Vudū lelija, dar žinoma kaip konjakas, išsiskiria ne tik savo dekoratyvia išvaizda, bet ir stipriu, nemaloniu kvapu, dažnai nustebinančiu augalų mėgėjus. Šis aštrus kvapas augalui tarnauja kaip natūrali priemonė pritraukti būtent tas vabzdžių rūšis, kurios paprastai ieško pūvančios mėsos – tai ne tik drugiai ar bitės, bet ir lavonmusės, mėšlavabaliai bei kiti skydvabaliai. Tokiu būdu užtikrinamas efektyvus žiedų apdulkinimas.
Augalo stiebas – žalias su baltais taškeliais – yra apsuptas violetinės iki raudonai violetinės spalvos apyžiede, slepiančia viduje esančius vyriškus ir moteriškus žiedus. Po apdulkinimo susiformuoja uogas primenantys vaisiai, kurių spalva nuo ryškiai rožinės tampa sodriai mėlyna. Nukritus žiedams, augalas išaugina didelį, sudėtinį lapą.
Nors vudū lelija dažnai asocijuojama su lelijomis, iš tiesų priklauso visai kitai augalų šeimai. Ji bręsta lėtai – žiedą išaugina tik po trejų–penkerių metų. Pats žiedas gyvuoja labai trumpai, vos kelias dienas, todėl vertėtų juo grožėtis iš toliau dėl ne tik stipraus kvapo, bet ir visų augalo dalių nuodingumo tiek žmonėms, tiek gyvūnams.
Priežiūros ypatumai
Norint turėti sveiką ir ilgai žydinčią vudū leliją, svarbi tinkama priežiūra ir augimvietės parinkimas. Šis augalas jautrus tiesioginiams saulės spinduliams, todėl jam tinka pusiau tamsi ar visiškai užtemdyta vieta – natūralios miško paklotės sąlygos. Per ilgai laikant saulėkaitoje, augalas gali apdegti, todėl venkite pietinių ir vakarinių namų pusės.
Lelijos stiebagumbį rekomenduojama sodinti maždaug 13–18 centimetrų gylyje, nes nepakankamai giliai pasodintas augalas gali iškristi iš žemės. Auginant vazone, naudokite organinėmis medžiagomis praturtintą substratą. Sode sodinkite praėjus kelioms savaitėms po paskutinių šalnų, kai dirvožemio temperatūra pasiekia bent 16 laipsnių šilumos. Dirvą papildykite humusu arba kompostu.
Laistykite gausiai tik tada, kai žemė visiškai pradžiūsta – perlaistymas ir drėgmės sąstovis ant stiebagumbio gali sukelti šaknų puvimą. Vasarą laistyti reikia dažniau, tačiau ramybės laikotarpiu (vėlyvą vasarą ar rudenį) – visai nelaistyti.
Idealiausios sąlygos šiam augalui – šiluma ir didelė oro drėgmė. Jei jūsų regione oras nėra drėgnas, reguliariai apipurkškite lapus vandeniu ir užtikrinkite, kad žemė tarp laistymų pilnai spėtų išdžiūti. Šie augalai puikiai auga, kai vasaros temperatūra išlieka aukšta, tačiau jie gali būti jautrūs stipriam šalčiui, todėl auginkite tik ten, kur nėra ilgalaikių šalnų.
Šaknų sistemai stiprinti tinka organinės trąšos su didesniu fosforo kiekiu (rekomenduojamas santykis apie 15-30-15). Tręškite pavasarį praskiestomis trąšomis, vasarą didinkite jų kiekį, o augalui perėjus į ramybės būsena, tręšimą nutraukite iki naujo vegetacijos sezono.
Veislės ir išvaizdos įvairovė
Amorphophallus gentį sudaro apie 170 rūšių, kurios skiriasi ne tik spalvomis, bet ir dydžiu bei stiebų forma. Kai kurios jų gali siekti net 2 metrus aukščio. Yra įvairių veislių, kurios išpopuliarėjo dėl išskirtinių dekoratyvių formų ar spalvų.
Genėjimo ypatumai
Po to, kai žiedas nuvysta, jį galima pašalinti, tačiau niekada nereikėtų nupjauti besiformuojančio lapo. Kai lapas pagelsta ir augalas pereina į ramybės periodą, jau nebetręškite ir laistykite tik minimaliai. Šiuo metu stiebagumbis ilsisi kelis mėnesius, o vėliau vėl pradeda augti – tuomet galima grįžti prie įprastos priežiūros.
Dauginimas
Vudū lelija dažniausiai dauginama atžalomis arba stiebagumbių dalimis, nes subrendusių augalų kainos gali būti didelės. Auginant iš jaunos atžalos, pirmo žiedėjimo dažnai tenka laukti keletą metų. Geriausias metas dauginti atžalomis yra ramybės periodu. Atliekant bet kokius darbus su šiuo augalu, būtina mūvėti pirštines dėl toksiškų savybių.
