Bijūnai – tai ilgaamžiai ir dažnai nekaprizingi augalai, kuriais džiaugiasi tiek sodininkai, tiek gėlių mėgėjai. Sodrūs, ryškūs žiedai virsta sodo perlais ir puošia net paprasčiausias puokštes. Tačiau šios gėlės išskirtinį grožį atskleidžia tik tinkamai prižiūrimos – pakanka šiek tiek dėmesio ir dviejų tręšimų per metus, kad džiaugtumėtės įspūdingais žiedais kiekvieną sezoną.
Kada tręšti bijūnus
Bijūnų tręšimas rekomenduojamas du kartus per metus. Pirmą kartą tai reikėtų padaryti anksti pavasarį, kai pradeda skleistis nauji ūgliai. Antrasis tręšimas svarbiausias rudenį, jau pražydėjus žiedams – taip augalai pasiruošia kitų metų sezonui ir sukaupia reikiamas maisto medžiagas stipresniems žiedams.
Rudenį tręšiant verta pasirinkti laiką, kai augalas jau ruošiasi žiemos poilsiui, nes tada jis geriausiai pasisavins papildomus mineralus kitam žydėjimui. Trąšą reikėtų berti aplink kerą, vengiant pilti tiesiai ant viršūnių – taip maisto medžiagos pasiskirstys tolygiai šaknų zonoje.
Kaip geriausia tręšti bijūnus
Tręšiant bijūnus svarbiausia pasirinkti tinkamą trąšų tipą. Puikus pasirinkimas – svogūniniams augalams skirtos trąšos su mažesniu azoto kiekiu. Tokios trąšos skatina vešlius, tvirtus žiedus ir stiprina visą augalą, neskatindamos per didelio, gležnesnio lapų augimo. Organinis variantas – kaulamilčiai, kurie taip pat maitina šaknis ir prisideda prie žiedų kokybės. Kaulamilčius galima naudoti papildomai arba kaip dalį bendrų trąšų.
Kiekvieno sodo dirvožemis turi unikalią sudėtį, todėl vertinga atlikti dirvožemio tyrimą – taip sužinosite, kurių medžiagų trūksta labiausiai. Remiantis tyrimo rezultatais, galima papildyti dirvą kartais ir kitomis medžiagomis ar kalkėmis, tačiau daugeliui namų sodininkų pakanka du kartus per metus naudoti kompleksines subalansuotas trąšas. Alternatyva – grybų kompostas, kuris ne tik praturtina dirvą, bet ir papildo trūkstamomis mikroelementų atsargomis. Svarbiausia atminti, kad bijūnams patinka puri, maistinga ir neutrali dirva.
Kaip pasiruošti žydėjimo sezonui
Gražiems, vešliems bijūnų žiedams užauginti svarbu ruoštis iš anksto – kartais net prieš keletą metų. Šių augalų šaknis arba gumbus geriausia sodinti rugpjūtį ar rugsėjo pradžioje, kad jie spėtų gerai įsišaknyti. Sodinimo vieta turi būti derlinga, saulėta ir apsaugota nuo stovinčio vandens. Augalo pasirinktas taškas turėtų būti toks, kur jis galėtų augti ilgiau nei dešimt metų, nes bijūnai nemėgsta dažnų perkėlimų.
Svarbu skirti kiekvienam augalui daug erdvės – suaugęs keras gali siekti iki 75 cm pločio ir daugiau. Dirva turi būti derlinga, gerai drenuojama – tuomet šaknys kvėpuoja ir auga stiprios. Bijūnus sodinkite atokiau nuo namo sienų ar kitų objektų, kurie žiemą kaupia šilumą – kuo šaltesnė žiema, tuo stipriau žydės ateinančiais metais.
Kada nereikėtų tręšti bijūnų
Tręšti bijūnus tik todėl, kad dirbate sode, nereikia. Jei augalas atrodo sveikas ir auga derlingoje, gerai drenuotoje dirvoje, užtenka natūralių sąlygų bei reikiamo kiekio šviesos ir drėgmės. Pernelyg gausus ar dažnas tręšimas gali net pakenkti.
Ypač reikėtų vengti didelio azoto kiekio trąšų – jos skatina per didelį lapų augimą, tačiau gali susilpninti pačius žiedus ir padidina augalo jautrumą ligoms. Taip pat venkite naudoti mėšlą – pastebėta, kad jis gali platinti ligas, tokias kaip botritas, kurios pakenkia visai bijūnų kolonijai.
- Bijūnus tręšti reikėtų du kartus per sezoną – pavasarį ir rudenį.
- Venkite per didelio azoto kiekio trąšose, nes jos skatina ligas ir silpnina žiedus.
- Pasirinkite gerai nusausintą, derlingą ir saulėtą vietą, kad augalai sėkmingai augtų daug metų.
- Naudokite organines medžiagas, tokias kaip kaulamilčius ar grybinį kompostą, jei norite natūralios priežiūros.
