Kol pavasaris dar tik artėja, pats metas pradėti galvoti apie daržovių, vaisių, žolelių bei gėlių sėklų sėjimą. Net jei už lango spaudžia žiema, paskutinės šaltojo sezono savaitės yra puiki proga iš anksto pasirūpinti savo sodinukais. Tokiu būdu jie bus stipresni, o atėjus šiltesniems mėnesiams persodinti į lauką ir lengviau įsitvirtins jūsų darže ar gėlyne.
Vasario mėnesį sėjamos daržovės ir vaisiai
Vasaris laikomas palankiu periodu pradėti kai kurias daržovių ir vaisių sėklas auginti patalpose. Šiuo metu rekomenduojama pasėti šaltajam sezonui būdingų žalumynų, tokių kaip lapiniai kopūstai ar salotos. Jei gyvenate atokesnėse vietovėse, kur žiemos būna šaltos, šios rūšys ypač gerai prisitaiko auginimui viduje – o šiltesnėse zonose puikiai auga ir lauke.
Brokoliai puikiai tinka pradedantiesiems – juos galima pradėti auginti vos tik pasibaigia žiema. Ilgesnio vegetacijos periodo reikalaujančios daržovės, tokios kaip salierai, paprikos ar baklažanai, taip pat geriausiai pavyksta pradėjus jiems sudygti vasarį. Leekus galima auginti ir vėsesnio klimato sąlygomis, tačiau sėkmingiausiai jie auga, kai iš pradžių sėjami šiltose patalpose ir tik vėliau perkeliami į dirvą lauke.
Kai kurių daržovių – ypač paprikų ir baklažanų – sėkloms būtina daugiau šilumos, tad jų sodinukus geriau laikyti ten, kur temperatūra vyrauja aukštesnė nei vidutinė. Iš vaisių verta išskirti pomidorus ir braškes: pastarąsias pradėjus auginti iš anksto, galima sulaukti derliaus jau tą patį sezoną.
Vasario mėnesį sėjamos žolelės
Nors kai kurios prieskoninės žolelės puikiai auga net ir žiemą ant palangės, vasaris – tinkamas laikas pradėti auginti bazilikus, kalendras ir petražoles. Šios žolelės ypač tinkamos virtuvės žolelių darželiui, nes jas galima naudoti šviežias ištisus metus. Planuodami persodinti jas lauke balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje, atkreipkite dėmesį į jų augimo sąlygas: bazilikai geriausiai jaučiasi šiltose zonose, kalendros ir petražolės toleruoja ir vėsesnį klimatą.
Vasario mėnesį sėjamos gėlės
Šį mėnesį vertėtų prisiminti ne vien tik valgomuosius augalus – daugybė žydinčių gėlių formuoja tvirtesnes šaknis ir vešliau žydi, jei jų sėklos pasėjamos iš anksto. Pavyzdžiui, delspalvės (larkspur) džiugina vėlyvą pavasarį, sėjamos vėsiame klimate. Liūtpėdės (snapdragon) suteikia spalvų nuo pavasario iki vasaros pradžios šiltesnėse zonose.
Norint spalvingų gėlynų, verta pasėti cinijas ir medetkas – jos ilgai žydi ir puošia sodą visą vasarą bei rudens pradžią. Kita gera mintis – sodinti juodąją žiognagę (black cohosh), ežiuolę ir kraujažolę, kurios užaugina stiprias šaknis, jei pradeda augti dar prieš atšylant orams. Šios rūšys stipriai veši tiek šaltose, tiek šiltesnėse vietovėse.
Naudingi patarimai sėjant sėklas anksti
Nesvarbu, ką pasirenkate sėti – daržoves, žoleles ar gėles – svarbiausi du dalykai: tinkama drėgmė ir šiluma. Dažniausiai daiginama naudojant drėgną popierinį rankšluostį arba žemę, o kai kurios sėklos prieš sėją gali būti išmirkomos kambario temperatūros vandenyje 12–24 valandoms. Ypač pomidorų sėkloms rekomenduojama kas keletą valandų pakeisti vandenį, kad būtų išvengta pelėsio susidarymo.
Yra augalų, kurių sėklos reikalauja ypatingo pasiruošimo. Salierų sėklos reikalauja apdorojimo karštu (apie 55–60°C) vandeniu 15–20 min., po to jas reikia trumpam panardinti į šaltą vandenį. Porus verta sėti atskirai, kadangi jie jautrūs šaknų pažeidimams, o braškių sėkloms būtina stratifikacija: kelias savaites laikyti drėgmei atsparioje terpėje šaldytuve, kasdien pradarius indą vėdinimui. Po šių žingsnių galima jas sėti į žemę ir laukti sudygimo.
Vienas esminių patarimų – pasirūpinti, kad anksti pasėti daigai netrūktų šviesos net ir tamsiu žiemos laikotarpiu. Tam puikiai tinka specialios auginimo lempos, kurios padeda augalams augti stipriems ir sveikiems net be tiesioginės saulės šviesos.