Kaip auginti iš sėklų
Auginti vudū leliją iš sėklos užtrunka gerokai ilgiau. Sėjinukams prireikia kelerių metų, kol pasirodo pirmasis žiedas. Procesas reikalauja kantrybės, tačiau patrauklus tuo, kad leidžia stebėti visus augalo vystymosi etapus.
Persodinimas ir auginimas vazone
Vudū lelijos stiebagumbiai laikui bėgant išauga ir gali prireikti didesnio vazono. Persodinkite vėlai rudenį, augalui ilsintis. Parinkite tvirtą keramikinį ar betoninį indą, kuriame būtų daug vietos šaknims plėstis ir augalas nesvyruotų. Persodinant venkite pažeisti stiebagumbį, nes žaizdelės lengvai užsikrečia grybelinėmis ligomis ar gali sukelti šaknų puvimą.
Žiemos priežiūra
Kiekviena vudū lelijos rūšis pasižymi skirtingu atsparumu šalčiui, todėl svarbu žinoti savo auginimo zoną ir prireikus saugoti augalą žiemą patalpoje. Kadangi žydi žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį, pasirūpinkite, kad žiedavimo metu stipriai kvepiantis augalas būtų uždaroje, nuo gyvenamų patalpų izoliuotoje vietoje, pavyzdžiui, garaže.
Dažniausios ligos ir problemos
Ryškus kvapas dažnai atbaido daugumą kenkėjų, tačiau augalas jautrus šaknų puvimui, ypač kai stiebagumbis pažeidžiamas persodinimo metu arba perlaistomas. Laistykite tik visiškai išdžiūvus žemei ir užtikrinkite gerą drenažą. Jei vazonas sulaiko vandenį, šaknys gali supūti.
Kaip paskatinti žydėti
Vudū lelija žydi kartą per metus, dažniausiai žiemos pabaigoje ar anksti pavasarį. Iki pirmo žydėjimo gali praeiti net keletas metų. Išskirtinumas – žiedas pasirodo pirmiau už lapus, kurie išauga tik po mėnesio, o kai kuriais atvejais – net kitą sezoną.
Pats žiedas išsilaiko vos dvi dienas, o tuo metu aiškiai jaučiamas specifinis kvapas, primenantis pūvančią mėsą, kuris vilioja egzotiškus apdulkintojus. Po žydėjimo augalas gali ir nežydėti kitąmet. Žiedas – tai didelė apyžiedė, gaubianti žiedynkotį, kurio paviršiuje – struktūros, saugančios žiedadulkes. Apdulkinti žiedai virsta ryškiomis uogomis.
Jeigu žiedas taip ir nepasirodė, nenuleiskite rankų – ir toliau kruopščiai rūpinkitės augalu, o žiemos ramybės metu laikykite jį šiltoje vietoje. Tai padidina galimybę kitą sezoną sulaukti žydėjimo. Nuvytusį žiedą pašalinkite genėdami.
Galimi augimo sunkumai
- Gelstantys lapai dažniausiai rodo šaknų puvinį, tačiau jei laistote teisingai, to priežastis gali būti maisto medžiagų trūkumas. Tręškite praskiesta trąšų ir vandens mišinio dalimi.
- Šie augalai prasčiausiai jaučiasi tiesioginėje saulėje – per intensyvi šviesa nudegina lapus, todėl žemi arba rudi džiūstantys ploteliai rodo, kad reikia perkelti į pavėsį.
- Staigūs ar dideli temperatūros svyravimai lemia lapų kritimą. Laikykite vudū leliją šiltesnėje, nuo šalčio apsaugotoje vietoje ir į lauką išneškite tik orams atšilus, leiskite augalui pamažu priprasti prie lauko sąlygų.
Vudū lelijos kvapas nepalieka abejingų – žiedavimo metu stipriai skleidžiama smarvė gali priminti pūvančią mėsą, bet ji išlieka vos kelias dienas.
Žydi ši rūšis tik kartą per metus, o jaunam augalui iki pirmo žiedo gali prireikti net penkerių metų. Po lapijos nunykimo augalas kelis mėnesius ilsisi, o vėliau, žiemos pabaigoje arba pavasarį, sužydi.
Nors natūraliai vudū lelijos neauga Europos klimato juostose, jų stiebagumbių ar atžalų įsigyti galite specializuotuose medelynų pardavimuose. Šie augalai plinta stiebagumbiais, todėl ilgainiui galite jų dauginti patys.
Gyvenantiems šiltuose regionuose verta per žydėjimą išnešti vudū leliją į lauką – taip pavyks ir apdulkinti, ir namus apsaugoti nuo stipraus kvapo.
