Bervidžių šeimos alyvos (Syringa vulgaris) yra lapus metančios dekoratyvinės krūminės ar nedidelės medžių formos, kilusios iš Europos. Šios genties augalų priskaičiuojama apie dvylika rūšių, kurių visos pasižymi panašia žiedų struktūra ir kvapu.
Alyvų žiedų ypatybės
Vienas iš labiausiai išskirtinių alyvų bruožų – pavasarį pražystančios, stipriai kvepiančios žiedų kekės. Alyvos stebina spalvų įvairove: galima pamatyti purpurinius, magentos, baltus ar žalsvus žiedus, kurių ilgis siekia 5–12 centimetrų. Nors žiedai žydi tik kelias savaites, kasmet jie sugrįžta naujam žydėjimui.
Alyvų krūmai yra pakankamai patrauklūs, kad galėtų tapti pagrindiniu sodo akcentu ar komponuoti kraštovaizdyje kaip soliterai.
Alyvų priežiūra
Alyvos, įsitvirtinusios tinkamoje vietoje, nereikalauja daug pastangų. Svarbiausia užtikrinti jų pagrindinius poreikius, kad augalai klestėtų. Geriausiai alyvos auga saulėtoje vietoje, kur saulė šviečia bent šešias valandas per dieną. Nors dalinį pavėsį alyvos pakelia, tačiau šešėlyje ženkliai sumažėja žiedų gausa.
Dirvai alyvoms labiausiai tinka derlinga, purus priemolis su gera drenažo sistema ir neutralus pH. Jei žemėje trūksta maistinių medžiagų, pavasarį galima įmaišyti komposto. Nors molingas dirvožemis taip pat tinkamas, jis gali kiek pristabdyti alyvų augimą.
Dirvos drėgmė alyvoms turi būti tolygi – per sausra ypač jaunus krūmus laistykite, kad žemė išliktų drėgna. Suaugusioms alyvoms pakanka papildomo drėkinimo tik užsitęsus sausroms. Per didelė drėgmė ir drėgna, užsistovėjusi žemė kenkia augalų šaknims – gali išsivystyti šaknų puvinys, menkėja žydėjimas.
Geriau alyvoms sekasi vėsiose vietovėse – šiltuose, drėgnuose regionuose alyvos dažnai kenčia nuo grybelinių ligų ir žiedų neišskleidžia visos savo puošnumo. Nors krūmas ištveria atšiaurią žiemą, verta apsaugoti nuo žvarbių vėjų, nes jie gali pažeisti pumpurus ar nulaužti trapias šakas.
Prastai derlingoje žemėje naudinga pavasarį patręšti subalansuotomis trąšomis, tačiau venkite daug azoto turinčių mišinių – jie skatina lapų, o ne žiedų augimą.
Alyvų rūšių įvairovė
Yra keletas skirtingų paprastųjų alyvų rūšių, kiek besiskiriančių išvaizda. Skiriasi žiedo spalva, forma, krūmo aukštis ir tankis. Pasirinkdami keletą rūšių galite praturtinti sodo žydėjimo sezoną.
Alyvų genėjimas
Norint išsaugoti augalo gyvybingumą ir gausų žydėjimą, reguliariai genėkite alyvas. Tinkamas metas genėti – iškart pasibaigus žydėjimo laikotarpiui, nes nauji žiedai mezgasi ant praėjusių metų šakų. Genėdami išretinkite vidaus ūglius, kad pagerėtų oro cirkuliacija ir stabdytų miltligės išplitimą. Nupjaukite seniausias šakas pačioje žemėje, nes jos dažniausiai nebeneša gausių žiedų. Vienu kartu nepašalinkite daugiau nei trečdalio šakų. Pažeistas ar silpnas šakas taip pat būtina iškirpti.
Alyvų dauginimas
Alyvas galima dauginti įvairiais būdais – iš auginių, atlankų, skiepų ar sėklų. Tačiau efektyviausias ir lengviausias būdas – dauginti atžalomis. Atžalas galima nukasti vėlyvą pavasarį arba vasaros pradžioje, kol dar nesibaigęs vegetacijos sezonas, kad iki šalčių jaunas augalas spėtų įsišaknyti. Atžalą reikia atskirti nuo pagrindinio krūmo kartu su šaknimis ir pasodinti naujoje vietoje. Tokiu būdu apsaugosite pagrindinį augalą nuo perteklinio tankumo ir padauginsite krūmų sodą.
Dažniausios alyvų ligos ir kenkėjai
Alyvos iš esmės yra atsparūs krūmai, tačiau kartais nukenčia nuo tam tikrų ligų ir kenkėjų. Viena iš dažniausiai pasitaikančių ligų – miltligė, pasireiškianti baltais apnašais ant lapų. Ji nebūtinai pražudo krūmą, bet gali susilpninti augalą – rekomenduojama taikyti natūralias arba chemines priemones ir ligos židinius šalinti kuo greičiau.
Tarp kenkėjų išsiskiria amarai, įvairūs boreriai. Pastebėjus šiuos vabzdžius ant stiebų ar lapų apačios, alyvą naudinga nupurkšti insekticidu, pvz., natūraliu aliejumi. Reguliari apžiūra leidžia užbėgti problemoms už akių.
Gausesnis alyvų žydėjimas
Alyvos dažniausiai žydi pavasario viduryje ar pabaigoje, bet tikslus laikas priklauso nuo veislės. Išskirtinis jų požymis – kvepiančios, kūgio pavidalo žiedynų kekės. Nors žydėjimas trumpas, sveikas augalas kasmet apdovanos naujais žiedais net be specialaus žiedynų nuskynimo. Norėdami prailginti žydėjimą, sodinkite keletą veislių, žydinčių skirtingu metu.
Pagrindinė nepakankamo žydėjimo priežastis – per mažai saulės. Visą dieną stebėkite ar krūmas nėra ilgam laiko užtamsintas. Tinkamai drėkinama, lengvai drėgna dirva taip pat skatina žydėjimą, o mulčias aplink alyvą padeda išsaugoti drėgmę ir pristabdo piktžoles.
Dažnos alyvų problemos
Nors alyvos retai kelia bėdų, pasitaiko keletas dažnų sunkumų. Jei pastebėsite, kad žydėjimas sumažėjo, atlikite atjauninantį genėjimą: iškart po žydėjimo pašalinkite trečdalį seniausių šakų. Kitą sezoną po žydėjimo nupjaukite dar pusę likusių senųjų, o trečiais metais – paskutines. Tokiu būdu krūmas atsinaujins, atsiras stiprūs jauni ūgliai, kurie gausiausiai žydės.
Lapų rudavimas dažniausiai signalizuoja apie vandens trūkumą – ypač jauniems krūmams. Taip pat per didelis tręšimas ar stipri saulė gali pakenkti lapams.
Rudos dėmės ant lapų dažniausiai rodo bakterinį puvinį. Dažniausiai jis paūmėja nepalankiomis augimo sąlygomis. Svarbiausia – šalinti pažeistus lapus iš karto ir pagerinti krūmo priežiūrą, kad liga neplistų toliau.
Alyvos dažnai plinta atžalomis, išaugančiomis iš pagrindo. Jei norite gauti naują krūmą, iškaskite vieną atžalą su šaknimis, atskirkite ir persodinkite norimoje vietoje – taip ne tik užkirsite kelią savavališkam plitimui, bet ir turėsite naują augalą. Didesni atstumai tarp krūmo ir pastato yra svarbūs – alyvos šaknys mėgsta plisti, bet nėra laikomos invazyviomis, jei tarp krūmo ir namo paliksite bent 3–4 metrus.
