Edamame – tai valgomasis sojų pupelių augalas, natūraliai kilęs iš Japonijos, kuris vis labiau vertinamas kaip naudingas ir sveikas užkandis augalams mėgėjų namuose. Šios sojos dažnai yra pasirinkimas tiems, kurie nori mitybą praturtinti baltymais, bet vengia daug riebalų turinčių užkandžių. Edamame naudingas ne tik dėl savo sudėties – jis puikiai tinka sėjomainai ir ekologiniam auginimui.
Kas yra edamame
Edamame – tai ankstyvos sojų pupelės, kurios šviežios ir dar nesubrendę renkamos tiesiai iš augalo. Dažniausiai šios pupelės skinamos, kai ankštys išsipučia 2–3 sėklomis. Įprasta jas virti neišlukštentas, o po to išspausti minkštas saldžias pupeles – valgymas primena virintas žemės riešutus. Šios sojos dažnai naudojamos įvairiuose patiekaluose vietoje tradicinių pupelių: nuo sriubų ir troškinių iki užtepėlių ar humuso. Jei namuose galite auginti žaliasias pupeles, edamame taip pat nesunkiai prigis jūsų darže.
Kada sėti edamame
Tai šilumamėgis augalas, tad sėklas patariama sėti tik tuomet, kai praeina paskutinės pavasario šalnos. Dirvos temperatūra turi pakilti bent iki 13 °C, o oro – išsilaikyti virš 16 °C. Jei sėklos bus įterptos į šaltą ar per drėgną dirvą, jos gali pūti dar nespėjus sudygti.
Augalai jautrūs dienos trukmei – nuo to priklauso derėjimo laikas. Priklausomai nuo veislės, pupelės subręsta per 65–110 dienų. Informaciją apie geriausią sėjos laiką ir brendimo trukmę paprastai rasite sėklų pakuotėje.
Kaip sėti ir auginti edamame
Išsirinkite vietą sode, kurią bent šešias valandas per dieną apšviečia saulė. Rekomenduojama prieš sėją, likus kelioms savaitėms, įterpti į dirvą brandinto komposto. Sėklas išdėliokite 5–10 cm atstumais tarpusavyje, eilutes palikite 60 cm vieną nuo kitos. Sėkla turi būti įspaudžiama 1,5–2,5 cm gylyje ir užkasta žemėmis.
Daigai pasirodo po 1–2 savaičių. Kai jauni augalai siekia apie 10 cm aukštį, juos retinkite – palikite kas 15 cm. Norint užtikrinti tinkamą augimą, kas savaitę suteikite augalams apie 2,5 cm vandens arba laistykite pagal poreikį, ypač jei trūksta lietaus. Edamame gana atsparios sausrai, tačiau per mažas kiekis drėgmės gali sumažinti derlių. Ypatingo dėmesio laistymui reikia žydėjimo ir pupelių formavimosi laikotarpiu. Rekomenduojama mulčiuoti (šiaudais, lapais ar kompostu), kad sulaikytumėte drėgmę ir slopintumėte piktžolių augimą.
Kaip ir dauguma ankštinių, edamame prisotina dirvą azotu, tad jei dirva derlinga, papildomo tręšimo nereikia. Augalas auga krūmo formos, pasiekia 30–90 cm aukštį, dažniausiai tvirtų atramų nereikia.
Kaip nuimti derlių
Pupelės tolygiai subręsta visame augale, todėl derliaus nuėmimas vyksta greitai ir nesudėtingai. Dažniausiai šviežiam vartojimui edamame skinamos jaunos, bet norint sėklų ar džiovintų pupelių jas galima palikti kol augalas praras lapus, o ankštys gels.
Edamame veislės
Skirtingos edamame veislės gali nežymiai skirtis ankščių dydžiu, derliaus laiku ar skonio subtilybėmis. Atskirų veislių parinkimas leidžia derlių gauti skirtingais sezonais arba išbandyti naujus receptus įvairiau gaminant augalo sėklas.
Kenksmingi vabzdžiai ir ligos
Tarp pavojingų kenkėjų edamame tenka atidžiai stebėti pupinių vabalų, šaknų nematodų, skydamarių ir baltasparnių aktyvumą. Daugeliu atvejų kenkėjų galima išvengti taikant sėjomainą ir uždengiant augalus apsauginiais tinkleliais.
Vengiant sodinti sojas toje pačioje vietoje, kur prieš metus augo ankštiniai, taip pat rankiniu būdu šalinant vabzdžius ar naudojant specialius muilo tirpalus, galima sumažinti žalą. Kovai su šaknų nematodais svarbu kasmet keisti auginimo vietą, pasibaigus sezonui surinkti ir pašalinti augalų likučius bei rinktis atsparesnes veisles.
Tarp dažniausių ligų – baltasis pelėsis ir miltligė, kurie ypač plinta drėgname ore. Siekiant to išvengti reikia sodinti su pakankamais tarpais, kad augalai gautų daugiau oro, bei laistyti rytais ir vengti drėkinti lapus. Pastebėjus pelėsio pažeistų augalų, juos reikia išrauti ir sunaikinti.
Edamame augimo ypatumai
Edamame auga krūmo pavidalu, labai panašiai kaip kitos krūminės pupelės. Aukštis priklauso nuo veislės, paprastai siekia nuo 60 iki 90 cm. Papildoma atrama ar treliažas nereikalingi – augalas pats pakankamai tvirtas.
