausta, o paviršius apsitraukia pūkeliu – tai grybelis. Pažeistus lapus būtina nedelsti pašalinti, kad užkratas neišplistų.
Kita dažna bėda – šaknų puvinys, neretai atsirandantis palaikant per drėgną dirvą. Jei šaknys pasidaro tamsios, slidžios, o augalas stiebiasi į viršų, jį visą reikia išmesti. Auginant dramblialapę vazonuose, būtina utilizuoti ir visą užkrėstą substratą bei dezinfekuoti indą.
Verta reguliariai apžiūrėti augalą dėl voratinklinių erkučių ir kitų kenkėjų. Voratinklinės erkutės ypač mėgsta sausą orą patalpose ir pažeidžia lapus, kurie ima gelsti, džiūti, atsiranda smulkūs taškeliai, be to, netrukus galite pamatyti voratinklį. Susirgus, naudinga tiesiog nuplauti augalą stipria vandens srove. Didesniam užkrėtimo atveju padės insekticidinis muilas arba specialus aliejus. Taip pat verta saugotis amarų, miltuotų skydamarių, kurie irgi dažnai noriai renkasi dramblialapes – profilaktiškai galite purkšti lapus augalų apsaugos priemonėmis.
Dažniausiai pasitaikančios dramblialapių problemos
Šie augalai gana atsparūs ir greitai auga, tačiau drėgmės ir grybinės ligos jiems visada kelia pavojų. Jei lapai ima gelsti, dažniausiai augalui trūksta šviesos, vandens ar trąšų, tačiau priežastis gali būti ir natūralus žiemojimo ciklas – nuskinkite tokį lapą ir laukite kitų sezono pradžioje.
Krintantys ar svyrantys lapai dažnai rodo per šal tą temperatūrą, per mažą šviesos kiekį ar trąšų stygių. Jei lapai tiesiog per dideli, juos prilaikykite atramomis. Maži, deformuoti arba šviesūs lapai signalizuoja, kad augalui trūksta maistinių medžiagų, šviesos ar vandens – patikrinkite sąlygas ir keiskite jas į geresnes. O vystantys dramblialapių lapai dažniausiai liudija per didelį karštį, staigius temperatūros šuolius ar vandens trūkumą. Tokiu atveju verta persodinti ar laistyti dažniau, o augalą perkelti pavėsin.
Kada verta rinktis dramblialapes?
Dramblialapės idealiai tinka namams, jei galite užtikrinti joms gausią, bet išsklaidytą šviesą – geriausia jas statyti šalia pietų ar vakarų lango, tačiau ne ant pačio palangės, kad lapai nenudegtų nuo tiesioginės saulės. Dirva visą laiką turėtų būti drėgna, o aplinkos oro drėgmę verta palaikyti purškiant lapus ar naudojant garintuvą.
Didelės dramblialapių rūšys žydi tik pasiekus brandą, o kambariuose šio reginio dažnai nepamatysite. Pasirodžius žiedams, neretas sodininkas siūlo juos pašalinti, kad augalas daugiau energijos skirtų lapams.
Ieškantiems kitų panašaus efekto, tačiau netoksiškų augalų, verta atkreipti dėmesį į bananmedį. Vandens sodams vietinės alternatyvos galėtų būti – pelkinė pontederija, siauralapė sagara ar šviesioji talija.
Tarp dramblialapių randame ir valgomų rūšių, pavyzdžiui, taro (Colocasia esculenta). Jo šakniagumbiai valgomi tik nuskusti ir išvirti arba iškepti, tačiau žali jie yra toksiški.
