Greitai auganti rausvoji geltonžiedė sedula (angl. pink dogwood) – įspūdinga kraštovaizdžio puošmena, kuri gali pasiekti iki 4,5 metrų aukštį. Šis medis išsiskiria švelnių atspalvių žiedais, pražystančiais pavasarį ir džiuginančiais akį maždaug dvi–keturias savaites. Tačiau ir pasibaigus žydėjimui, išlieka dekoratyvus – vasarą džiugina žaliuojančiais lapais, rudenį nusidažo purpuriniais, o vėliau – raudonomis uogomis, traukiančiomis drugius ir paukščius. Kadangi medžiui būdingas tvarkingas vainikas, jis puikiai tinka tiek prie namų, tiek viešuose želdynuose.
Augimo ypatumai ir veisimas
Rausvosios sedulos medelis paprastai per metus paauga apie 30 centimetrų, tad per kelerius metus gali tapti sodria kraštovaizdžio puošmena. Tačiau sodinant iš sėklų tikėtis rausvų žiedų – loterija. Rausvoji sedula natūraliai atsiranda iš baltosios sedulos, o sėklomis užaugintos sedulos dažniausiai būna su baltais žiedais. Todėl norint tikro rausvojo medžio, patikimiau įsigyti augalą, padaugintą pumpuravimo, skiepijimo ar audinių kultūrų būdu. Sėklos, parduodamos kaip rausvosios sedulos, praktiškai visada užaugina baltas žiedus.
Rūšys ir veislės
Rausvoji geltonžiedė sedula – tik viena iš keliasdešimt sedulų rūšių. Be jos, išskirtinių rausvų žiedų turi ir japoniškoji sedula, dar žinoma kaip „Satomi“. Kitos veislės išsiskiria ne tik žiedais, bet ir margais lapais – pavyzdžiui, sedula „Wolf Eyes“ pasižymi baltu lapų pakraščiu, o „Golden Shadows“ – gelsvai margais lapais. Antra vertus, sedulų pasaulis apima ne tik medelius, bet ir krūmus: geltonšakis arba raudonšakis tatarinis sedulų krūmas taip pat dažnai pasirenkamas želdynams ir stebina šakų spalva.
Auginimo sąlygos: dirvožemis, vieta ir laistymas
Sedula geriausiai jaučiasi derlingoje, rūgščioje, purioje ir gerai drenuotoje dirvoje. Idealus pasirinkimas – pusiau saulėta ar dalinai pavėsyje esanti vieta, ypač karštomis vasaromis, nes natūraliai šis medis auga kaip potuojis medžių paunksmėje. Nors kai kas augina rausvąją sedulą ir pilnoje saulėje, svarbiausia užtikrinti nuolatinį drėkinimą – taip augalas neperkais. Nauda bus ir storesnis mulčio sluoksnis aplink kamieną vasarą: jis padės išlaikyti drėgmę ir apsaugos šaknų sistemą.
- Gausiai laistykite karščių ar sausros metu – dirvožemis neturi iki galo išdžiūti.
- Esant labai derlingam, drėgnam ir šiek tiek rūgščiam dirvožemiui, tręšti papildomai dažnai nereikia. Jei dirva prastesnė, sodinimo metu įterpkite komposto ar kitų organinių priedų, vėliau vasarą berkite 10–15 cm mulčio.
Sedulos, kaip kraštovaizdžio augalai, ištveria platų dirvos ir temperatūros diapazoną, tačiau karštyje ar sausroje greitai nusilpsta.
Priežiūra ir genėjimas
Rausvoji sedula vertinama dėl savo horizontalių šakų struktūros, tad svarbiausia – pašalinti vėtrų, audrų, ligų pažeistas šakas. Tikslus genėjimas padeda atkurti ar išlaikyti taisyklingą formą. Rimtesnius darbus atlikite, kai medis ilsisi – vėlų žiemą arba ankstyvą pavasarį. Sausus, lūžtančius ar besitrinančius tarpusavyje ūglius galite šalinti bet kada.
Dauginimas ir auginimas iš sėklų
Norint padauginti rausvąją sedulą, patikimiausia imti auginį iš motininio augalo ankstyvą birželį. Įšaknijus ir sustiprėjus, sodinkite lauke, kur šaknys galės stiprėti. Auginti iš sėklų retai pasiteisina, nes beveik visada užauga baltų žiedų sedulos.
Žiemojimas
Įsitvirtinęs medelis sėkmingai ištveria vietines žiemas, jei tik augimo zona tinkama. Prieš šalčius pamulčiuokite pagrindą storesniu sluoksniu – tai izoliuos šaknis ir padės lengviau peržiemoti.
Ligos ir kenkėjai
Žydinti rausvoji sedula, kaip ir kitos rūšys, gali sirgti dėmėtligėmis – antraknoze, o kai kurių veislių jautrumas šiai grybelinei ligai skiriasi. Yra veislių, kurioms ligos pavojus mažesnis, tad rinkdamiesi augalą atkreipkite dėmesį į atsparumą. Taip pat pasitaiko miltligės. Jei pastebite ligos požymių, patariama pasikonsultuoti su vietiniais specialistais dėl veislių pasirinkimo ar apsaugos priemonių.
Kiti faktai apie rausvąją sedulą
Visų žydinčių sedulų lotyniškas pavadinimas – Cornus florida. Dažniausiai žiedai būna balti, rečiau – rožiniai, itin retai – gelsvi. Iš esmės visos spalvos priklauso tai pačiai rūšiai ir nėra atskiros veislės, vadinamos skirtingomis formomis.
Rūpestingai prižiūrima rausvoji sedula gali augti ir džiuginti aplinką daugiau nei aštuoniasdešimt metų.
Iš pradžių daigą reikia užauginti patalpose ar šiltnamyje, o vėliau, jam sustiprėjus, persodinti į išorę, kur medis išskleis galingą šaknų sistemą ir taps ilgalaikiu kiemo akcentu.
